Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (3 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. nuo 2015 metų tiksliai nenustatyto laiko iki 2018-01-28 apie 18 val. 30 min., mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam D. S., gim. (duomenys neskelbtini)., fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: nuo 2015 metų iki 2017 metų lapkričio mėn., tiksli data ir laikas nenustatyta, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip 10 kartų suduodamas smūgius diržu, laidu, virve (pantimi) nukentėjusiajam D. S. per nugarą, kojas, be to, naudodamas psichologinį smurtą, tai yra: taikydamas nukentėjusiajam D. S. žeminančias bausmes - liepdamas klūpėti į viršų iškeltomis rankomis, baugindamas jį žodžiais "kai dėsiu, tai prie sienos prilipsi", užgauliai vadindamas "benkartu", parazitu", bei 2018-01-28 apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,43 prom.) tyčia vieną kartą delnu suduodamas smūgį nukentėjusiajam D. S. per galvą sukėlė jam fizinį skausmą, ir dėl išvardinto ilgalaikio fizinio ir psichinio smurto padarė žalą nukentėjusiojo D. S. psichikos sveikatai - sukėlė kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8) ir nežymiai sutrikdė jo psichikos sveikatą.

Be to, T. R. 2017 metų žiemą, tiksli data ir laikas nenustatyti, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), drausmindamas savo mažametį sūnų D. R., gim. (duomenys neskelbtini)., tyčia ne mažiau du kartus sudavė jam virve (pantimi) per nugarą ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.

T. R. 2018 sausio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, namuose adresu (duomenys neskelbtini), namuose, auklėdamas savo mažametį sūnų A. R., gim. (duomenys neskelbtini) tyčia ne mažiau vieno karto sudavė jam smūgį delnu per sėdmenis ir sukėlė jam fizinį skausmą.

T. R. prisipažino kaltu dėl 2018-01-28 fizinio smurto prieš nukentėjusįjį D. S., dėl kitų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino. Jis parodė, kad D. S. sudavė per galvą, daugiau vaikų nemušė ir nėra naudojęs fizinio smurto ir įrankių jokių, vaikų mama įtakojo vaikus taip kalbėti siekdama jo paveldėto turto. Labai gailisi padaręs nusikaltimą. Tą dieną susipyko su sugyventine ir neprisimina, kad tam vaikui būtų sudavęs, bet buvo neblaivus, mama sako, vaikas sako, kad jis sudavė, todėl jis prisipažįsta. Gyvena su sugyventine apie 10 metų kartu, ji nori skirtis, prisiteisė alimentus. Jis uždirbtus pinigus ir gaunamus už invalidumą atiduodavo, bet jų neužtenka. Ji šiuo metu augina mažiausią dukterį. D. S. jis augino nuo 1 metukų. D. S. yra paklupdęs 15 minučių, nes mokykloje buvo apsivogęs. Jokių žodžių nėra sakęs, su vaikais taip nesielgia. Šis vaikas jo nemėgsta, nežino kodėl. Nėra, kad visai negeri santykiai būtų su D. S.. Jis išsiskiria iš kitų vaikų melagystėmis, mėgsta į kišenę įlysti, judrus vaikas, jam reikia veiklos. Nepasakytų, kad sutrikdęs būtų sveikatą, nereikėjo daktarų, mėlynių pas vaikus nėra buvę. Jei būtų smurtas anksčiau L. S. būtų iš karto kvietusi policiją, nes ji dėl vaikų galvą gali padėti. Su mama daugiau konfliktuojant galėjo suduoti vaikui. Labai gailisi, supranta, kad reikia absoliučiai nevartoti alkoholio ir nekelti triukšmo su sugyventine. Virvės buvo laukiniame pastate, vartoja kada reikia papjauti kiaulę, ne vaikams auklėti sukabintos, ten šniūrai, ne virvės. Augustino nei pirštu nepaliestų, mažas vaikas, ir kitų vaikų jis nemuša.

Liudytoja L. S. parodė, kad T. R. visada lįsdavo girtas prie D. S., visokiais žodžiais, nemėgo nuo mažens. Tą vakarą parėjo girtas, vaikai žaidė, šūkavo, o jam reikėjo ramybės, trenkė per galvą D. S., kad neklausė. Vaikas pradėjo verkti, ji iškvietė policiją. Davė su ranka, vaikas verkė, skaudėjo galvą, po smūgio nepasilenkė, nepargriuvo, įsikabinęs į staktą buvo, liko stovėti po smūgio. Vaikas pradėjo verkti smarkiai, maži vaikai pradėjo verkti, D. pastūmė dar, kad nelįstų. Neatsimena ką pranešė kviesdama policiją, pasakė, kad prieš vaiką puolė, buvo susinervinusi. Ji buvo kambaryje, matė smūgį, nes viskas vyko prieš jos kambarį. Ir anksčiau pareidavo girtas, naktį žadindavo vaikus, pradėdavo šūkauti ant jų, neleisdavo miegoti. Yra buvę, kad ir anksčiau mušęs, per pliką nugarą D. S. trenkęs su ranka. Laidu nėra mačiusi, kad būtų mušęs, anksčiau gal ir yra buvę, negali tiksliai pasakyti, D. S. jai yra pasakojęs, ji nematė. Vieną kartą sakė, kad mušė, nes siuto, kad broliuką pastūmė. Yra vadinęs benkartu, vaikui yra sakęs, kai pradeda neklausyti, yra pasakęs. D. S. buvo apsivogęs, yra pamelavęs, bet kad pastoviai taip būtų nėra. Vaikščiojo pas psichologus kelis kartus. Po to įvykio vaikščiojo, prieš nėra vaikščiojęs. Psichologė pasiūlė lankytis, ji sutiko, bet išėjo psichologė iš mokyklos ir baigėsi. Ir šiandien vaikas prisimena tą įvykį, nesusitaikė, vaikas yra įsiskaudinęs. Ji neketina gyventi toliau kartu su sugyventiniu, nes šis alkoholio nenutraukė, vieną sykį buvo pravedęs alimentus. Prisiteisė spalio mėnesį išlaikymą, nes visą vasarą nieko nedavė, nieko nepadeda, ką uždirba nelegaliai viską prageria, daug metų problema. D. R. per užpakalį yra sudavęs, bet savo vaikų nelabai muša, nėra mačiusi, yra gal sudrausminęs, užšaukęs, bet bendrų vaikų nemuša. A. R. pasiutęs vaikas, jis nesupranta dar ką sako, ko paklausi tą ir pasakys. Vaikas fantazuoja. Negalėjo batu suduoti, nebuvo tokių dalykų. Patvirtinti galiu, kad per galvą buvo suduota D. S.. Sveikata D. S. normali, eina į mokyklą. Dėl D. R. problemų turi, bet dėl D. S. jokių problemų, viskas gerai, nors ir galėjo sukelti neigiamas pasekmes tie veiksmai. Per užpakalį yra sudavęs kai mažesni vaikai buvo, prieš 2-3 metus, neužfiksavo ji. Ikiteisminio tyrimo metu ji viską pasakė teisingai, dabar jau ne viską atsimena, nes praėjo laiko tarpas. Ji vaikų nemokino ką sakyti, buvo visko gyvenime, bet niekada ji nesikreipė į policiją. Ji tiki, kad vaikai nemeluoja, nes jiems nėra tikslo meluoti. Tik netiki, kad A. sudavė per galvą su batu, jis per užpakalį yra gavęs. Kai pradėjo jį klausinėti, tik tada išgirdo apie batą, jei taip būtų buvę vaikai jai būtų pasakę anksčiau. Prie jos yra per nugarą sudavęs ir parklupdęs D., kai neklausydavo.

Liudytojas K. R. parodė, kad jis vyko pagal pranešimą dėl smurto šeimoje. Įvykį sunkiai prisimena, lyg tai vyko dėl vaiko sumušimo. Aiškinantis aplinkybes, moteris nurodė, kad lyg tai per galvą sudavė sugyventinis vaikui, sakė, kad verkė vaikas. Sugyventinis buvo neblaivus. Vaikas buvo verksmingas, pasakė, kad sudavė, akivaizdžių sužalojimų nematė. T. R. sulaikė, vežė į areštinę. Jis negali pasakyti apie kitus vaikus, bendravo su mama ir pačiu vaiku.

