Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-07-09 būnant pas draugą R. M., paskambino I. S.. Ji pasakė, kad kažkas ją išvarė iš buto. Susitiko su ja apie 00:30 val. prie degalinės prie Kalniečių parko sankryžos. Kartu su kaltinamuoju buvo O. Ž. ir R. M.. Su I. S. buvo atėjęs ir E. M.. I. S. pasakė, kad bute yra draugė. Kaltinamasis ėjo aiškintis, kodėl ją išvarė iš buto. I. kaltinamasis liepė eiti paskambinti į buto duris, o kaltinamasis nutarė palaukti žemiau, kad jų nematytų, nes galvojo, kad bute buvę asmenys gali išsigąsti ir neatidaryti. Išgirdus, kaip I. atidarė duris, kaltinamasis irgi nuėjo į butą. Buto savininko dar prie durų paklausė, kodėl I. S. buvo išvaryta. Pastarajam nieko nesakant, kaltinamasis, bijodamas kad jis pats „negautų“, pasiskambinęs pasikvietė ir kitus atėjusius kartu savo draugus bei E. M.. Draugams atėjus, duris jiems atidarė kaltinamasis, nes raktas buvo duryse. Visiems įėjus pradėjo aiškintis. Savininkas visiems liepė eiti į virtuvę, ten būdami visi kalbėjosi. Išsiaiškino per 10 min. Kadangi bute buvę asmenys jiems nieko nesakė, jų nevarė, todėl kaltinamasis su draugais liko bute. Bute kambariai buvo suversti. Ryte išėję dar nupirko alkoholinių gėrimų ir grįžę toliau su visais baliavojo. Sužinoję, kada grįš savininko mama, kaltinamasis su draugais išėjo. Gal po savaitės susitikę buto savininką, kaltinamasis jam grąžino iš buto paimtą nukentėjusiojo pasą. Kaltinamasis nurodė taip pat mėtęs kambariuose daiktus, kadangi kambariuose buvo netvarkinga, liepė bute buvusiems asmenims apsitvarkyti. Naktį jis miegojo nukentėjusiojo tėvų kambaryje, nes buvo pavargęs. Buvusiai I. S. liepė prižiūrėti tvarką. Kitą dieną, išgėrę gėrimus, išsiskirstė. Nematė, ar kas nors ėmė bei išnešė daiktus. Jo padėti tvarkyti niekas neprašė, todėl ir nepadėjo. Einant į butą, jie jokių ginklų neturėjo, kaltinamasis turėjo dujų balionėlį, kurį turėjo rankoje, rodė ir kitiems. Eidamas miegoti, balionėlį bei kitus savo daiktus pasidėjo ant stalo kambaryje. Suvokė, kad į butą patenka neteisėtai, kartu nurodo, kad į butą jis neįsilaužė, per prievartą niekas nėjo, niekas iš bute buvusių asmenų jiems nesakė, kad atėjusieji nelaukti ir nekviesti pateko į butą. Duju balionėliu jis su draugais bute purškinėjosi. Nežino, ar purškė bute buvusiems vaikinams. Bute rastą telefoną buvo paėmęs pasižiūrėti, po to jį paliko ant stalo. Prisimena, kad daiktai buvo verčiami, ardomas kompiuteris - jį su kažkuriuo vaikinu ardė E. M.. Bute iki galo liko tik O. Ž.. R. M. išvažiavo namo. Negali pasakyti, kokiu tikslu paėmė pasą, mano, kad nesuvokė, ką darė, gal veikė alkoholis, nes iš vakaro buvo išgėręs 4-6 litrus 5 procentų stiprumo alaus. Eidamas miegoti nukentėjusiesiems sakė, kad jie elgtųsi ramiai, kad nebūtų kivirčų, neleistų garsiai muzikos - kad neatvažiuotų policija. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, kadangi jam buvo žadėta, jog byla bus nutraukta. Kokius parodymus duoti tyrėjui, prieš apklausą jam susakė kriminalistai. Vėliau savo duotų parodymų nekeitė, nes manė, kad byla bus nutraukta, be to, manė, kad teisingus parodymus duos teisme.

Ikiteisminio tyrimo įtariamojo apklausų metu (3 t., b.l. 13-15, 18, 21- 29) kaltinamasis E. S. parodė, kad 2010-07-09 dienos naktį jis su draugais susitikę su I. S., ėjo išsiaiškinti, kodėl I. S. buvo išvaryta. E. M. I. liepė paskambint į duris, o visi vaikinai tuo metu laukė aukštu žemiau. Kai duris kažkas atidarė, kaltinamasis su atėjusiais asmenimis užlipo ir įėjo į butą. Kaltinamasis įėjo pirmas. Prie virtuvės durų sutiktam E. (K.) kaltinamasis liepė eiti į kambarį. Į butą įbėgęs O. (Ž.) kažką kalbėjosi bute su trim buvusiais vaikinais bei liepė pastariesiems iš kambario eiti į virtuvę. Į virtuvę taip pat nuėjo kaltinamasis, atėjo ir M. bei E. M.. Jie sėdėjo ir kalbėjosi. O. Ž. ir R. M. vaikščiojo po butą ir kažko ieškojo. I. S. taip pat ieškojo kažkokių daiktų, bet daugiau buvo su M.. Vėliau kaltinamasis nuėjo į buto šeimininko tėvų kambarį, pamatė, kad jis nesutvarkytas, todėl dar daugiau išmėtė daiktų. Tą patį padarė ir kitame kambaryje. Tuomet buto šeimininkui liepė eiti ir susitvarkyti. E. (K.) su savo draugais tą ir padarė. Vienu momentu matė, kaip R. M. ardė kompiuterį, buvusį viename iš kambarių. Pats kaltinamasis, sekcijoje pamatęs užsienio pasą, jį pasiėmė. Sutvarkius kambarius, vėl visi nuėjo į virtuvę. Vienas iš E. (K.) draugų telefoną „Samsung“ atstumiamą padavė O. (Ž.). Paskui O. Ž., R. M., I. S. ir E. M. surinktus daiktus sukrovė į maišus ir į kuprines. Viena kuprinė buvo I. S., o maišus ir kitą kuprinę rado bute. Kokius daiktus su kaltinamuoju atėję asmenys pavogė, kaltinamasis nežino, nes nekreipė dėmesio. O. Ž. pasiėmė buto durų raktus, kurie buvo durų spynoje. Iš buto išėjo E. M., O. Ž. ir R. M.. Visi kiti liko bute. O. Ž. išeidamas duris užrakino. O. Ž. grįžo po valandos. Ryte į butą atėjo E. M., truputį pabuvo, parūkė ir vėl išėjo. Paskui kaltinamasis užmigo. Ryte apie 8 val. kartu su O. Ž. išėję į parduotuvę, nusipirko alaus ir vėl grįžo. Vėliau į butą vėl atėjo E. M.. Visi sėdėjo, gėrė alų. Apie 11.00 val. visi iš to buvo išėjo. Kur R. M. išvežė vogtus daiktus, kaltinamasis nežino. Mano, kad į Partizanų g. 5. Išėjus iš buto, kaltinamasis su O. Ž. nuvažiavo į lombardą, kuriame O. Ž. kažką pridavė, ir už tai gavo 260 ar 280 litų. Kaltinamasis žinojo, kad O. Ž. turėjo dujų balionėlį. Prieš R. M. ir O. Ž. išsivežant daiktus, O. Ž. norėjo papurkšti dujų bute buvusiems vaikinams, tik kaltinamasis jį sulaikė. Tačiau O. Ž. sakė, kad, kai kaltinamasis miegojo, jis bei kiti purškinėjo tas dujas, tiesiog kvailiojo. Kaltinamasis taip pat dujų balionėliu papurškė buto savininkui E. (K.) į akis. Bute paėmė tik pasą ir telefoną, kurį dar bute atidavė O. Ž.. Pasą po kokio mėnesio grąžino.

Kaltinamasis O. Ž. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 4 t., 6-7, 10, 18, 24, 34), kad į butą nuėjo su keliais vaikinais. Į tą butą pakvietė kažkokia mergina, kurios nepažįsta. Tame bute rinko įvairius daiktus, kuriuos dėjo į maišą. Kur tuos daiktus vėliau padėjo, kokie tai daiktai buvo, nepamena. Žiedą ir grandinėlę, kuriuos pavogė iš buto, nunešė į lombardą, esantį Krėvės pr., pridavė E. K. vardu, pateikdamas pastarojo pasą, kurį taip pat pavogė iš minėto buto. Ant lombardo kvito pasirašė jis pats. Kiek pinigų gavo, nepamena. Jis bute buvusiems asmenims negrasino, smurto nenaudojo, dujų nepurškė, ar turėjo dujų balionėlį, neatsimena, jokio peilio neturėjo. Mintis pavogti daiktus kilo būnant bute. Visus daiktus, išskyrus auskarus, batus, vėrinį ir kvepalus, pagrobė pats vienas, neatsimena, ar bute grobė pinigus. Į butą užeiti niekas iš jame buvusių asmenų nekvietė, bet ir nedraudė. Byloje esančio laiško I. S. nerašė.

Kaltinamasis R. M. parodė, kad 2010 m. liepos mėn. apie 1 val. nakties su O. Ž. ir E. S. būnant savo bendrabutyje, esančiame Partizanų g. 5-530, Kaune, paskambino E. S. draugė I. S., paprašė susitikti prie „Lukoil“ degalinės, esančios Žukausko g., sakė, kad reikia pagalbos. Kaltinamasis pasisiūlė E. S., kad jis taip pat gali padėti. Susitikus su I., su ja buvo dar vienas vaikinas - E. M.. I. pasakė, kad ją išvarė iš buto. Jis su draugais ėjo į butą išsiaiškinti, kodėl, taip įvyko, galvojo visus sutaikyti. Būnant bute, visiems nuėjus į virtuvę, E. M. paprašė kaltinamojo, kad šis iš buto paimtų keletą daiktų - elektroninius daiktus (kokius konkrečiai daiktus prašė paimti, nurodyti negali), nes jis pats negali, kadangi jį pažįsta tame bute gyvenantis vaikinas - E. K.. Kaltinamajam sutikus, paklausus, kur paimtus daiktus padėti, E. M. pasakė kaltinamajam daiktus nusivežti į savo bendrabutį, kur jis jų ateis ryte pasiimti. Vėliau E. M. iškvietė kaltinamajam taksi, davė mobilų telefoną „Samsung“, kuriuo liepė susimokėti už taksi paslaugas. Kaltinamąjį į taksi palydėjo O. Ž. ir E. M.. Kaltinamasis su daiktais nuvažiavo į savo bendrabutį. Iš buto išsinešė dvi kuprines daiktų. Ryte susitarę su E. M., susitiko prie „Hyper maximos“ bei jį parsivedė pas save į bendrabutį ir atidavė daiktus. Kad patekti į butą, I. turėjo atidaryti duris, o kaltinamasis laukė apačioje. I. nuėjus pasikalbėti, bet nepavykus susitaikyti, kadangi buto durys buvo atidarytos, todėl kaltinamasis su draugais ir įėjo į vidų. Jam niekas nedraudė užeiti į butą, nesakė, kad negalima. Atėjęs į butą, jame pabuvo gal 20 min. Bute pasiliko, kadangi E. M. paprašė paimti daiktus. Atsimena, kad ardė kompiuterį, nes reikėjo garso plokštės. Savo elgesį vertina labai geru – jis padėjo žmogui, nes žmogui reikėjo daiktų.

Kaltinamoji I. S. parodė, kad 2010 m. vasarą su drauge M. S. nuėjo pas pastarosios draugą į butą švęsti draugės gimtadienį. Bute buvo T., P. ir E.. Iš tų vaikinų M. pažinojo T.. Susipykusi su M., kaltinamoji iš buto išėjo. Susipyko todėl, kad draugė buvo užsidariusi su kažkuriuo vaikinu kambaryje, o likę vaikinai pradėjo prie kaltinamosios kabinėtis. Išėjusi SMS žinute pasikvietė E. M.. Su juo pabendravus, pastarajam ruošiantis eiti namo, kaltinamoji pasikvietė E. S.. Jam paskambino iš E. M. telefono. E. S. atėjo su draugais. Susitiko su jais prie sankryžos netoli to buto. E. S. kaltinamoji pasakė, kad iš minėto buto reikia pasiimti M.. Draugė buvo likusi viena su jame buvusiais vaikinais, todėl kaltinamoji bijojo, kad nieko su ja neatsitiktų. Nurodė ėjusi vaduoti M.. Buvo susitarta, kad kaltinamoji eis į butą pakviesti draugės M., o su kaltinamąja atėję vaikinai lauks laiptinėje. Neatsimena, kodėl tarėsi, kad vaikinai lauks laiptinėje. Nuėjus prie buto durų, jas atidarė kažkuris iš vaikinų. Paprašius pakviesti M., prieš ją uždarė duris ir nuėjo pakviesti. Kai kaltinamoji vėl paskambino į duris, vėl kažkam atidarius duris, kaltinamoji su atsivestais vaikinais užėjo į butą. Atidaręs duris vaikinas užeinantiesiems nieko nesakė, užeiti nekvietė. Įėjus į butą, kaltinamoji nuėjo pasišnekėti su M., kuri kambaryje buvo viena. Ką kiti vaikinai darė ar kalbėjo, kaltinamoji nematė, nes jos buvo užsidariusios kambario duris. Tiksliai neatsimena, ką darė pasikalbėjusi su M.: lyg vaikščiojo po namus, ėmė kažkokius daiktus, kam juos ėmė – nežino, atsimena, kad ėmė batus. Su ja atėjusieji vaikinai virtuvėje kalbėjosi su bute buvusiais vaikinais. Ką jie visi veikė vėliau – kaltinamoji nežino, nematė, ji kartu su savo draugais nebuvo. Kartais ji taip pat nueidavo į virtuvę. Kaltinamajai su M. sėdint kambaryje, atėjo E. S., kuris po kiek laiko su M. ėjo miegoti. Kaltinamoji tuo metu apie porą valandų su O. Ž. sėdėjo virtuvėje ir kalbėjosi. Tai buvo paryčiais. Po to, apie 6 val. kaltinamoji pirmu troleibusu išvažiavo namo. Jos draugai pasiliko bute. M. dėl kaltinamosios išvažiavimo neprieštaravo. Kaltinamoji nebijojo draugės palikti, kadangi ji liko kartu su E. S., O. Ž.. Bute paimtus daiktus kaltinamoji susikrovė į kuprinę ir išsivežė namo. Apie įvykį geriau atsimena duodama parodymus teisme. Duodama parodymus policijoje, šnekėjo nesąmones - norėjau greičiau važiuoti namo, todėl taip ir šnekėjo. Policijoje ji patvirtino viską, ko klausė tyrėja. Tyrėja kaltinamajai sakė, kad klausinėja pagal E. M. parodymus, apklausos metu rėkė ant kaltinamosios. Visose apklausose kaltinamoji dalyvaudavo viena. Negali pasakyti, kodėl apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir tas aplinkybes, kurių E. M. nenurodė. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitą grįžimo į butą priežastį. Buvę bute vaikinai atėjusiems kaltinamosios draugams pasilikti nesiūlė, tačiau siūlė jiems išgerti. Nematė, ar einant į butą, kaltinamosios draugai turėjo kokių nors daiktų. Vaikinai turėjo dujų balionėlį, kurį prieš einant į butą visi apžiūrinėjo, taip pat visi (M., E. S., O. Ž., R. M.) turėjo minėtą balionėlį, būnant bute, juokaudami juo purškinėjo vieni kitiems, tuo metu bute buvusiems vaikinams rūkant balkone. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja, abiejų apklausų metu tyrėjai pasakojo nesąmones, nes norėjo, kad ją greičiau išleistų namo, taip pat apkalbėjo E. S., nes buvo ant jo supykusi, kitus savo draugus taip pat apkalbėjo dėl to, kad norėjo išvažiuoti namo. Patvirtino, kad buvo gavusi laišką iš O. Ž., jį skaitė, bet dabar turinio neatsimenu. Jokio susitarimo su vaikinais plėšti, vogti daiktus nebuvo. Batus ji paėmė iš pykčio, kad bute buvę vaikinai prie jos lindo bei išvarė iš buto. Nurodė, kad iš buto užpykusi ji išėjo pati. Per visą buvimo bute laiką bute nebuvo jokių konfliktų tarp buvusių bute ir atėjusių vaikinų. Jie kartu bendravo, kalbėjo. Pirmuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu pasakyta beveik tiesa, tik nepasakyta, kad ji dar paėmė iš buto daiktus.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamosios apklausos metu (2 t., b.l. 117-119) kaltinamoji I. S. parodė, kad kalta prisipažįsta bei paaiškino, kad 2010 m. liepos mėnesio pradžioje, buvo su M., P., T. ir E. pas E. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ją į tą butą pasikvietė M., sakė, kad ten bus švenčiamas draugės gimtadienis. Sakė, kad bute bus jos draugas T., su kuriuo ji draugauja, ir dar du T. draugai. Bute vartojo alkoholinius gėrimus. Vėlai vakare, buvo jau tamsus paros metas, ji susipyko su M., kadangi ji palikinėdavo ją viena, o pati laiką leido tik su T.. Susipykus su M., I. S. išėjo iš buto bei parašė SMS žinutę E. M., kad šis ateitų su ja susitikti. Buvo išgėrusi alkoholio, todėl tiksliai ką su juo kalbėjo, nelabai prisimena. Atsimena, kad E. M. pasakojo, kad bute, kuriame šventė M. gimtadienį, yra trys vaikinai, kurie yra neblaivūs ir mergina, pasakojo, kad bute yra daiktų, kuriuos galima pagrobti. Tada iš E. M. telefono paskambino E. S. bei pakvietė jį susitikti prie šviesoforo, esančio priešais Kalniečių parką. Neužilgo į susitikimo vietą atvyko E. S. kartu su O. Ž. ir R. M.. Šiuos vaikinus I. S. buvo mačiusi anksčiau, tačiau nebuvo su jais bendravusi. Susitikus jiems papasakojo, kad bute yra trys girti vaikinai ir M.. E. S. klausė, kokie yra bute vertingi daiktai, ar bute esantys vaikinai yra fiziškai stiprūs ir ar nepasipriešintų jiems. I. S. pasakė, kad vaikinai fiziškai nėra stiprūs, nebus problemų su jais susitvarkyti, kadangi jie dar yra ir išgėrę. Pasakė, kad bute yra vertingų daiktų, kuriuos galima pagrobti. Tada visi ėjo link anksčiau minėto buto. Ji ėjo pirma ir rodė kelią. Girdėjo, kad vaikinai tariasi, kaip pateks į butą ir ką darys į jį patekęs. Kiek atsimena, lyg E. S. davė savo mobilaus ryšio telefoną, kad, buto savininkui atidarius duris, ji galėtų paskambinti jiems ir pranešti, kad durys atidarytos. Pakeliui, einant link buto, O. Ž. buvo išsitraukęs ašarinių dujų balionėlį, kurį O. Ž. perdavė E. S.. Dujų balionėli ji matė pati. Vaikinams kalbant, ką jie darys patekę į butą, E. S. sakė, kad susodins visus bute buvusius asmenis į vieną vietą ir laikys juos, kad netrukdytų. Kadangi tuo metu vaikinai kalbėjo kažką apie dujas, tai I. S. suprato, kad, jei bus pasipriešinta, E. S. panaudos ašarines dujas. Nuėjus prie laiptinės, I. S. ėjo link buto pirma. Visi jos draugai liko pirmame aukšte ir laukė, kada ji paskambins telefonu ir praneš, kad buto durys atidarytos. Kadangi buto durų paskambinus niekas neatidarė, I. S. nusileido į pirmą aukštą ir apie tai papasakojo vaikinams. Tada E. S. liepė jai vėl eiti į butą ir skambinti ilgiau. Jai vėl nuėjus prie buto, O. Ž. ir E. S. buvo tarp antro ir trečio aukšto, o kiti du vaikinai buvo aukštu žemiau. Paskambinus į duris, jas atidarė E. K.. I. S. pastarojo paprašė pakviesti M.. Tuo metu visi vaikinai, laukę laiptinėje, subėgo į butą. Bute E. S. su O. Ž. pradėjo šaukti ant bute buvusių asmenų. O. Ž. užrakino buto duris iš vidaus spynoje buvusiais raktais ir šiuos raktus pasiliko sau. Tuo metu I. S. nuėjo į kambarį, kuriame buvo M.. Kiek atsimena, ten lyg buvo tėvų kambarys. M. prašė jos išvesti įsiveržusius vaikinus, prašė, kad jie nieko nedarytų, nieko nepadarytų T.. Tuo metu į kambarį atėjus E. S., I. S. išėjo į koridorių, pamatė, kad O. Ž. su R. M., P. ir E. K. stovi virtuvėje bei tarpusavyje kalbasi. Tada ji nuėjo į E. (K.) kambarį, paskui į kambarį atėjo R. M.. Ji su R. M. abu pradėjo versti kambaryje buvusius stalčius ir viską vertė ant lovos. Robertas pradėjo ardyti kambaryje stovėjusį kompiuterį. Tada abu pakvietė P., E. (K.) ir T. bei liepė jiems kambarį susitvarkyti. Iš suverstų ant lovos daiktų, I. S. paėmė mobilaus ryšio telefono pakrovėją ir įdėjo jį į R. M. atneštą kuprinę. R. M. kuprinę dėjo laidus, kompiuterio detales, kolonėles, kiek atsimena, lyg DVD grotuvą, dar ką jis dėjo - nelabai atkreipė dėmesį. Daiktus dėjo, ketindami juos pasisavinti. Tuo metu kitame kambaryje E. S. buvo kartu su M.. E. S. prie pastarosios ieškojo daiktų, kuriuos galėtų pasisavinti. M. tuo metu tik stebėjo E. S., pati jokių daiktų neieškojo, sėdėjo ir rūkė. I. S. nuėjus į (nukentėjusiojo) tėvų kambarį, kuriame buvo E. S. ir M., E. S. pasakė, kad jau visą kambarį patikrino ir nieko vertingo nerado. Tada I. S. visą kambarį pertikrino pati: atidariusi spintelę, joje buvusioje rankinėje rado ir paėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir širdutės formos pakabuką, sudarytą iš karoliukų, kuriuos įsidėjo į savo kuprinę. Tada nuėjo į virtuvę, kur buvo E. M. ir O. Ž.. Ji atsisėdo, kalbėjosi su minėtais vaikinais: klausinėjo, kiek laiko jie dar planuoja būti bute, sakė, kad ji pavargo ir nori miegoti. Tuo metu iš buto išėjo R. M. su pagrobtais daiktais. Jis su kažkuo susiskambino, kažką kalbėjo apie taksi. Tada kažkas pasidarė O. Ž. - jis pradėjo lakstyti po butą, šaukti ant P., T. ir E., grasino nupukšti dujomis. Nuėjusi apraminti O. Ž., I. S. jo rankose pamatė peilį. Peilis buvo apie 20 cm ilgio kartu su rankena. Pačios rankenos nematė. Iš peilio formos suprato, kad peilis buvo virtuvinis. O. Ž. tuo metu rakinėjo peiliu spyną, kadangi pastaroji vis užsikirsdavo. I. S. O. Ž. nusivedė į virtuvę, o pati nuėjo į tėvų kambarį pas M.. Čia, susitaikius su M., pastaroji jai papasakojo, kad paėmė iš kažkurio vaikino telefoną, lyg iš T., ir paslėpė jį fotelyje, taip pat, kad buvo atimti mobilaus ryšio telefonai iš E. ir P.. Tada į kambarį atėjęs E. S. liepė I. S. palikti jį vieną su M., ir I. S. išėjo į virtuvę. Virtuvėje sėdėjo E. M. ir O. Ž.. Jie tarpusavyje kalbėjosi apie pagrobtų telefonų modelius. Tada E. M. išėjo namo, o O. Ž. pasiliko virtuvėje. I. S. nuėjo į vonią, kur rado kvepalus, kuriuos įdėjo į kuprinę su užrašu „Nike“. Tada nuėjusi į virtuvę O. Ž. pasakė, kad nori miegoti, su juo susipyko, nes pastarasis liepė miegoti virtuvėje. Prašant ją išleisti, O. Ž. atsisakė atrakinti duris. Nuėjusi į vonią, I. S. spardė vonios duris, nes buvo susinervinusi. O. Ž., atidaręs vonios duris, pripurškė į vonią dujų, kad I. S. apsiramintų. Dar labiau susinervinusi, I. S. nuėjo į virtuvę ir pradėjo spardyti dujinę viryklę, nagais baladoti į palangę, kad O. Ž. pradėtų skaudėti galvą. O. Ž. liepė liautis, grasino vėl panaudoti dujas, nuėjęs pas E. S. į kambarį, kažką su juo pašnekėjo bei grįžęs atrakino buto duris. Pasiėmusi savo kuprinę, į kurią buvo susidėjusi pagrobtus daiktus, I. S. troleibusu parvažiavo namo. Pagrobtus daiktus laikė namuose. Maždaug po savaitės susitikus su E. S., pastarasis davė jai pasiskaityti savo pranešimą apie įtarimą. I. S. šį pranešimą apie įtarimą parsivežė namo. Vėliau kartu su E. S. atėjo į policiją ir davė parodymus. Prieš duodant parodymus, E. S. liepė jai sakyti, kad ji nieko nematė ir įvykio metu miegojo ( 2 t., b.l. 117-119). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 138-139) kaltinamoji I. S. parodė, kad tuo metu, kai su R. M., E. S., O. Ž. ir E. M. ėjo link buto, vaikinai kalbėjosi tarpusavyje, kad jai paduos mobilaus ryšio telefoną ir, kad, atidarius duris, ji paskambins vaikinams ir praneš, kad durys yra atidarytos. Prieš patenkant į butą, vaikinai tarpusavyje kalbėjosi, kad, jei jiems bus pasipriešinta, bus panaudotos dujos. Apie dujas kalbėjo E. S.. Taip pat buvo tartasi, kad, patekus į butą, bute esantys vaikinai bus nuvesti į virtuvę, kad netrukdytų pagrobti daiktų. Tuo metu, kai vaikinai, buvę bute, buvo nuvesti į virtuvę, ji buvo E. kambaryje ir girdėjo virtuvėje kalbantį E. S. apie peilį - jis kalbėjo kažką apie spyną, kad ją reikia atidaryti peiliu. Taip pat buvo tartasi, kad ėję vaikinai į butą su ja pateks apgaulės būdu, t.y., kad duris atidarys būtent jai, kadangi ji jau buvo buvusi bute ir neturėtų dėl to kilti jokių problemų, o su ja ėję vaikinai į butą pateks, kai jau ji bus viduje.

I. S., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 102-103) nurodė, kad, būnant E. bute, naktį apie 1:00 val., kažkuris iš bute buvusių vaikinų jai kažką pasakė, dėl ko ji supyko ir išėjo. Buvo supykusi taip pat ir ant draugės M., kad, I. S. išeinant, pastaroji pasiliko bute. Kaltinamajai susitikus su savo draugais, visi nuėjo į minėtą butą, kur bute buvęs E. juos pakvietė užeiti. Bute pasiaiškino, kodėl I. S. buvo išvaryta. Vėliau I. S. su atėjusiais kartu draugais buvo virtuvėje, purškinėjo vienas kitam dujų balionėliu. Po kiek laiko ji išlydėjo iš buto E. M.. Kažkuriuo metu I. S. su atėjusiaisiais asmenimis bute buvusiems vaikinams liepė susitvarkyti kambarius, kadangi juose buvo betvarkė, be to, I. S. su savo draugais dar labiau juos suvertė – ištraukė stalčius, daiktus iš jų suvertė ant grindų. Nematė, kad su ja atėjusieji vaikinai būtų ėmę kokius nors svetimus daiktus, ji pati jokių daiktų neėmė. Iš buto išėjo apie 5:30 val., jos draugams dar miegant.

Kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta bylos teisminio tyrimo metu ištirtais ir išanalizuotais įrodymais.

Nukentėjusysis P. V. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-07-08 apie 14 val. su pusbroliu T. K. nuvyko į svečius pas E. K., adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atvyko dvi merginos: M. ir I.. Merginas nukentėjusysis matė pirmą kartą. I. iš minėto buto išėjo sutemus, jos niekas nevarė, dėl kokios priežasties išėjo - nežino. Po valandos I. grįžo su keturiais nukentėjusiajam nepažįstamais jaunuoliais, kurie elgėsi agresyviai, vienas jų grasino jam perdurti kojas peiliu. Kaip vaikinai įėjo į butą – nukentėjusysis nematė, apie tai jam kitą dieną papasakojo E.. Vienas iš asmenų - O. Ž. įėjo į kambarį, kuriame nukentėjusysis buvo su E. K., liepė gultis ant lovos, rankose laikė apie 20 cm ilgio virtuvinį peilį. O. Ž. nukentėjusiojo paklausė, ar šis norėtų gauti peilį į koją. Balsas buvo įsakmus, piktas. Nukentėjusysis jo bijojo, nieko neatsakė, kaip buvo liepta, atsigulė ant lovos. Atėję į kambarį O. Ž. draugai nukentėjusįjį bei E. K. išvedė į virtuvę. Būnant virtuvėje, T. K. pasakė, kad vienas iš įsibrovusių vaikinų turi ginklą. Kokį ginklą – nesakė, taip pat nesakė, iš kur jis žino, ar numano, kad kažkas turi ginklą. O. Ž. be peilio dar turėjo dujinį balionėlį. Matė, kad balionėlis yra juodos spalvos, apie 8 cm aukščio. Jiems bebūnant virtuvėje, vienas iš vaikinų, liepė įdėti savo mobilaus ryšio telefoną į kuprinę, kuri buvo paimta iš T. K.. Jis pakluso, kadangi bijojo - matė peilį, girdėjo T. sakant apie ginklą, todėl priešintis net negalvojo. Buto durys įvykio metu buvo užrakintos iš vidaus. Raktus nuo buto visą laiką turėjo O. Ž.. Ar buvo grasinta kitiems jo draugams - negirdėjo, kadangi buvo šoke, išsigandęs. Jiems buvo liepta niekam nebandyti skambintis, nebandyti kviestis pagalbos, priešingu atveju, sakė, kad su jais bus susidorota. Vaikinai už jį ir jo draugus buvo fiziškai stipresni. Visi jų bijojo, todėl niekas nesipriešino. Buvo pagrobtas jo mobilaus ryšio telefonas „Samsung F250“ pilkos spalvos, atstumiamas. Telefoną laikė kelnių kišenėje, kai jaunuoliai liepė atiduoti vertingus daiktus. Iš T. K. įvykio metu buvo pagrobta medžiaginė piniginė, kuprinė ir mobilaus ryšio telefonas. Buvo kraustomas visas butas - girdėjosi, kad jie apieško butą: darinėjo spinteles, stalčius. Visi, išskyrus E. M., vertė visą butą, grobė daiktus. Kas ką būtent pagrobė – nematė, buvo išsigandęs ir nesidairė, stovėjo virtuvėje ir nematė. Bute įsiveržę vaikinai prabuvo iki sekančios dienos. Nukentėjusiajam su draugais buvo liepta sutvarkyti išverstus kambarius. Po sutvarkymo visi buvo nuvesti į E. K. kambarį. Kambaryje iki ryto prabuvo trise: jis, E. K. ir T. K.. Merginų kambaryje su jais nebuvo. Merginos buvo su įsiveržusiais į butą vaikinais. Įsiveržę vaikinai iš buto išėjo sekančią dieną apie 12.00 val. Prieš išeinant, O. Ž. buvo atėjęs pas nukentėjusįjį su draugais į kambarį ir papurškė dujų E. K.. Nuo papurkštų dujų nukentėjo ir P.V., kadangi dujos buvo purkštos uždaroje patalpoje. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė, jokių rimtų sužalojimų nepatyrė, tik fizinį skausmą. Prieš išeidami įsiveržę vaikinai prigrasino niekam neskambinti, niekam nepasakoti ir niekur nesikreipti dėl įvykio. Tai buvo pasakyta įsakmiu, piktu, grasinančiu tonu. Viso įvykio metu nukentėjusysis buvo gėręs porą stiklinių alaus, todėl tiksliai nupasakoti įvykio eiliškumo ir detalių nelabai gali, papasakojo tiek, kiek tiksliai prisimena. Kai I. grįžo su vaikinais, nukentėjusysis nematė, ką ji darė. Ryte I. iš buto išėjo, išeinančios I. nukentėjusysis nematė, tačiau, vaikinams išėjus ir bute I. neradus, nukentėjusysis sprendė, kad ji išėjo su vaikinais.

Nukentėjusysis R. V. parodė, kad sūnus apie įvykį liepos mėnesį pasakojo nenoriai, buvo prigąsdintas. Išsiaiškino, kad pusbrolio vaikas neteko telefono, kuprinės, o sūnus prarado telefoną. Sūnus nenorėjo kalbėti ta tema. Tyrimo metu telefono kaina nurodyta atmetus nusidėvėjimą. Telefonas buvo grąžintas, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja L. V. parodė, kad sūnus pasakojo, jog su pusbroliu buvo pas vaikiną bute, kur iš jų atėmė telefonus bei laikė bute. Pasakojo, kad į butą jaunuolius atsivedė mergina. Sakė, kad jie buvo uždaryti kambaryje ir iš jų buvo paimti daiktai.

Nukentėjusysis T. K. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010 m. liepos mėn. kartu su E., P., M. ir I. buvo namuose pas E. K.. Jis su M. viename kambaryje jau gulėjo, kai kažkas pasibeldė į duris. Kiti buvo kitame kambaryje. Prieš porą valandų iki einant gulti, iš buto buvo išėjusi I.. Kodėl ji išėjo, nežino, bet žino, kad I. prieš tai dėl kažko susipyko su M.. Girdėjo, kaip buvo atidarytos durys, ir kažkas įėjo į vidų, girdėjo triukšmą. Į kambarį pas nukentėjusįjį su M. įėjęs kažkoks vaikinas liepė jiems apsirengti ir ateiti į virtuvę. Atėjus į virtuvę, į ją dar atėjo E. ir P., taip pat atėjo dar keli svetimi vaikinai, kurie nukentėjusiajam su draugais liepė būti virtuvėje. Į virtuvę ėjo todėl, kad buvo išsigandę. Vienas svetimas vaikinas buvo virtuvėje ir žiūrėjo, ką nukentėjusieji daro, kaip suprato nukentėjusysis, vaikinas juos saugojo, kiti „rausė“ namus. Nukentėjusysis su draugais suprato, kad, jei jie išeis iš virtuvės, neklausys minėtų svetimų vaikinų, juos primuš ar dar ką negero padarys. Tų vaikinų nukentėjusysis su draugais bijojo. Bijojo ir todėl, nes, įėjus į butą, vienas iš vaikinų E. užlaužė ranką, apie tai buvo papasakota būnant virtuvėje. Girdėjo, kad svetimi vaikinai krausto daiktus, kažką kuičia. Virtuvėje nepažįstamas vaikinas nieko nedarė, tik stovėjo. Kiti vaikinai į virtuvę tai ateidavo, tai išeidavo. M. buvo kažkur išėjusi, kalbėjo su nepažįstamais vaikinais, vėl buvo atėjusi. Ką ji kalbėjo su vaikinais, nesakė. Vėliau nukentėjusysis su draugais ėjo tvarkyti kambarius: pirma vieną sutvarkė, po to kitą. Tvarkant nepažįstami vaikinai buvo kartu, jie stovėjo ir žiūrėjo, kaip tvarkoma. Vėliau nukentėjusiajam su kitais jo draugais buvo liepta eiti miegot, žadant, kad nepažįstami vaikinai iš ryto išeis. Nukentėjusysis su draugais (E., P.) buvo viename kambaryje. Keli vaikinai vakare buvo išėję, o du buvo pasilikę kitame kambaryje. Ryte pabudus, E. nepažįstamas vaikinas papurškė dujų, dėl ko, neaišku. Visiems nuėjus į balkoną, vienas nepažįstamas vaikinas buvo kartu balkone, klausė, ar nukentėjusysis su draugais nenori pavalgyti, išgerti. Kažkas iš nepažįstamų buvo išėję į parduotuvę, nes grįžo ir atsinešė alaus. Nepažįstami vaikinai nukentėjusįjį su draugais susisodino, liepė gerti alaus, žadėdami tuoj visus paleisti. Kartu su vaikinais gėrė, kadangi dar nuo vakaro minėtų vaikinų bijojo. Gal pusę valandos ar valandą visi pasėdėjo, ir tada visi - nukentėjusysis, E., M., P. ir trys nepažįstami vaikinai iš buto išėjo. Buto savininkas išėjo kartu, paskui grįžo namo. Nukentėjusysis girdėjo, kaip P. buvo grasinta peiliu, bet to nematė. Įvykio metu buvo paimta nukentėjusiojo piniginė, kuprinė, telefonas. Visi daiktai buvo paimti dar vakare, išskyrus telefoną. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad, kaip vėliau išsiaiškino, M. jo telefoną buvo paslėpusį vonioje, už lempos gaubto, tačiau, suveikus jo telefono žadintuvui, nepažįstami asmenys jį išgirdo ir telefoną rado bei paėmė. Piniginė iš vakaro gulėjo ant stalo, o kuprinę matė, kai su ja nepažįstami vaikinai vakare išėjo su daiktais. Pabėgti iš buto jie negalėjo, nes durys buvo užrakintos, o raktas buvo pas vaikinus. Tiek pirmus, tiek antrus parodymus davė teisingus, tik apklausinėjant antrą kartą, jam buvo sakoma, kad reikia viską papasakoti smulkiau, todėl smulkiau ir papasakojo. Iki antros apklausos įvykio aplinkybių su kitais draugais neaptarinėjo, bet apie įvykį buvo pasikalbėję. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad tuo metu apie įvykį atsiminė geriau.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad sūnus 2010 m. vasarą buvo išėjęs į gimtadienį pas sūnaus pusbrolį E.. Kol šeima negavo šaukimo į policiją, sūnus nieko nesakė apie įvykį. Tos dienos rytą apie įvykį pasakojo tik tai, kad ryte grįžtant užpuolė ir atėmė telefoną „Nokia“. Prieš vykstant į policiją, sūnus papasakojo, kad kažkas vakaro metu susipyko su panele, ji išėjo ir sugrįžo su draugais. Pastarieji įėjo į namus, užpuolė, liepė eiti į virtuvę pasėdėti. Sakė, kad išsigando, todėl nesipriešino. Iš sūnaus buvo paimti telefonas, kuprinė ir piniginė. Kuprinės vertė apie 40 Lt, piniginę 15 Lt vertės gražino policijoje. Gal kelias dienas po įvykio sūnus buvo išsigandęs, bet didelio poveikio įvykis nepaliko. Jis bijojo būti apklaustas kaltinamųjų akivaizdoje. Civilinio ieškinio atsisako.

Nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2010 m. buvo pas save, tėvų nuomojamame bute, su pusbroliu P., T., M. ir I.. Prieš valandą iki einant miegoti, I. iš buto išėjo. T. sakė, kad I. susipyko su M.. Maždaug apie 24 val. I. grįžo. Nukentėjusiajam atidarius duris, ji paprašė pakviesti M.. Nukentėjusysis nuėjo kviesti M., kuri su T. buvo mamos kambaryje. I. liko stovėti prie durų. M.i atsisakius eiti, nukentėjusysis apsisuko, I. po truputį ėjo į kambarį, ir tuo metu į butą, bėgdami laiptais, veržėsi keturi vaikinai. Nukentėjusiajam iš karto buvo liepta eiti į kambarį, kur buvo P.. Paliepimui nukentėjusysis pakluso, nes paliepimas buvo grąsus, nukentėjusysis buvo šoko būsenoje. E. S. įėjo pirmas ir vedė nukentėjusįjį į kambarį. O. Ž., pagriebęs peilį nuo stalo, parvertė P. ant lovos, peilį prikišo prie P. kojos, sakė, ar šis ką nors darys, priešingu atveju žadėdamas įdurti. Paklausę, kur buto raktai, vaikinai, juos paėmę, užrakino buto duris, o nukentėjusįjį su P. nuvedė į virtuvę, kurioje jau buvo T. su M.. Prieš tai vaikinai dar paėmė nukentėjusiojo bei P. telefonus. T. ar M. T. telefoną padėjo ant šaldytuvo, kad vaikinai nepaimtų. Nukentėjusįjį ir jo draugus virtuvėje apkraustė, klausė, kas yra kišenėse. Vaikinai virtuvėje buvo dviese: O. Ž. liepė, o E. S. kraustė kišenes. Nukentėjusiajam buvo liepta nusiimti grandinėlę nuo kaklo, iš T. paėmė nuo kaklo grandinėlę, iš P. paėmė telefoną. Daiktus jiems atiduoti buvo liepta, tai padarė nesavanoriškai. E. S. paimtus nukentėjusiųjų daiktus įsidėjo į kišenę. Po to, vaikinai liepė būti virtuvėje, o patys nuėjo į nukentėjusiojo mamos kambarį. Girdėjosi kaip jie kažko ieško, traukia visus daiktus iš stalčių, spintelių. Virtuvėje liko sėdėti M., galbūt jis saugojo nukentėjusįjį su draugais. M. lyg buvo su vaikinais ir I., vėliau buvo atvesta į virtuvę. I. buvo tai kambaryje, tai koridoriuje – nukentėjusysis matė, kad ji buvo pasilenkusi prie batų spintelės, todėl sprendė, kad ji rinko iš koridoriaus batus. Kai vaikinai mamos kambarį iškraustė, nukentėjusiajam su draugais liepė eiti jį sutvarkyti. Du iš tų vaikinų stovėjo tarp durų ir žiūrėjo kaip nukentėjusieji tvarko kambarį. Sutvarkius, nukentėjusysis su draugais buvo nuvesti į virtuvę, o minėti vaikinai nuėjo kraustyti nukentėjusiojo kambarį. Minėtiems vaikinams iškrausčius nukentėjusiojo kambarį, vėl nukentėjusiajam su draugais buvo liepta jį sutvarkyti. Kambariai buvo iškuisti, daiktai buvo išmesti į kambario vidurį. Sutvarkius kambarius, matė, kaip vienas vaikinas su kuprine išėjo, gal dar po valandos išėjo ir kitas, kaip nukentėjusysis suprato, jie išnešė daiktus, vėliau minėti vaikinai sugrįžo. Vaikinai išėjo su T. kuprine, kuri prieš tai buvo visiškai tuščia, o išeinant, kuprinė buvo pilna, matėsi, kad ji buvo išsipūtusi. O. Ž. išėjo, bute liko E. S. ir dar vienas vaikinas. Nukentėjusiajam su draugais virtuvėje išbuvus apie dvi valandas, O. Ž. grįžo. Tada nukentėjusiajam su draugais T. ir P. buvo liepta būti kambaryje, nedegti šviesos, niekur nevaikščioti. M. su I. buvo su vaikinais nukentėjusiojo mamos kambaryje. Taip nukentėjusysis su draugais išbuvo iki ryto. Ryte E. S. nukentėjusiajam papurškė dujų. Vonioje prasiplovęs akis, nukentėjusysis nuėjo į balkoną. E. S. buvo atėjęs į balkoną paklausti, ar nukentėjusysis nori ko nors valgyti, gerti. Pasakęs, kad nukentėjusysis turės gerti, išėjo. Grįžo su alum ir nukentėjusiajam su draugais liepė gerti. Dar pasikvietė prisijungti E. M.. Nukentėjusiojo klausė, kada grįžta pastarojo mama. Nukentėjusysis atsakė, kad šiandien, nes, jei būtų pasakęs, kad grįžta vėliau, mano, kad vaikinai dar vienai nakčiai būtų pasilikę. O. Ž. buvo davęs savo telefoną, kad nukentėjusysis galėtų įsidėti savo kortelę ir visad būtų pasiekiamas. Kaip tik tuo metu paskambinusi mama pasakė, kad grįžta už poros valandų. Maždaug po pusės valandos vaikinai išėjo. Išeidami klausė, ar nukentėjusysis kam nors praneš dėl įvykio, pasakė, kad geriau nukentėjusysis nesiskųstų. Šie pasakymai skambėjo grąsinančiai, iš ko nukentėjusysis suprato, kad, taip pasielgus, gali būti negerai. Po kelių minučių išėjo ir nukentėjusysis su draugais. E. S. ryte paimtą nukentėjusiojo grandinėlę grąžino. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, šiuo metu gali smulkmenų neprisiminti. Nurodė, kad iš buto buvo paimti daiktai: visos kompiuterio procesoriaus detalės – 400 Lt vertės, kompiuterio kolonėlės „ACME“ – 60 Lt vertės, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su pakrovėju 300 Lt vertės, MP3 laidas 20 Lt vertės, MP3 grotuvas naujas 200 Lt vertės, MP3 grotuvas „ACME“ 100 Lt vertės, nukentėjusiojo vardu išduotas užsienio pasas, tapatybės kortelė, kaljanas 30 Lt vertės. Mama savo kambaryje pasigedo brangaus auksinio žiedo, kuris yra kaip ir šeimos relikvija, auksinės grandinėlės, dar kai kurių daiktų. Jam padaryta turtinė žala yra 1110 Lt. Taip pat P. ar T. minėjo, kad kažkuris iš minėtų vaikinų turėjo šautuvą. Patvirtino ikiteisminio metu duotus parodymus, kad po įvykio praėjus apie savaitei laiko, buvo susitikęs su E. S., kuris siūlėsi atiduoti už asmens kelionės pasą pinigus, žadėdamas vėliau paskambinti, susitarti dėl susitikimo, tačiau nesakė, kokią sumą jis ruošiasi mokėti. E. S. sakė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje jam labai trukdo būtent tas pagrobtasis pasas, tačiau su E. S. taip ir nepavyko susitikti, kadangi pastarasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tyrimo metu nukentėjusiajam buvo grąžintas MP3 grotuvo įkroviklis. Visą laiką bute vaikinai buvo agresyvūs. Tik, prieš jiems išeinant, bandė susidraugauti ar būti malonesni, gal, kad nebūtų pranešta policijai. R. M. daugiausiai kraustė kambarius. I. išėjo apie 8 val. ryto, ją išleido O. Ž.. Vaikinai nukentėjusiajam buvo paaiškinę, kad į butą jie įsiveržė dėl to, jog nukentėjusysis išvarė I.. Paklausus I., kodėl ji taip pasielgė, ji tylėjo, nieko nesakė, vengė žiūrėti nukentėjusiajam į akis, stengėsi kuo greičiau kažką paimti ir išeiti. Todėl nukentėjusysis padarė išvadą, kad I. galėjo būti, kaip bendrininkė, kuri viską kurstė, sugalvojo. Toks pokalbis buvo, kai nukentėjusįjį su draugais nuvedė į virtuvę. Šiuo metu namuose nesijaučia saugiai, tai sukelia didžiulį stresą naktimis, po įvykio buvo nedidelis šokas, negalėjo pilnai suvokti, kas vyko. Iš pradžių baimės nebuvo, ji atsirado gal po kokių dviejų savaičių, kai pradėjo geriau suvokti, kas galėjo įvykti. Miegas pasidarė labai jautrus. Įvykis atsiliepė ir mokymuisi – vis nėjo į mokyklą, kuri yra vakarinė, nes vengė tamsiu paros metu vaikščioti lauke, tačiau vėliau vadovybei viską išaiškino. Su draugais dabar praktiškai nebendrauja. Miego sutrikimo nėra, bet prieš miegą vis grįžta ryškūs įvykio vaizdiniai. Nukentėjusiajam buvo paskirtas psichologas, jis davė siuntimą pas psichiatrą. Į policiją nukentėjusysis būtų nesikreipęs, nes buvo įbaugintas. Prašo priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Dabar apie įvykį galvoja kiekvieną dieną. Vis daugiau atsimena įvykio aplinkybių.

Nukentėjusioji S. K. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad įvykis buvo jos nuomojamame bute 2010 m. liepos mėn. pradžioje, kai buvo išvykusi poilsiauti į Klaipėdą. Butas yra (duomenys neskelbtini). Apie įvykį sužinojo pamačiusi, kad namuose, kad kažkas ne taip – pasigedo kai kurių daiktų, kompiuterį radi išardytą. Pradėjus klausinėti sūnų, pamatė, kad jis kažko bijo, jis pasakė, kad bute įvyko vagystė, nes bute buvo svetimi jaunuoliai. Smulkiau apie įvykį sužinojo vykstant tyrimui. Iki tol sūnus bijojo, nes buvo išgąsdintas. Kad kažkas ne taip, suprato, kai sūnus jai paskambino į Klaipėdą. Dingusius daiktus išsiaiškino palaipsniui. Dingo kompiuteris, kolonėlės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6103“ - atlenkiamas, raudonos spalvos korpusu, močiutės žiedas, smulkaus pynimo grandinėlė (nutrūkusi), indiškas bižuterijos komplektas, vėrinys ant kaklo su širdute, auskarai, kvepalai, juodos spalvos odiniai batai su daug sagtelių, svarų sterlingų 10 nominalo kupiūra, mašinos akumuliatoriaus įkroviklis. Tuo metu buvo padaryta žala 1700 Lt. Auksinė grandinėlė, kurios vertė 100 Lt ir auksinis žiedas, kurio vertė 800 Lt, yra jai grąžinti. Bižuterijos indiško komplekto vertė 25 Lt, batai 200 Lt vertės. Likusi žala 592 Lt. Sūnui įvykis ir toliau turėjo reikšmės – jie pakeitė gyvenamąją vietą, sūnus neišeina į kiemą. Paklausus, kodėl sūnus nesipriešino, jis sakė, kad jam gyvybė yra svarbiau už daiktus. Dėl kokios priežasties jam buvo grasinta - sūnus nepasakė. Kai jis sužinojo, kad tie patys vaikinai dalyvavo kitame plėšime ir ten baigėsi baisiau, jis dar daugiau bijo. Po įvykio jam buvo grasinta, kad, jei praneš apie įvykį ir kas tame įvykyje dalyvavo, jam baigsis blogai. Sūnus apie įvykį papasakojo kelių dienų laikotarpyje.

Liudytoja M. S. parodė, kad 2010 metais liepos mėn. draugo T. buvo pakviesta į vakarėlį. Ji kartu pasikvietė ir draugę I.. Tame bute dar buvo P. ir E.. Jie susirinko liudytojos būsimo gimtadienio proga. Vienu metu su I. apsipyko, ir I. išėjo į kiemą. Kur eina, nesakė, jos niekas neišvarė. Jai susipykus su I., dar kažkas iš vaikinų jai kažką pasakė. I. sugrįžo, nes liudytoja bute liko viena tarp nepažįstamų asmenų, grįžo už pusvalandžio - valandos. Kai ji grįžo, liudytoja su kitais bute buvusiais asmenimis buvo viename kambaryje, gėrėme šampaną ir sėdėjo prie kompiuterio. Kažkam paskambinus į duris, T. nuėjo atidaryti. P., atėjęs į kambarį, pasakė, kad sugrįžo I.. Patikslina, kad gal minėti asmenys dviese nuėjo durų atidaryti. I. grįžo su draugais, kuriuos iš matymo anksčiau liudytoja buvo mačiusi, bet jie buvo ne draugai ir ne pažįstami. Tie vaikinai ramiai stovėjo koridoriuje. T. ar kažkuris jiems siūlė gerti alaus. Minti vaikinai atsisėdo viename kambaryje, o T., P. ir E. buvo kitame. Daugiau lyg nieko ir neįvyko, nurodo nelabai atsimenanti. Tvirtina, kad bute šie vaikinai jokių daiktų nevertė. Apie tai jai pasakojo policijoje, todėl ji taip ir pasakė. Nurodo, kad policijoje davė teisingus parodymus, tuo metu apie įvykį prisiminė geriau. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja nurodė, kad neneigianti, jog pasirašė po parodymais, tačiau teigia jų neskaičiusi, nes tingėjo. Nurodo, kad dauguma jos parodymų ikiteisminio tyrimo apklausų metu neteisingai užrašyti. Nežino, kodėl parodymuose surašyta tai, ko nebuvo. Nurodo, kad raktai nuo durų visą laiką buvo spynoje, ir, jei kas būtų norėjęs išeiti iš buto, galėjo laisvai išeiti. Teigia, kad jokio įsiveržimo į butą nebuvo, nebuvo jokio pistoleto ir juo niekas negrasino. Vaikinai sėdėjo kambaryje, o ne virtuvėje. Ji iš T. telefoną tiesiog paėmė, bet niekur jo neslėpė, laikė pas save kišenėje. T. grandinėlę – sidabrinę nuo rankos - buvo paėmęs O. Ž., bet, liudytojos prašymu, viską gražino. Taip pat atidavė ir piniginę. Niekam nebuvo grasinama. T., P. ir E. nesidžiaugė, kad tie vaikinai atėjo, bet ir nesakė jiems, kad jie išeitų. Kaltinamųjų nepažinojo nė vienas iš bute buvusių vaikinų. Gal jie ir bijojo pasakyti, kad atėjusieji išeitų, gal todėl bijojo, kad atėjusių vaikinų buvo daugiau. Liudytoja iš buto išėjo ryte. Iš pradžių išėjo I.. Nepamena, ar liudytoja išėjo viena, ar su kaltinamaisiais. O. Ž. ji davė savo kuprinę, jai buvo negaila paskolinti. Girdėjo, kad kažkuriuo metu darinėjosi durys, bet kokie vaikinai buvo išėję – nežino, nes tuo metu buvo kambaryje su T. ir P., o paskui su I., E. (S.) ir O. (Ž.) salone, žiūrėjo televizorių, klausėsi muzikos. Kadangi butas buvo E., todėl nemano, kad būtų išėję T. ir P.. T. ir kiti jo draugai iš kambario nėjo patys, jų niekas nelaikė. I. grįžo į butą, nes bijojo, kad liudytojai nieko neatsitiktų. Liudytoja pažinojo T., todėl ir liko bute. Kai buvo pasakyta, kad I. grįžo, liudytoja atėjo į koridorių, matė, kaip I. bei kiti vaikinai kartu įėjo be jokių triukšmų. Liudytoja O. (Ž.) ir E. (S.) visą laiką matė, tačiau ne visą laiką buvo su kaltinamaisiais, nes eidavo į balkoną, kuris buvo prie kambario, kuriame buvo T. ir P., parūkyti. T. ir P. sėdėjo prie kompiuterio. Kai pastarieji buvo virtuvėje, taip pat nebuvo jokių grasinimų. Kaltinamieji ir vaikinai, buvę bute, eidavo į virtuvę parūkyti, nes kažkuriuo metu jie visi buvo virtuvėje. Ji matė, kad T., E. ir P. niekas niekuo negrasino. I. su nepažįstamais vaikinais įėjus į butą, T. klausė liudytojos, ar ji juos pažįstanti, stebėjosi, kodėl jie čia atėjo, nerimavo, kas dabar gali būti, po kurio laiko įpylė jiems alaus. Atėję kaltinamieji su bute buvusiais asmenimis nesusipažino. Kad buvo išardytas kompiuteris, jai pasakė T.. Įvykio metu O. Ž. rankose nieko neturėjo. Pirmos apklausos ji atsiminė geriau nei antros apklausos metu. Nežino, kodėl jos antri parodymai skiriasi nuo pirmų parodymų. Vienos apklausos metu buvo užduodami klausimai, taip galėjo būti tos apklausos metu, kai nurodė mažiau aplinkybių. E. (S.) jos nelaikė. Nurodė, kad gal ji E. apkalbėjo. Kad iš T. buvo paimta piniginė ir apyrankė, jai pasakė T., to ji nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-04 apklausos metu M. S. parodė, kad 2010-07-08 apie 11.00 val. ji kartu su drauge I. nuėjo į E. butą, kur ją pakvietė draugas T.. Bute buvo E., T. ir P.. Tos pačios dienos vakare, tamsiu paros metu, ji su I. susipyko. I. supykusi iš buto išėjo. Niekas I. iš buto nevarė, niekas su ja nesipyko, jokių įžeidimų iš vaikinų jos atžvilgiu nebuvo. Maždaug po valandos nuo I. išėjimo, liudytoja jau miegojo E. kambaryje. Tame pačiame kambaryje dar buvo P., T. ir E., tačiau miegojo tik ji viena. Ją prižadino T. ir pasakė, kad pas ją atėjo I.. Atsikėlusi išėjo į koridorių. Koridoriuje pro atviras buto duris įsiveržė keturi vaikinai. Tris iš jų ji pažinojo (buvo mačiusi ir bendravusi su jais anksčiau) - tai buvo O., E. ir E.. Įvykio metu buvo išgėrusi apie 4 šampano butelius, todėl įvykio aplinkybių nelabai atsimena. Atsimena, kad viskas vyko labai greitai. Vaikinai vertė visą butą, ieškojo vertingų daiktų. Liudytoja prašė I. nieko nedaryti, kadangi I. atėjo su įsiveržusiais vaikinais, galvojo, kad ji gali juos ir sustabdyti. Galvojo, kad I. pati juos ir pasikvietė, kad išverstų butą ir pavogtų vertingus daiktus. T., P. ir E. sėdėjo E. kambaryje ant lovos. Jiems ten liepė sėdėti O.. Pastarasis vaikščiojo po butą ir, grasindamas ašarinėmis dujomis, sakė, kad nupurkš vaikinus, nes jie jam atsibodo. Kažkuriuo momentu vaikinai buvo suvaryti į virtuvę, ir jie buvo apieškoti bei iš T. paimta apyrankė ir piniginė, o iš P. ir E. paimti mobilaus ryšio telefonai. Tuo metu ji atėjo prie T. ir jis paslapčia perdavė jai savo mobilaus ryšio telefoną, kad liudytoja jį paslėptų. Ji telefoną padėjo vonioje, už lempos gaubto. Kadangi buvo girta, įvykio eiliškumo neatsimena. Atsimena, kad ji O. prašė atiduoti T. grandinėlę ir piniginę, matė, kaip O. T. grąžino grandinėlę. Viso įvykio metu peilio ar dujinio pistoleto pas nieką nematė. Įsiveržę vaikinai grasino T., P. ir E., liepė jiems nieko nesakyti, nesišaukti pagalbos, nesijudinti iš vietos ir vykdyti jų paliepimus. Didžiąją dalį nakties ji praleido E. kambaryje, ten ją laikė E. S., jis buvo ją apsikabinęs, liepė niekur neiti. Ji pakluso, tačiau kodėl – neprisimena. Viso įvykio metu buto durys buvo užrakintos, raktus nuo buto turėjo su savimi O.. Iš buto ji išėjo kitą dieną kartu su įsiveržusiais į butą vaikinais - E., O. ir Evaldu. T. ir kiti vaikinai pasiliko bute. Kuriuo metu iš buto išėjo I. – neatsimena. O. įspėjo ją, kad ji niekam apie įvykį nepasakotų. O. įvykio metu davė savo pilkos spalvos “Adidas” kuprinę, kuri pas O. ir pasiliko.

