Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2025-02-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-81-1128/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2025-02-03
Bylos Nr.
II-81-1128/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01907-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Pažeidėjas
R. N.
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-81-1128/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01907-2024-6 Procesinio sprendimo kategorija 16.11.3.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2025 m. vasario 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. N. (toliau – ir pareiškėjas),

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovei Virginijai Bartkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. N. skundą dėl 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė 2024 m. lapkričio 11 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 40 Eur bauda. R. N. nubaustas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje: ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas ir taip pažeidė KET 150.7 papunktį.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, R. N. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, kadangi jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjas skunde nurodo, kad automobilį buvo palikęs aklakelyje (duomenys neskelbtini), kieme, prie įvažiavimo į kiemą yra kelio ženklas „Aklakelis“, o jo automobilis buvo paliktas stovėti prie kelio pabaigą nužyminčių stulpelių, t. y. toje vietoje, kur toliau eismas nebevyksta. Institucija nurodė jo automobilio atstumą nuo bortelio, kuris šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes ten, kur buvo paliktas stovėti automobilis, eismas nebevyksta ir paliktas automobilis eismui (pravažiavimui) netrukdo, nes ten jo ir nėra. Vertinant KET 150.7 papunktį, akivaizdu, kad visi jame surašyti reikalavimai yra skirti tam, kad paliekant stovėti transporto priemonę, nebūtų apsunkinamas eismas, transporto priemonės galėtų pravažiuoti pro stovinčią kitą transporto priemonę, o aklakelyje, toje vietoje, kur eismas nevyksta, šio KET papunkčio reikalavimų laikymasis nebetenka prasmės, todėl pažeisti jo reikalavimus yra neįmanoma. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato anksčiau priimtu sprendimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23204500062 dėl tų pačių menamų KET pažeidimų teisena buvo nutraukta. Šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kai skirtingos institucijos, įgaliotos nagrinėti tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylas, bylose, kuriose aplinkybės ir taikytinos teisės normos yra visiškai tapačios, yra priėmusios visiškai skirtingus sprendimus.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo suprasti, jog palikdamas apie 1,94 m pločio automobilį siaurame privažiavime prie senos statybos daugiabučio (prie laiptinės), nesilaikė KET 150.7 papunkčio nuostatų – tarp paliktos transporto priemonės ir bortelio (net ir neatlikus matavimų) aišku, kad lieka mažesnis atstumas nei paties automobilio plotis. Pažymėtina, kad pareiškėjo minimas policijos nutarimas neturi jokios prejudicinės galios, be to, policijos priimti sprendimai neformuoja praktikos, kuri būtų privaloma kitoms institucijoms. Informacinis kelio ženklas Nr. 611 Aklakelis tiesiog informuoja, kad viename gale nėra išvažiavimo. KET nėra straipsnio ar straipsnio punkto, nurodančio, kad aklakelyje negalioja Kelių eismo taisyklės, o prie KET 150.7 papunkčio taip pat nėra pastabos, kad šis reikalavimas negalioja aklakelyje.

Teismo posėdžio metu R. N. palaikė savo skundą ir nurodė, kad anksčiau buvo pravažiuojantis kiemas ir buvo pastatytas ženklas Aklakelis, kad esant spūstim mašinos nevažiuotų pro kiemus. Tokiu būdu buvo padaryta, kad automobiliai nepravažiuotų per tą kiemą ir dar gyventojams atsirastų dvi papildomos parkavimo vietos. Aklavietėje stovintis automobilis pravažiuoti niekam nebetrukdo, 3 m atstumas iki bortelių jokios prasmės neturi.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė nurodė, kad KET aklakelyje galioja, nes eismas vyksta, galima atvažiuoti, išvažiuoti ir KET galioja visur, kur vyksta eismas. Tas reikalavimas 3 m yra ne vien tam, kad kažkas negalės aplenkti ir pravažiuoti, KET galioja visiems asmenims ir jie suprantami tiesiogiai ir vienodai. Nusižengimas padarytas ir asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn teisingai. Jeigu tarp pastatytos transporto priemonės ir bortelio arba kelio pabaigos nėra 3 m, tai automobilio ten statyti negalima.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET.

KET 150.7 papunktyje nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.

Nagrinėjamu atveju R. N. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas ir taip pažeidė KET 150.7 papunktį.

Pareiškėjas iš esmės neginčija, kad skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje paliko stovėti automobilį, tačiau nesutinka su tokių jo veiksmų teisiniu įvertinimu, t. y. nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad Kelio ženklų ir signalų konvencijos 44 punkte nurodyta, kad sustojimo ir stovėjimo apribojimus galima nurodyti paženklinant ant bortelių arba kelio važiuojamosios dalies. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakyme Nr. 3-82 Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Taisyklės) 105 punkte nurodyta, kad draudimą sustoti žymi geltona ištisinė linija 1.4 ir geltona linija pažymėtas zigzagas 1.27. Draudimą stovėti žymi geltona brūkšninė linija 1.9. Linijos naudojamos atskirai arba kartu su kelio ženklais Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ ir Nr. 333 „Stovėti draudžiama“. Ženklinama palei važiuojamosios dalies kraštą (linijos 1.4, 1.9, 1.27) arba ant bortelio (linijos 1.4, 1.9). Taisyklių 162 punkte nurodyta, kad vietoms, kuriose draudžiama sustoti ir stovėti, ženklinti naudojama geltona ištisinė linija 1.4 ir geltona linija pažymėtas zigzagas 1.27. Vietoms, kuriose draudžiama stovėti, ženklinti naudojama geltona brūkšninė linija 1.9. Linijos 1.4 ir 1.9 ženklinamos palei važiuojamosios dalies kraštą arba bortelio viršuje. Ženklinant palei važiuojamosios dalies kraštą, linija ženklinama 0,10 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto. Jei linija brėžiama kartu su važiuojamosios dalies kraštą žyminčia linija 1.1, ji ženklinama greta šios linijos (0,05–0,10 m atstumu nuo jos) iš priešingos važiuojamajai daliai pusės.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, o 3 dalyje nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai.

Nei KET, nei kiti teisės aktai nepateikia bortelio sąvokos, tačiau iš KET 150.7 papunkčio reglamentavimo darytina išvada, kad minėtas KET punktas draudžia stovėti ten, kur stovinti transporto priemonė sudarytų kliūtį kitoms transporto priemonėms, t. y. kai transporto priemonė, apvažiuojanti kliūtį sudarančią transporto priemonę, turėtų kirsti horizontaliojo ženklinimo liniją, užvažiuoti ant bortelio arba, nesant bortelio, turėtų kirsti važiuojamosios dalies kraštą esant mažesniam kaip 3 m atstumui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad R. N. automobilis pastatytas vietoje, kur jo automobilio apvažiavimas negalimas dėl to, kad prieš automobilį yra stulpeliai, ribojantys eismą, t. y. jo automobilis stovi aklakelyje. Esant tokioms aplinkybėms negalima situacija, kad R. N. pastatytą automobilį bandytų apvažiuoti kitos transporto priemonės ir dėl to jos turėtų kirsti horizontaliojo ženklinimo liniją, užvažiuoti ant bortelio arba kirsti važiuojamosios dalies kraštą esant mažesniam kaip 3 m atstumui. Jokių ženklų, draudžiančių sustoti ir stovėti minėtoje vietoje, taip pat nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo automobilis stovėjo ten, kur stovėti draudžiama.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. N. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, todėl R. N. skundas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla R. N. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

R. N. skundą tenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimą, kuriuo R. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 40 Eur bauda – panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas