Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 182 str. 3 d. areštu 40 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. 1 d., 182 str. 3 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., ši bausmė subendrinta su paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2014 m. balandžio 22 d.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir A. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 17 d., apie 21 val., Šiaulių r. Meškuičių mstl., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą J. P. atžvilgiu – suduodamas nukentėjusiajam J. P. ne mažiau 7 smūgių į įvairias kūno vietas bei padarydamas kraujosruvas veide, nubrozdinimus pakaušio sityje ir kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, J. P. priklausantį, turtą – 8 Lt.

Be to, A. P. nuteistas už tai, kad kartu su A. P. neteisėtai įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent, 2013 m. liepos 17 d., apie 21 val., Šiaulių r. Meškuičių mstl., (duomenys neskelbtini), A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš J. P. neteisėtai įgijo svetimą – J. P. vardu AB DNB banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB DNB bankas mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 17 d., apie 21.30–22.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių m., Dvaro g. 96, prie AB DNB bankas bankomato minėtą elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai perdavė A. P. neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti, po to, A. P. grąžinus šią elektroninę mokėjimo priemonę, laikė ją su savimi iki 2013 m. liepos 17 d. vėlaus vakaro, kol elektroninę mokėjimo priemonę grąžino nukentėjusiajam J. P., įkišdamas ją pro namo, esančio Šiaulių r. Meškuičių mstl., (duomenys neskelbtini), durų tarpą.

Be to, A. P. nuteistas už tai, kad kartu su A. P. 2013 m. liepos 17 d., apie 21.30–22.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių m., Dvaro g. 96, iš anksto susitarę ir veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėti įgijo svetimą turtą, o būtent, A. P. neteisėtai panaudojus neteisėtai įgytą svetimą J. P. AB DNB bankas išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB DNB bankas mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – asmens tapatybės nustatymo kodą (PIN) ir tokiu būdu atlikus dvi neteisėtas finansines operacijas išgryninant AB DNB bankas bankomate 300 Lt ir 20 Lt, taip sukčiavimo būdu iš J. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo svetimą – J. P. priklausantį, 320 Lt vertės turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, A. P. pagrįstai pripažino kaltu dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir teisingai kvalifikavo padarytas veikas atitinkamai pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. Apeliaciniu skundu nuteistais neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, manydamas, jog jam paskirta bausmė yra per griežta ir kad yra pagrindas švelninti paskirtą bausmę taikant BK 64 str. nuostatas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją (sunkinančiomis aplinkybėmis padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą), į nuteistosios asmenį apibūdinančius duomenis (gyvenamoje vietoje charakterizuojamas tik patenkinamai, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, tarp jų ir už kvalifikuotus plėšimus, 1 t., 123–130 b. l.). Taip pat pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinų bausmių, pagrįstai atsižvelgė į nustatytą A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, į nustatytas apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo elgesiui, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d., padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 1 d. 9 p.).

Savo skunde apeliantas iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos ar į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl A. P. skirtinų bausmių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, apeliantui paskyrė net vidurkių nesiekiančias BK 180 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes (vidurkiai 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, esant nustatytoms dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms ir vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, paskyrė didesnę už BK 49 str. 3 d. numatytą vidurkį arešto bausmę (vidurkis 25 paros). Dėl to nėra pagrindo teigti, kad A. P. paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė, paskirta iš viso už tris nusikalstamas veikas, kuri net nesiekia bausmės vidurkio, įstatymu nustatyto už padarytus nusikaltimus (BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d.), yra per griežtos,

Iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais už įvykdytus nusikaltimus apeliantui skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, jo teisinę padėtį lengvinančių institutų taikymas (lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str.), jokio pozityvaus poveikio jam nepadarė – jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, padarė grubų administracinį teisės pažeidimą – neturėdamas tam teisės, vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (1 t., 184 b. l.), paskirtos administracinės nuobaudos neatliko, gyvenimo būdo nekeitė – nors yra darbingas, jauno amžiaus, tačiau nedirba, akivaizdžiai piktnaudžiauja alkoholiu. Savo skunde A. P. deklaruoja nuoširdų apgailestavimą dėl savo elgesio, žada keisti gyvenimo būdą tinkama linkme, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad apeliantas ir anksčiau, teismui priimant apkaltinamuosius nuosprendžius jo atžvilgiu, visą laiką reikšdavo nuoširdų apgailestavimą dėl savo neteisėto elgesio, žadėdavo nebepažeidinėti įstatymų, tačiau, kaip jau minėta, realiai gyvenimo būdo nepakeitė ir pozityvių išvadų nepadarė.

Visos paminėtos aplinkybės rodo didesnį A. P. asmens ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padarytos ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra atsitiktiniai jo neigiami poelgiai, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų. Nepaisant apelianto skunde deklaruojamų pozityvių nuostatų ateities požiūriu, aptartos aplinkybės rodo, kad A. P. tikslingai renkasi savo elgesio variantą, todėl turi būti adekvačiai baudžiamas. Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad A. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, tinkamai individualizuotos, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis skunde nenurodė argumentų, kodėl turėtų būti taikomas BK 64 str., tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog A. P. apeliuoja į BK 64¹ str. nuostatas, kuriomis Baudžiamasis įstatymas buvo papildytas Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija, numatančiomis galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, nuteistajam nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. BK 64¹ str. 1 d. numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. A. P. baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, joje buvo atliktas įprastas įrodymų tyrimas, byla baigta nuosprendžiu, o ne teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikyti BK 64¹ str. nuostatas nuteistojo A. P. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.