Liudytoja E. S. parodė, kad ji tyrė bylą, kurioje kaltinami kaltinamieji. Taip pat apklausinėjo ir M. S.. Jos apklausoje dalyvavo arba brolis, arba mama. Buvo problemos išsikviesti motiną dėl jos darbo reikalų. Duodama parodymus M. S. pradžioje papasakojo įvykio aplinkybes, po to ji buvo klausinėjama, nes kilo neaiškumų. Ji neprisiminė smulkmenų, veiksmų sekos, kas po ko ėjo. Mergina sakė, kad buvo išgėrusi, todėl ne viską prisiminė. Klausinėjama buvo taip, kad būtų vientisa įvykio seka. Jos pasakojimas įtarimų nekėlė, nekilo abejonių, kad pasakodama liudytoja galėjo meluoti. Ji konkrečiai pasakojo, kaip įsiveržė asmenys, kad ji slėpė telefoną, kad susipyko su drauge dėl dėmesio trūkumo, kad I. iš buto išėjo, vėliau grįžo su vaikinais, kad M. S. miegojo ar buvo kambaryje su kažkuriuo nukentėjusiuoju, kad ji pas I. prašė, kad kaltinamieji neatiminėtų iš nukentėjusių daiktų. Paklausus, kodėl ji to prašė, ji pasakė, kadangi I. vaikinus atsivedė, todėl, liudytoja galvojo, kad I. gali juos ir išsivesti ar aptramdyti. Liudytoja nurodė, kad rašydama apklausos protokolą, ji rašo „garsiai“ - ką žmogus sako, liudytoja prieš rašydama garsiai pakartoja. Po apklausos protokolas apklausoje dalyvaujantiems asmenims duodamas perskaityti, jie turi parašyti, kad perskaitė, teisingai ar neteisingai surašyta, ar turi papildymų, pastabų. Neatsimena šios procedūros M. S. apklausos metu, bet jos vyksta visada, taip kaip nurodė. Retai būna, kad atsisakoma skaityti protokolą. Visi persiskaito, nes liudytoja primygtinai prašo, nes, priešingu atveju, liudytoja būna kviečiama į teismą. Neatsimena, ar M. S. atsisakė skaityti protokolą. Tačiau nebūna, kad neperskaitytų įstatyminiai atstovai. Būna, kad pasako, jog ne taip parašyta, tada liudytoja iš karto perrašo. I. S. apklausa buvo viena iš pirmutinių, ji pasakojo, kad susipyko su drauge dėl asmeninių priežasčių, išėjo, susiskambino su M., sakė, kad bute yra daiktų. I. S. pasakojo nuoširdžiai, apklausoje dalyvavo mama. Pakartotinai dalyvavo advokatas Šarka, taip pat uždavė tuos pačius klausimus ir ji patvirtino. E. M. pats pasakojo apie įvykį. Asmuo papasakoja, ką nori papasakoti ir, jei kyla neaiškumų, yra klausiama. Kai byla buvo perduota liudytojai, byla dar nebuvo baigta. Peržiūrėjusi bylą, liudytoja nustatė, kad padaryta veika neatitiko nurodytą kvalifikaciją (nustatė aplinkybę, kad įtariamieji puolė ir grasino su peiliu), pagal kurią buvo tiriama byla, todėl ji visus asmenis kvietėsi iš naujo ir naujai tyrė aplinkybes.

Liudytoja R. K. parodė, kad ji tyrė šią bylą, apklausinėjo ir nepilnametę M. S.. Kiek pamena, ji buvo atėjusi su broliu, sakė, kad mama negali ateiti dėl darbo. Paprašius, kad papasakotų įvykio aplinkybes, ką ji pasakojo, tą liudytoja rašė, kas būdavo neaišku, pasitikslindavo. Visus parodymus ji davė panašiai. Atsimena, kad M. S. lyg nenorėjo skaityti surašytų parodymų, tačiau brolis liepė perskaityti, ką ji pasakojo, tada ir ji, ir brolis perskaitė bei pasirašė. Paklausus, ar viskas gerai, pasakė, kad gerai. Apklausiama I. S. nevengė duoti parodymų.

Liudytoja J. S. parodė, kad M. S. - jos dukra. Nurodė dalyvavusi vieną kartą dukros apklausoje Žaliakalnio PK. Apie įvykį bute, sužinojo policijoje. Tą apklausą nelabai pamena. Tuo metu dukrai buvo 14 metų. Liudytoja dalyvavo kaip įstatyminis atstovas. Kiek jai žinoma, dukra ėjo į gimtadienį su drauge I., su ja susipyko, I. apie 2 val. nakties išėjo ir sugrįžo su vaikinukais, kurie bute „kėlė vėją“. M.i buvo liepta eiti į kitą kambarį ir nesikišti. Per apklausą tyrėja uždavinėjo klausimus dukrai, o ji atsakinėjo. Viskas buvo rašoma, ką dukra pasakojo. Jai buvo pasiūlyta, jei ji pageidauja, perskaityti. Liudytoja tvirtina parodymų neskaičiusi, ji viską girdėjo, ką dukra pasakojo, dukra parodymus skaitė, sakė, kad viskas gerai parašyta. Liudytoja dukra pasitikėjo, kad ji perskaitė, pasirašė, kad gerai, todėl pasirašė ir liudytoja.

Liudytojas D. S. parodė, kad jis yra M. S. brolis. Jam teko dalyvauti M. S. apklausoje Žaliakalnio PK. Seserį tyrėja klausinėjo, o sesuo – atsakinėjo. Po apklausos protokolas buvo duotas perskaityti. Liudytojas nurodo, kad ir jis, ir sesuo protokolą skaitė. Jis pats klausėsi apklausos, ir, kas buvo pasakojama, tas ir buvo surašyta protokole. M. S. pati, savanoriškai pasakojo apie įvykį. Jokių prieštaravimų, kad būtų buvę ne taip užrašyta, neiškilo.

Kaltinamosios I. S. įstatyminė atstovė E. S. parodė, kad apie įvykį dukra prisipažino, kai pirmą kartą buvo pakviesta į policiją. Dukra buvo sulaikyta kovo 30 d., iš pačio ryto ją išvežė iš namų. Dukros apklausoje nedalyvavo nei ji – mama, nei advokatas. Jai kaip įstatyminei atstovei reikėjo tik pasirašyti protokole, kad dalyvavo apklausoje, kai dukra jau buvo apklausta antrą sulaikymo dieną, kai E. S. dukrą pasiiminėjo iš policijos. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Mano, kad pagrobti daiktai yra gražinti.

Liudytojas E. M. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010 metais liepos mėnesį, tamsiu paros metu, paskambino pažįstama I.. Jis buvo išgėręs. Ji pasakojo, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ji vartojo alkoholinius gėrimus kartu su trim vaikinais ir drauge M., kad vaikinai yra girti, kad bute matė daiktų, kuriuos galima būtų pavogti. Taip pat ji paprašė jo duoti jai telefoną paskambinti, sakė, kad nori pakviesti daugiau žmonių, kurie galėtų apvogti butą. I. iš jo MRT paskambino savo draugams, susitarė su jais susitikti ir maždaug už 10 minučių į sutartą vietą atvyko trys vaikinai. Iš šių vaikinų jis buvo anksčiau matęs tik vieną, tačiau nežinojo jokių jo kontaktinių duomenų. Kaip vėliau išsiaiškino, tie vaikinai buvo E. S., O. Ž. ir R. M.. I. visiems pasakė, kad eitų į butą, nurodė, kiek bute buvo asmenų, pasakė, kad visi yra girti bei nepajėgs pasipriešinti, kad bute yra kompiuteris, aukso, telefonai, kuriuos galima pavogti. I. sakė, kad ji pirma eis prie buto ir palauks, kol atidarys duris, kadangi, jei jie visi būtų iš karto prie durų, vaikinai gali išsigąsti ir neįsileisti. O. Ž., prieš patenkant į butą, rodė, kad turi peilį ir ašarines dujas, aiškino, kad, jei kas priešinsis, jis ginklus panaudos ir visus nuramins. R. M. turėjo su savimi revolverį, jį visiems rodė jau patekus vėliau į butą, aiškino, kad ginklas yra dujinis, ne šaunamasis. Kad daugiau kas iš vaikinų turėtų kokius ginklus - nematė. Prie buto durų, kaip ir buvo tartasi, I. nuėjo viena, paskambino į duris, o tuo metu liudytojas su R. M. buvo pirmam aukšte ir laukė, kada duris atidarys. O. Ž. su E. S. buvo netoli buto, palipę pusę aukšto aukščiau. Kai duris I. atidarė, pastarieji įpuolė į butą. Kaltinamasis girdėjo triukšmą, kai vaikinai įsiveržė. Jis su R. M. taip pat užlipo į trečią aukštą, tačiau buto durys buvo užrakintos. Buto duris neužilgo atidarė O. Ž., atrakindamas jas iš vidaus. Įėjęs į butą, jis nuėjo į vieną iš kambarių, kuriame buvo asmuo, kuris gyveno bute, kurį liudytojas pažinojo, ir du jo draugai. Tik pamatęs šį vaikiną, liudytojas suprato, kad pateko į savo pažįstamo E. butą. Nieko E. ir jo draugams nesakė ir nuėjo į virtuvę. O. Ž. liepė jam būti virtuvėje. Jis sėdėjo prie praustuvo, rūkė, pavaišino buto savininką ir jo draugus cigaretėmis. Tuo metu E. S., O. Ž. ir R. M. vertė visą butą ir ieškojo, ką galima būtų pagrobti. Bute R. M. E. ar jo draugams rodė savo dujinį revolverį, sakė, kad, jei jie priešinsis, bandys kam skambinti ar kviestis pagalbos, ginklą panaudos. O. Ž. virtuvėje buvusiems buto savininkui bei jo draugams liepė butą susitvarkyti. Jiems paklusus ir nuėjus tvarkytis, liudytojas paėmė nuo lovos piniginę “Nike” ir MRT pakrovėją. Matė, kaip I. matavosi buto savininko mamos batus ir sakė, kad juos pasiims, dėjo batus į kuprinę. Viso įvykio metu iš visų bute buvusių vaikinų buvo atimti mobiliojo ryšio telefonai. Juos atėmė O. Ž. su E. S. ir R. M.. Ar iš M. buvo kas nors paimta - neatsimena. Visi ėmė kas ką rado vertingesnio. Butas įvykio metu buvo užrakintas iš vidaus. Raktus nuo buto turėjo O. Ž.. Nakties metu, neatsimena kiek buvo valandų, po to, kai kambariai jau buvo sutvarkyti ir daiktai pagrobti, jis išėjo iš buto ir palydėjo R. M. bei E. S. iki taksi. Kur jie važiavo - nežino. Jis išėjo namo. Kas ką pagrobė iš buto - tiksliai nežino. Matė tik R. M. ardant kompiuterį, I. imant batus, o kaip buvo pagrobti kiti daiktai - nežino. Kitos dienos rytą ėjo iš parduotuvės “Šilas” link namų ir beeinant susitiko su O. Ž. ir E. S.. Jie su savimi jie nešėsi du maišus alaus, pasikvietė ir jį į tą patį butą atsigerti alaus. Liudytojas su minėtais asmenimis kartu nuėjo į tą patį butą. Duris, atrakindamas iš vidaus, atidarė R. M.. Bute jie vartojo alkoholinius gėrimus. I. ir M. bute jau nebebuvo. Kai buvo purškiamos į akis dujos buto savininkui, jis to nematė, jo tuo metu bute dar nebuvo. Apie pietų metą, O. Ž. liepė buto savininkui paskambinti savo mamai ir paklausti, kada ji grįš. Išgirdus, kad tėvai ruošiasi neužilgo grįžti, visi išsiskirstė. Ar jo kas prašė saugoti virtuvėje vaikinus, nepamena, jei kas ir prašė, jis nekreipė dėmesio, sėdėjo prie praustuvo ir rūkė bei kalbėjo su E. K., kadangi jį pažinojo. Girdėjo, ką I. su vaikinais šnekėjo, tačiau nekreipė dėmesio ir su niekuo nesitarė dėl plėšimo. Be to, prisimena, kad O. Ž. grasino peiliu nukentėjusiajam. O. M. liudytojui rodė ginklą prie virtuvės, kiti kaltinamieji tuo metu buvo kambariuose, ar ginklą matė nukentėjusieji – liudytojas nežino. Patvirtino, kad jam su kitais I. S. draugais užėjus į butą, bute buvusieji išsigando, virtuvėje jie taip pat buvo išsigandę. Nurodė, kad duodamas pirmus parodymus, apie įvykį papasakojo trumpai, nes jam neuždavinėjo papildomų klausimų. Išsikvietę antrą kartą, uždavinėjo klausimus. Jei pirmos apklausos metu būtų uždavinėję klausimus, daugiau būtų ir atsakęs. 2011-01-20 apklausos metu E. M. parodė, kad 2010 m. liepos mėn. pradžioje, susirašius su I. telefonu, susitikę šnekėjosi. I. prašė telefono paskambinti draugams. Po kiek laiko liudytojas ir I. susitiko su trimis I. draugais. I. pasiūlė nueiti pas liudytojui iš matymo pažįstamą E., gyvenantį S.Žukausko g. 8. E. I. pasakė, kad ją iš E. buto išvarė. Atėjus į butą, atėję I. draugai asmenims, buvusiems bute, liepė eiti į virtuvę. Liudytojas taip pat buvo kartu su jais. Prisimena, kad I. draugai vaikščiojo po kambarius ir rinko kažkokius daiktus. Vienu momentu liudytojas taip pat iš kambario paėmė tuščią piniginę it MP3 pakrovėją. I. draugai buto kambarius suvertė. Jie krovėsi daiktus į kuprines, nors buvo atėję be kuprinių. Po kurio laiko liudytojas su dviem I. draugais išėjo. Liudytojas pastaruosius nuvedė prie taksi. Vienas vaikinas su pasiimtais daiktais taksi automobiliu išvažiavo, kitą – O. liudytojas palydėjo atgal iki E. buto, o pats grįžo namo. Ryte vėl sugrįžo į E. butą. I. ir vaikino, išvežusio daiktus, bute nebuvo. Asmenys, buvę bute gėrė alų. Sužinoję, kad E. mama gali greitai grįžti, visi iš buto išėjo.

Liudytoja V. J. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji dirba lombarde UAB „Mūsų valdos ir ko“, esančiame V.Krėvės pr. 51-115, Kaune. 2010-07-09 apie pietus atėjo du vaikinai ir atnešė priduoti auksinį žiedą su melsva akute ir nutrūkusią auksinę grandinėlę bei pateikė asmens tapatybės kortelę ir pasirašė ant paskolos bilieto.

Liudytojas A. S. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010 m. liepos mėn. 9 d. apie 04.00 val. pradėjo darbą. Pagal iškvietimą nuvažiavus adresu S. Žukausko g. 6, Kaune, prie automobilio priėjo trys vaikinai. Du vaikinai nešėsi kuprinę ir maišą. Vienas iš vaikinų atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės ir paprašė nuvežti į Partizanų g. 5, kiti du vaikinai nuėjo atgal. Dar prieš nuvažiuojant, kažkuris iš vaikinų ant priekinės keleivio sėdynės padėjo mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG“ ir pasakęs, jog neturi pinigų, paprašė nuvežti minėtu adresu. Kadangi atstumas buvo nedidelis, todėl sutiko. Vaikinai elgėsi tvarkingai, buvo iškvietimas, todėl nieko įtartino nepagalvojo. Kadangi minėto telefono jam nereikėjo, atnešė jį į policiją.

2010-07-14 apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 22-29).

2010-07-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. M. pateikė MP3 grotuvo įkroviklį „DVE“, modelis DSC-5P-01EU50100, juodos spalvos korpusu (2 t., b.l. 5), kurio apžiūra, požymiai fiksuoti 2010-07-23 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokole (2 t., b.l. 6-7).

2010-09-23 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis E. K. atpažįsta įkroviklį, pagrobtą 2010-07-09 bute, (duomenys neskelbtini) kurį pateikė V. M. 2010-07-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I t., b.l. 32-33). Įkroviklis pakvitavimu gražintas nukentėjusiajam (1 t., b.l. 57-59).

2010-07-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „Mūsų valdos ir ko“ direktorė A. O. S. pateikė geltono metalo grandinėlę ir geltonos spalvos metalo žiedą su mėlyna akute bei 2010-07-09 kvito kopiją (1 t., b.l. 162-163).

2010-07-23 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokole užfiksuota žiedo ir grandinėlės, pateiktų 2010-07-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūra, jų požymiai (1 t., b.l. 164-166).

2010-09-27 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kaip nukentėjusioji S. K. atpažino UAB „Mūsų valdos ir ko“ direktorės A. O. S. pateiktus grandinėlę bei žiedą, pagrobtus 2010-07-09 bute, (duomenys neskelbtini) ( I t., b.l. 82-83, 84-85), kurie pakvitavimu jai gražint1 (1 t., b.l. 86).

2010-07-30 parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kaip lombardo UAB „Mūsų valdos ir ko“ darbuotoja V. J. atpažįsta iš nuotraukų O. Ž., kaip asmenį, kuris, pateikęs E. K. asmens tapatybės kortelę, užstatė grandinėlę bei žiedą su melsva akute (1 t., b.l. 167-168).

2010-07-15 daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog liudytojas A. S. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG“ pilkos spalvos korpusu atstumiamą (1 t., b.l. 156), kurio apžiūra, požymiai užfiksuoti 2010-07-23 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokole, nustatyta, kad telefono IMEI Nr. 354350021084117 (1 t., b.l. 157-159).

2011-04-15 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis P. V. atpažino įvykio metu iš jo pagrobtą telefoną „Samsung F 250“, kurio IMEI Nr. 354350021084117 (1 t., b.l. 142-145), ir kuris 2011-04-15 pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam R. V. (1 t., b.l. 137).

2010-07-19 daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog E. M. pateikė juodos spalvos piniginę su užrašu „NIKE“ ( 2 t., b.l. 29), kurios apžiūra, požymiai užfiksuoti 2010-07-23 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokole (2 t., b.l. 30-31), kuri 2011-04-01 pakvitavimu grąžinta nukentėjusiajam T. K. (1 t., b.l. 103).

2010-07-15 parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis E. K. atpažįsta iš nuotraukų E. M., kaip asmenį, atėjusį į butą su kitais vaikinais bei sėdėjusį virtuvėje (1 t., b.l. 49-50).

2010-07-16 parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis E. K. atpažįsta iš nuotraukų E. S. kaip asmenį, kuris pirmas įėjo į butą, liepė eiti į virtuvę, kraustė daiktus, dėjo juos į pusbrolio T. kuprinę bei ryte papurškė dujų į veidą, turintis tatuiruotę ant rankos (1 t., b.l. 51-52).

2010-08-03 parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis E. K. atpažįsta iš nuotraukų O. Ž., kaip aktyviausią įvykio dalyvį, kuris liepė būti virtuvėje, tvarkyti kambarius, grasino sumušti, jei kreipsis dėl įvykio, rinkusį daiktus bei dėjusį į kuprines (1 t., b.l. 53-54).

2010-08-03 parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis E. K. atpažįsta iš nuotraukų R. M., kaip asmenį, kuris vertė namus, ieškojo daiktų, dėjo į kuprines (1 t., b.l. 55-56).

2010-09-29 parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis P. V. atpažįsta iš nuotraukų O. Ž. (1 t., b.l. 117-118).

2010-03-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota kaip liudytojas E. M. atpažįsta kaltinamąjį R. M., kaip asmenį, kuris į butą (duomenys neskelbtini) atėjo kartu su E. S. ir O., iš buto išnešė daiktus ir išvežė taksi automobiliu, šį asmenį ir O. liudytojas palydėjo iki taksi automobilio ir šis asmuo taksi automobiliu su daiktais vienas išvažiavo (2 t., b.l. 32-33).

2011-03-29 daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. K. pateikė fotografiją, „Omnitel“ garantinę pažymą Nr. 50839985 ir UAB „Bite Lietuva“ garantinę pažymą Nr. 583446 1 t., b.l. 60), kurių apžiūra užfiksuota 2011-03-29 apžiūros protokole (1 t., b.l. 61-65), ir kurie 2011-04-05 pakvitavimu gražinti nukentėjusiajai S. K. (1 t., b.l. 87).

2011-05-26 daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. K. pateikė peilį (1 t., b.l. 66), kurio apžiūra, požymiai fiksuoti 2011-05-26 apžiūros protokole (1 t., b.l. 67-69).

2011-04-01 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. S. pateikė moteriškus batus, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, vėrinio rinkinį, laišką ( 2 t., b.l. 82), kurių apžiūra, nustatyti požymiai fiksuoti 2011-04-01 apžiūros protokole (2 t., b.l. 83-92).

2011-04-05 pakvitavimu nukentėjusiajai S. K. gražinti moteriški batai, indiškas bižuterijos vėrinys, vienas įveriamas auskaras, garantinės pažymos Nr. 583446, Nr. 50839958, viena fotonuotrauka (1 t., b.l. 87).

2011-05-30 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad I. S. atpažino telefoną, kurį ji pagrobė iš E. K. namų (2 t., b.l. 132-134).

E. S. pateiktame laiške (2 t., b.l. 86) užfiksuota, kad asmuo, pasivadinęs save „Osva“ rašo I. – nurodo, kad rašo jau antrą laišką, kad, apklausinėjamas dėl įvykio bute, Žaliakalnio pareigūnams jis sakė, kad jokios I. jis nepažįstąs, liepia ir I. sakyti, kad minimame bute nebuvo ir rašančiojo laišką asmens nepažįsta.

2011-05-30 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad I. S. neatpažino peilio, pateikto tyrimui nukentėjusiojo E. K. 2011-05-26 daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo O. Ž. rakinėjo bute duris, kadangi paties peilio neįsidėmėjo (2 t., b.l. 129-130).

Nors kaltinamieji kaltais, padarę nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., iš esmės neprisipažino, parodydami, kad ėjo tik išsiaiškinti, kodėl I. S. buvo išvaryta iš E. K. buto, bei padėti pastarajai bei bute buvusiems asmenims susitaikyti, ir tik jau bebūnant nukentėjusiųjų bute, esant tariamam pastarųjų sutikimui, kaltinamieji I. S., O. Ž. ir E. S. pasisavino bute buvusius kai kuriuos daiktus (R. M. nurodė, kad jis savo naudai nieko svetimo neėmė), vienok šias kaltinamųjų nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusieji: nukentėjusysis E. K. parodė bei patvirtino, kad įvykio dieną I. S. išėjo iš buto, kadangi, pasak T., susipyko su M. S.; I. grįžus atgal į butą, o nukentėjusiajam nuėjus pakviesti M., į butą įsiveržė keturi vaikinai; nukentėjusiajam iš karto buvo liepta eiti į kambarį, kur buvo P.; paliepimas buvo grąsus, nukentėjusysis buvo šoko būsenoje; E. S. įėjo pirmas ir vedė nukentėjusįjį į kambarį; O. Ž., pagriebęs peilį nuo stalo, parvertė P. ant lovos, prikišo peilį prie P. kojos, grasindamas įdurti; atėjusieji vaikinai užrakino buto duris, nukentėjusįjį su P. nuvedė į virtuvę, prieš tai dar paėmę nukentėjusiojo bei P. telefonus; virtuvėje O. Ž. liepė nukentėjusiajam bei jo draugams rodyti, ką turi, bei atiduoti daiktus, o E. S. kraustė jų kišenes; paliepimus nukentėjusysis su draugais vykdė nesavanoriškai; vaikinai, liepę nukentėjusiesiems būti virtuvėje, patys kituose kambariuose kažko ieškojo, traukė daiktus iš stalčių, spintelių; I. rinko iš koridoriaus batus; matė, kaip vienas vaikinas su T. kuprine, vėliau ir kitas - išėjo - kaip nukentėjusysis suprato, jie išnešė daiktus; vėliau nukentėjusiajam su draugais T. ir P. buvo liepta būti kambaryje, nedegti šviesos, niekur nevaikščioti; ryte E. S. nukentėjusiajam papurškė dujų; išeidami vaikinai liepė nukentėjusiajam nesiskųsti – tai buvo pasakyta grąsinančiai, iš ko nukentėjusysis suprato, kad , taip pasielgus, gali būti negerai; visą laiką bute vaikinai buvo agresyvūs, tik, prieš jiems išeinant, bandė susidraugauti ar būti malonesni; R. M. daugiausiai kraustė kambarius; nukentėjusysis P. V. parodė bei patvirtino parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad I. S. iš buto išėjo pati – jos niekas nevarė; atgal į butą I. S. grįžo su keturiais nepažįstamais vaikinais, kurie elgėsi agresyviai; O. Ž. įėjęs į kambarį, kuriame buvo nukentėjusysis su E. K., įsakmiu, piktu balsu pastariesiems liepė gultis ant lovos, O. Ž. laikė virtuvinį peilį, kuriuo nukentėjusiajam pagrasino įdurti į koją; O. Ž. draugams išvedus nukentėjusįjį bei E. K. į virtuvę, ten sutikti kiti nukentėjusiojo draugai sakė, kad vienas iš įsibrovusiųjų turi ginklą; matė, kad O. Ž. dar turi dujų balionėlį; vienam iš įsibrovusių vaikinų liepiant nukentėjusiajam atiduoti savo telefoną, pakluso, priešintis net negalvojo, atsižvelgiant į tai, kad matė turint peilį, girdėjo, kad turi ginklą, taigi, bijojo juos užpuolusių asmenų; buto durys buvo užrakintos iš vidaus, o raktus turėjo O. Ž.; visi atėjusieji, išskyrus E. M., apieškinėjo butą; pats nukentėjusysis buvo šoke, jis bei jo draugai atėjusių vaikinų bijojo, todėl nebandė priešintis, be to, prieš išeidami, įsiveržę vaikinai įsakmiu, piktu, grasinančiu tonui prigrasino nukentėjusįjį su draugais niekam neskambinti, niekam nepasakoti ir niekur nesikreipti; nukentėjusysis T. K. parodė bei patvirtino, kad I. S. buvo išėjusi iš buto, nes buvo susipykusi su M. S.; svetimam vaikinui nukentėjusįjį nuvarius į virtuvę, ten su draugais būnant, nukentėjusysis bijojo išeiti, nes visi suprato, kad, jei išeis, atėjusieji juos gali primušti ar dar ką negero padaryti; buvo girdėjęs, kad P. V. buvo grasinta peiliu; girdėjo, kad atėjusieji vaikinai bute kažką kuičia; vėliau nukentėjusiesiems buvo liepta eiti tvarkyti kambarius, miegoti, atėjusiems vaikinams žadant, kad ryte jie išeis; ryte E. K. vienas iš atėjusių vaikinų papurškė dujų; taip pat nukentėjusiajam su draugais buvo liepta gerti alų, žadant greit visus paleisti; nukentėjusysis ir jo draugai kartu su minėtais vaikinai gėrė, kadangi jų dar nuo vakaro bijojo; pabėgti iš buto jis su draugais negalėjo, nes durys buvo užrakintos, o raktas buvo pas atėjusius vaikinus.

Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir netiesioginiai įvykio liudytojai – nukentėjusiųjų įstatyminiai atstovai: R. V. ir L. V. parodė, kad sūnus apie įvykį pasakojo nenoriai, buvo prigąsdintas, paaiškino, kad būnant pas draugą bute, mergina atsivedė kitus jaunuolius, kurie atėmė buvusiųjų bute vaikinų telefonus, kitus daiktus, jie buvo uždaryti kambaryje ir laikomi bute; D. K. parodė, kad sūnus papasakojo, kad kažkas vakaro metu susipyko su panele, ji išėjo ir sugrįžo su draugais, šie jaunuoliai nukentėjusįjį su draugais užpuolė, liepė būti virtuvėje, atėmė sūnaus daiktus, sūnus su draugais minėtiems asmenims nesipriešino, nes išsigando; S. K. parodė bei patvirtino, kad, pasigedusi namie įvairių daiktų, pradėjusi klausinėti sūnų, pamatė, kad jis kažko bijo, jis pasakė, kad bute įvyko vagystė, nes bute buvo svetimi jaunuoliai; paklausus, kodėl sūnus nesipriešino, jis sakė, kad jam gyvybė yra svarbiau už daiktus; sūnui įvykis ir toliau turėjo reikšmės – jie pakeitė gyvenamąją vietą, sūnus neišeina į kiemą.

Taigi teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės vienodais, taip pat ir tarpusavyje, nuosekliais, logiškais nukentėjusiųjų parodymais, kurie anksčiau su kaltinamaisiais pažįstami nebuvo, taigi neturėjo jokio išankstinio nusistatymo juos apkalbėti. Tuo labiau, kad šias nukentėjusiųjų nupasakotas aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodymus davusi liudytoja M. S., taip pat kaltinamoji I. S., tam tikras aplinkybes patvirtino taip pat ir liudytojas E. M., dalį aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaltinamieji.

Nors bylos nagrinėjimo metu liudytoja M. S. nurodė, kad vakarėlio metu I. sugrįžus su vaikinais, jokio įsiveržimo į butą nebuvo, minėti vaikinai buvo ramūs, bute buvę asmenys šiems siūlė išgerto alaus, bute nieko nevyko, šie vaikinai bute jokių daiktų nevertė, raktai nuo durų visą laiką buvo spynoje, vaikinai niekam ir niekuo negrasino, bute buvusieji vaikinai neprašė atėjusiųjų išeiti, tačiau liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo kardinaliai priešingi šiems teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams. Ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-04 (1 t., b.l. 151) M. S. nurodė bei šiais parodymais patvirtino nukentėjusiųjų parodytas aplinkybes, kad, būnant bute pas E., ji su I. susipyko, ir I. supykusi iš buto išėjo, niekas I. iš buto nevarė, niekas su ja nesipyko, jokių įžeidimų iš vaikinų jos atžvilgiu nebuvo. Po kiek laiko ją prižadino T., pasakęs, kad pas ją atėjo I.. Išėjusi į koridorių matė, kaip pro atviras buto duris įsiveržė keturi vaikinai: tris iš jų ji pažinojo (buvo mačiusi ir bendravusi su jais anksčiau) - tai buvo O., E. ir E.. Viskas vyko labai greitai - vaikinai vertė visą butą, ieškojo vertingų daiktų. M. S. prašė I. nieko nedaryti, kadangi I. atėjo su įsiveržusiais vaikinais, galvojo, kad ji gali juos ir sustabdyti. Galvojo, kad I. pati juos ir pasikvietė, kad išverstų butą ir pavogtų vertingus daiktus. O. T., P. ir E. liepė sėdėti E. kambaryje. O. vaikščiojo po butą, grasino ašarinėmis dujomis nupurkšti vaikinus. Kažkuriuo momentu bute buvę vaikinai buvo suvaryti į virtuvę, apieškoti, iš T. buvo paimta apyrankė ir piniginė, iš P. ir E. - mobilaus ryšio telefonai. Tuo metu liudytoja atėjo prie T. ir jis paslapčia perdavė jai savo mobilaus ryšio telefoną, kad liudytoja jį paslėptų. Ji telefoną padėjo vonioje, už lempos gaubto. Ji O. prašė atiduoti T. grandinėlę ir piniginę, matė, kaip O. T. grandinėlę grąžino. Peilio ar dujinio pistoleto pas nieką nematė. Įsiveržę vaikinai T., P. ir E. grasino, liepė jiems nieko nesakyti, nesišaukti pagalbos, nesijudinti iš vietos ir vykdyti jų paliepimus. Didžiąją dalį nakties ji praleido E. kambaryje, ten ją laikė E. S.. Viso įvykio metu buto durys buvo užrakintos, raktus nuo buto turėjo su savimi O.. Iš buto ji išėjo kitą dieną kartu su įsiveržusiais į butą vaikinais - E., O. ir Evaldu. T. ir kiti vaikinai pasiliko bute. O. įspėjo ją, kad ji niekam apie įvykį nepasakotų.

Teisiamojo posėdžio metu M. S. nurodė, kad E. S. ji apkalbėjo, taip pat paaiškino, kad policijoje davė teisingus parodymus, nes tuo metu apie įvykį prisiminė geriau, tačiau vėl patikslino, kad apklausos protokole surašytų savo parodymų ji neskaitė, nes tingėjo, šiuo metu mano, kad dauguma jos parodymų ikiteisminio tyrimo apklausų metu buvo surašyti neteisingai, buvo parašyta tai, ko nebuvo, kodėl parodymai taip buvo surašyti, ji paaiškinti negali. Tačiau apklausta E. S., ikiteisminio tyrimo metu tyrusi bylą, paaiškino, kad M. S. apklausoje dalyvavo arba brolis, arba mama; duodama parodymus, M. S. pradžioje papasakojo įvykio aplinkybes, po to ji buvo klausinėjama, jos pasakojimas įtarimų nekėlė, nekilo abejonių, kad pasakodama liudytoja galėjo meluoti; ji (M. S.) konkrečiai pasakojo, kaip įsiveržė asmenys, kad ji slėpė telefoną, kad susipyko su drauge dėl dėmesio trūkumo, ir dėl to I. iš buto išėjo, vėliau grįžo su vaikinais; ji prašė pas I., kad kaltinamieji neatiminėtų iš nukentėjusių daiktų, nes manė, kadangi I. vaikinus atsivedė, todėl I. gali juos ir išsivesti ar aptramdyti. Liudytoja E. S. taip pat nurodė, kad, rašydama apklausos protokolą, ji rašo „garsiai“ - ką žmogus sako, liudytoja, prieš rašydama, garsiai pakartoja. Po apklausos protokolas apklausoje dalyvaujantiems asmenims duodamas perskaityti, jie turi parašyti, kad perskaitė, teisingai ar neteisingai surašyta, ar turi papildymų, pastabų. Retai būna, kad atsisakoma skaityti protokolą; visi persiskaito, nes liudytoja primygtinai prašo. Liudytoja J. S. (M. S. motina) parodė, kad vieną kartą dalyvavo dukros apklausoje, per apklausą tyrėja uždavinėjo klausimus dukrai, o ši atsakinėjo; viskas buvo rašoma, ką dukra pasakojo. Liudytojai buvo pasiūlyta, jei ji pageidauja, perskaityti, tačiau liudytoja tvirtino, kad ji parodymų neskaitė, nes ji viską girdėjo, ką dukra pasakojo, be to parodymus perskaitė dukra ir sakė, kad viskas gerai parašyta, dukra pasirašė, todėl pasirašė ir liudytoja. Taip pat ir apklaustas D. S. – M. S. brolis parodė, kad ir jis, ir M. S. protokolą skaitė, jame buvo surašyta tai, kas buvo pasakojama apklausos metu. Taigi, nors liudytoja M. S. teigė neskaičiusi savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jie buvo blogai užrašyti, tai paneigė liudytojai E. S., J. S., D. S.. Be to, M. S. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji sakė tiesą. Todėl teismas remiasi jos ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-04 (1 t., b.l. 151) duotais parodymais, kurie atitinka nukentėjusiųjų parodymus, be to, tam tikros jos nurodytos aplinkybės patvirtina tik liudytojai ir nukentėjusiajam T. K. žinomas aplinkybes. Be to, liudytoja teisme, net ir neigdama kaltinamųjų daromą nusikaltimą, patvirtino, kad I. iš buto išėjo susipykusi su liudytoja, iš buto jos niekas neišvarė. Kartu teismas pažymi, kad nesiremia šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-18 apklausoje duotais parodymais (1 t., b.l. 150), kadangi, nors liudytojos parodymai duoti praėjus visiškai trumpam laikui po įvykio, tačiau jie skiriasi absoliučiai nuo visų proceso dalyvių parodymų, taip pat ir nuo liudytojos parodymų teisme, kur ji nepatvirtino, kad viso įvykio metu miegojo ir nematė nei kada I. S. grįžo, nei kas vyko bute, ir tai duoda teismui pagrįstai manyti, kad šie parodymai yra melagingi, siekiant išvengti įvykio aplinkybių aiškinimo.

Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, taigi ir kaltinamųjų kaltę taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamosios I. S. parodymai, tai yra, kad 2010 m. vasarą su drauge M. S. pas pastarosios draugą bute švenčiant draugės gimtadienį, susipykusi su M., kaltinamoji iš buto išėjo. Susipyko todėl, kad draugė palikinėdavo ją vieną, o pati laiką leido tik su T.. Išėjusi SMS žinute pasikvietė E. M.. Su juo pabendravus, pastarajam ruošiantis eiti namo, kaltinamoji pasikvietė E. S.. Pastarasis atėjo su draugais. Jiems papasakojo, kad bute yra trys girti vaikinai ir M. S.. E. S. klausinėjo, kokie yra bute vertingi daiktai, ar bute esantys vaikinai yra fiziškai stiprūs ir ar nepasipriešintų jiems. I. S. patvirtino, kad vaikinai fiziškai nėra stiprūs, nebus problemų su jais susitvarkyti, kadangi jie dar yra ir išgėrę. Pasakė, kad bute yra vertingų daiktų, kuriuos galima pagrobti. Tada visi ėjo link anksčiau minėto buto. Eidama girdėjo, kad vaikinai tariasi, kaip pateks į butą ir ką darys į jį patekęs. Kiek atsimena, lyg E. S. davė savo mobilaus ryšio telefoną, kad, buto savininkui atidarius duris, ji galėtų paskambinti jiems ir pranešti, kad durys atidarytos. Einant link buto, O. Ž. buvo išsitraukęs ašarinių dujų balionėlį, kurį O. Ž. perdavė E. S.. Vaikinams kalbant, ką jie darys patekę į butą, E. S. sakė, kad susodins visus bute buvusius asmenis į vieną vietą ir laikys juos, kad netrukdytų. Taip pat vaikinams kalbantis apie dujas, I. S. suprato, kad, jei bus pasipriešinta, E. S. panaudos ašarines dujas. Nuėjus prie laiptinės, visi jos draugai liko laukti, kada ji paskambins telefonu ir praneš, kad buto durys atidarytos. O. Ž. ir E. S. buvo tarp antro ir trečio aukšto, o kiti du vaikinai buvo aukštu žemiau. Iš antro karto prisiskambinus į butą, duris atidarė E.. I. S. pastarojo paprašė pakviesti M.. Tuo metu visi vaikinai, laukę laiptinėje, subėgo į butą. Bute E. S. su O. Ž. pradėjo šaukti ant bute buvusių asmenų. O. Ž. užrakino buto duris iš vidaus spynoje buvusiais raktais ir šiuos raktus pasiliko sau. Tuo metu I. S. nuėjo į kambarį, kuriame buvo M.. Pastaroji prašė jos išvesti įsiveržusius vaikinus, prašė, kad jie nieko nedarytų, nieko nepadarytų T.. Tuo metu į kambarį atėjus E. S., I. S. išėjo į koridorių, pamatė, kad O. Ž. su R. M., P. ir E. stovi virtuvėje bei tarpusavyje kalbasi. Tada ji nuėjo į E. (K.) kambarį, kur atėjo ir R. M.. Ji su R. M. abu pradėjo versti kambaryje buvusius stalčius, ir viską vertė ant lovos. R. M. taip pat pradėjo ardyti kambaryje stovėjusį kompiuterį. Tada abu pakvietė P., E. (K.) ir T. bei liepė jiems kambarį susitvarkyti. Iš suverstų ant lovos daiktų, I. S. paėmė mobilaus ryšio telefono pakrovėją ir įdėjo jį į R. M. atneštą kuprinę. R. M. kuprinę dėjo laidus, kompiuterio detales, kolonėles, kiek atsimena, lyg DVD grotuvą. Daiktus dėjosi, ketindami juos pasisavinti. Tuo metu kitame kambaryje E. S. buvo kartu su M.. E. S. prie pastarosios ieškojo daiktų, kuriuos galėtų pasisavinti. I. S. nuėjus į (nukentėjusiojo) tėvų kambarį, kuriame buvo E. S. ir M., E. S. pasakė, kad jau visą kambarį patikrino ir nieko vertingo nerado. Tada I. S. visą kambarį pertikrino pati: atidariusi spintelę, joje buvusioje rankinėje rado ir paėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir širdutės formos pakabuką, sudarytą iš karoliukų, kuriuos įsidėjo į savo kuprinę. Tada nuėjo į virtuvę, kur buvo E. M. ir O. Ž.. Tuo metu iš buto išėjo R. M. su pagrobtais daiktais. Jis su kažkuo susiskambino, kažką kalbėjo apie taksi. Tada kažkas pasidarė O. Ž. - jis pradėjo lakstyti po butą, šaukti ant P., T. ir E., grasino nupukšti dujomis. Nuėjusi apraminti O. Ž., I. S. jo rankose pamatė peilį. Peilis buvo apie 20 cm ilgio kartu su rankena. Pačios rankenos nematė. Iš peilio formos suprato, kad peilis buvo virtuvinis. O. Ž. tuo metu rakinėjo peiliu spyną, kadangi pastaroji vis užsikirsdavo. I. S. O. Ž. nusivedė į virtuvę, o pati nuėjo į tėvų kambarį pas M.. Čia susitaikius su M., pastaroji jai papasakojo, kad paėmė iš kažkurio vaikino telefoną, lyg iš T., ir paslėpė jį fotelyje, taip pat, kad buvo atimti mobilaus ryšio telefonai iš E. ir P.. Tada į kambarį atėjęs E. S. liepė I. S. palikti jį vieną su M., ir I. S. išėjo į virtuvę. Virtuvėje sėdėjo E. M. ir O. Ž., jie tarpusavyje kalbėjosi apie pagrobtų telefonų modelius. Tada E. M. išėjo namo, o O. Ž. pasiliko virtuvėje. I. S. nuėjo į vonią, kur rado kvepalus, kuriuos įdėjo į kuprinę su užrašu „Nike“. Tada nuėjusi į virtuvę O. Ž. pasakė, kad nori miegoti, su juo susipyko, nes pastarasis liepė miegoti virtuvėje. Prašant ją išleisti, O. Ž. atsisakė atrakinti duris. Nuėjusi į vonią, I. S. spardė vonios duris, nes buvo susinervinusi. O. Ž., atidaręs vonios duris, pripurškė į vonią dujų, kad I. S. apsiramintų. Dar labiau susinervinusi, I. S. nuėjo į virtuvę ir pradėjo spardyti dujinę viryklę, nagais baladoti į palangę, kad O. Ž. pradėtų skaudėti galvą. O. Ž. liepė liautis, grasino vėl panaudoti dujas, nuėjęs pas E. S. į kambarį, kažką su juo pašnekėjo, bei grįžęs atrakino buto duris. Pasiėmusi savo kuprinę, į kurią buvo susidėjusi pagrobtus daiktus, I. S. troleibusu parvažiavo namo. Pagrobtus daiktus laikė namuose. Maždaug po savaitės susitikus su E. S., pastarasis davė jai pasiskaityti savo pranešimą apie įtarimą. I. S. šį pranešimą apie įtarimą parsivežė namo. Vėliau kartu su E. S. atėjo į policiją ir davė parodymus. Prieš duodant parodymus, E. S. liepė jai sakyti, kad ji nieko nematė ir įvykio metu miegojo ( 2 t., b.l. 117-119). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 138-139) kaltinamoji I. S. dar kartą patvirtino, kad su R. M., E. S., O. Ž. ir E. M. einant link buto, vaikinai kalbėjosi tarpusavyje, kad jai paduos mobilaus ryšio telefoną ir, kad, atidarius duris, ji paskambins vaikinams ir praneš, kad durys yra atidarytos. Prieš patenkant į butą, vaikinai tarpusavyje kalbėjosi, kad jei jiems bus pasipriešinta, bus panaudotos dujos. Apie dujas kalbėjo E. S.. Taip pat buvo tartasi, kad, patekus į butą, bute esantys vaikinai bus nuvesti į virtuvę, kad netrukdytų pagrobti daiktų. Būnant bute, kai vaikinai, buvę bute, buvo nuvesti į virtuvę, ji, būdama E. kambaryje, girdėjo virtuvėje kalbantį E. S. apie peilį - jis kalbėjo kažką apie spyną, kad ją reikia atidaryti peiliu. Taip pat buvo tartasi, kad ėję vaikinai į butą su ja pateks apgaulės būdu, t.y., kad duris atidarys būtent jai, kadangi ji jau buvo buvusi bute ir neturėtų dėl to kilti jokių problemų, o su ja ėję vaikinai į butą pateks, kai jau ji bus viduje.

Ir nors kaltinamoji I. S. teisme nurodė, kad apie įvykį geriau atsiminė duodama parodymus teisme, teismas abejoja tokiu kaltinamosios paaiškinimu, kadangi po įvykio jau yra praėję daugiau nei 1,5 metų, ir, praėjus ilgesniam laiko tarpui, žmogui yra vis sunkiau atsiminti senus įvykius, tuo labiau visas smulkmenas. Be to, teismas nelaiko kaltinamosios I. S. tokio paaiškinimo įtikinamu ir dėl to, kad, kaltinamoji nurodė, jog apklausiama policijoje šnekėjo nesąmones, nes norėjo greičiau važiuoti namo, tyrėja jai sakė, kad ji klausinėja pagal E. M. parodymus, apklausos metu rėkė ant kaltinamosios, visose apklausose kaltinamoji dalyvaudavo viena, todėl kaltinamoji viską patvirtino, ko klausė tyrėja. Šias kaltinamosios nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys bei liudytojų parodymai. Liudytoja E. S. parodė, kad I. S. apklausoje dalyvavo ir jos mama, apklausiama kaltinamoji pasakojo nuoširdžiai, ir apklausiant pakartotinai, dalyvavo advokatas, taip pat pakartotinai buvo užduoti tie patys klausimai, ir kaltinamoji patvirtino nurodytas aplinkybes. Ir nors kaltinamosios įstatyminė atstovė E. S. nurodė, kad jai, kaip įstatyminei atstovei, reikėjo tik pasirašyti protokole, kad dalyvavo apklausoje, nors dukra jau buvo apklausta ir tai buvo antrą sulaikymo dieną, kai E. S. dukrą pasiiminėjo iš policijos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tiek 2011-03-31, tiek 2011-05-30 įtariamosios I. S. apklausų metu dalyvavo advokatas A. Š., be to, kaltinamosios mama E. S. dalyvavo 2011-05-30 įtariamosios I. S. apklausos metu, tai yra tuo metu, kai I. S. nebuvo nei sulaikyta, nei suimta (I. S. buvo sulaikyta 2011-03-30 10.30 val. iki 2011-03-31 15 val., 2 t., b.l. 109, 140). Taigi, tiek I. S., tiek jos įstatyminės atstovės E. S. nurodytos I. S. apklausų policijos įstaigoje ikiteisminio tyrimo metu aplinkybės prieštaringos tarpusavyje, niekuo nepatvirtintos, paneigtos liudytojos E. S. parodymais, rašytiniais duomenimis, be to, ir jokių prieštaravimų ar pastabų dėl galimai netinkamai vykusios apklausos nebuvo gauta ir iš advokato. Beje, I. S. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir kaip liudytoja, ir apklausoje ji nurodė, kad iš buto ji išėjo, nes kažkas iš vaikinų jai kažką pasakė, o ji nesuprato – ką, kad supyko ant draugės, nes ši nėjo kartu, tačiau jau vėliau ėjo į butą, nes galvojo, kad draugei (M. S.) gali kas nutikti, kad pasikviestam E. M. ruošiantis eiti namo, ji pasikvietė E. S., kad bebūnant bute, ji su atsivestais draugais kvailiojo – purškinėjosi dujomis, suvertė kambarius, o bute buvusiems vaikinams liepė susitvarkyti, ji su draugais jokių daiktų iš to buto nepaėmė (2 t., b.l. 102-103). Tačiau, kaip I. S. nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąją, tokius parodymus apklausos liudytoja metu ji davė po to, kai po savaitės po įvykio susitiko su E. S., kuris I. S. davė paskaityti bei parsivežti namo jam pateiktą įtarimą dėl buvusio įvykio, bei liepė jai sakyti, kad ji nieko nematė ir įvykio metu miegojo. Taigi, teismas nesiremia abejotinais, nelogiškais I. S. parodymais teisiamojo posėdžio metu, tačiau neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu dviejose apklausose užfiksuotais įtariamosios I. S. parodymais, kurie atitinka nukentėjusiųjų, liudytojos M. S. (ikiteisminio tyrimo metu) duotus parodymus, šiuos parodymus papildo, be to, juose yra nurodytos ir tokios aplinkybės, kurios nukentėjusiesiems ar minėtai liudytojai net nebuvo žinomos (O. Ž. rakinėjimas peiliu buto durų spyną, O. Ž. grasinimas nupurkšti dujomis, I. S. ir M. S. pokalbis dėl į butą atvestų vaikinų išvedimo, dėl M. S. veiksmų bandant paslėpti T. K. telefoną ir pan.).

Nukentėjusiųjų parodymus atitinka, taip pat juos papildo ir liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2010 metais liepos mėnesį naktį susitikus su pažįstama I., pastaroji pasakojo, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ji vartojo alkoholinius gėrimus kartu su trimis vaikinais ir drauge M., kad vaikinai yra girti, kad bute yra daiktų, kuriuos galima būtų pavogti. Pastaroji liudytojo telefonu paskambino savo draugams bei su pastaraisiais susitiko. Šiems vaikinams I. pasakė, kad jie eitų į butą, nurodė, kiek bute buvo asmenų, pasakė, kad visi yra girti bei nepajėgs pasipriešinti, nurodė bute buvusius vertingus daiktus, kuriuos būtų galima pavogti. Buvo sutarta, kad I. eis pirma prie buto ir palauks, kol atidarys duris, kadangi visų jų bute buvę asmenys galėjo išsigąsti ir neįsileisti. O. Ž., prieš patenkant į butą, rodė, kad turi peilį ir ašarines dujas, aiškino, kad, jei kas priešinsis, jis ginklus panaudos ir visus nuramins. R. M. turėjo su savimi dujinį ginklą. Prie buto durų I. nuėjo viena, o tuo metu liudytojas su R. M. laukė pirmam aukšte, O. Ž. su E. S. buvo netoli buto, palipę pusę aukšto aukščiau. Kai duris I. atidarė, O. Ž. su E. S. įpuolė į butą. Vaikinams įsiveržiant, buvo girdėtis triukšmas. Liudytoją su R. M. neužilgo įleido O. Ž.. O. Ž. liudytojui liepė būti virtuvėje. Virtuvėje buvo ir buto savininkas su savo draugais. Tuo metu E. S., O. Ž. ir R. M. vertė visą butą ir ieškojo, ką galima būtų pagrobti. Bute R. M. E. ar jo draugams rodė savo dujinį revolverį, sakė, kad jei jie priešinsis, bandys kam skambinti ar kviestis pagalbos, ginklą panaudos. Vėliau O. Ž. virtuvėje buvusiems buto savininkui bei jo draugams liepė susitvarkyti butą. Matė kaip I. buto savininko mamos batus dėjo į kuprinę, matė R. M. ardant kompiuterį. Atėję vaikinai įvykio metu iš visų bute buvusių vaikinų atėmė mobiliojo ryšio telefonus. Visi atėjusieji ėmė kas ką rado vertingesnio. Butas įvykio metu buvo užrakintas iš vidaus. Raktus nuo buto turėjo O. Ž.. Nakties metu, kai daiktai jau buvo pagrobti, jis palydėjo R. M. bei E. S. iki taksi, pats išėjo namo. Prisimena, kad O. Ž. grasino peiliu nukentėjusiajam.

Kaltinamosios I. S. įstatyminė atstovė E. S. parodė, kad dukra namuose visada gera, paslaugi, darbšti, mokykloje mokosi, pamokų nepraleidžia be pateisinamų priežasčių, ir anksčiau nebuvo ji blogas vaikas, tik buvo padykusi. Nurodė nesanti bausta dėl dukros I., jos mokykla neinformavo, kad I. bendravo su probleminiais vaikais. I. visada buvo prižiūrima. Namuose visada sudarytos geros sąlygos. I. padeda prižiūrėti mažesnius vaikus.