Liudytoja E. L. parodė, kad ji buvo D. S. mokytoja. Ji apie konfliktą namuose sužinojo vėliau, mama po kelių dienų paprašė, kad bus reikalinga vaikui psichologo pagalba. Ji su vaiku apie tai kalbėjo trumpai, kad anksčiau jį tėtis būtų mušęs nėra sakęs. Vaikas lankėsi pas psichologą.

Liudytoja L. J. parodė, kad ji dirbo mokykloje psichologe, yra susidūrusi su D. S. dėl jo netinkamo elgesio mokykloje. Apie smurtą namuose ji gavo pranešimą. D. S. pasakojo, kad tėtis jį dėl to, kad vaikai triukšmauja, buvo sugriebęs, ar suėmęs, ar kažkokį veiksmą atlikęs, ar tai trenkęs per galvą, ji tiksliai neatsimena, bet atsimena, jog vaikas sakė, kad jam skaudėjo. Jai nepasirodė, kad vaikas apie tai meluotų. Kelis kartus buvo susitikusi su vaiku ir dirbo, mano, kad pasekmių nėra, jai vaikas sakė, kad nebijo eiti namo, nes juose patėvio nėra. D. S. turėjo elgesio sutrikimų, kurie netinkami pagal jo amžių, buvo apsivogęs vieną kartą savo klasėje. Ji negali pasakyti, kad būtų buvusi kaip psichinė trauma, tačiau kad vaikas išsigandęs buvo tai taip.

Liudytojas G. N. parodė, kad prieš porą metų patėvis pradėjo gerti, suprastėjo santykiai. Jis yra davęs per galvą, per ausį D. S., gal prieš metus, trenkė, nes šis jo neklausė. Iš rankos trenkė, su delnu, per viršugalvį trenkė tai buvo kieme. Yra matęs smūgį į ausį irgi D. S. iš delno, irgi buvo prieš kokius metus. Jį patį yra patėvis parklupdęs gal du kartus. Kad broliams būtų tekę klūpėti, jis nėra matęs. T. R. šiuo metu su jais negyvena, jiems yra geriau. Kai buvo įvykis ir mama iškvietė policiją, jis buvo pas močiutę, apie įvykį jam pasakojo mama, jog girtas grįžo, rėkavo, neleido miegoti. Seniau būdavo kelnių diržas, panties nėra matęs, gal ir yra naudojęs, bet jis nėra matęs. Yra gal užtrenkęs D. ir A. per užpakalį, A. yra matęs per užpakalį užtrenkęs 2018 m. kažkur iš delno, vieną kartą, gal sulaužė kažką, neklausė. A. nuliūdo, mėlynių nėra matęs. D. buvo suduota iš delno per užpakalį apie 2018 m., D. neklausė, atsikalbinėjo. Sužalojimų nesimatė. Vaikams galėjo skaudėti po tų smūgių, matė iš veido išraiškos, nuliūdo vaikai. Keiksmažodžius vartojo, taip tiesiog keikėsi, rusiški keiksmažodžiai. Iš tikrųjų yra ir jis ir broliai klūpėję. Šiandien brolių nepaminėjo, gal nesuprato klausimo. Broliai D., D. yra klūpėję prieš 1,5 metų. Ant kelių klūpėdavo taip pat kaip ir jis, dėl atsikalbinėjimo.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas mažametis nukentėjusysis D. S.paaiškino, kad jam yra 10 metų. Žino, kad kalbės apie tėtį T. R.. Sutinka atsakyti į kai kuriuos klausimus. Tą dieną jie žiūrėjo krepšinį, paskui ėjo žaisti su broliais ir sese ir parėjo namo girtas tėtis. Jis pasakė, kad neduoda ramybės ir išvijo iš kambario. Dar jie pažaidė ir tada tėtis atėjo ir trenkė jam. Mama iškvietė policiją. Dienos nepamenu, buvo 18.30 val., atsimena krepšinį žaidė Nevėžis ir Dzūkija. Tėtis buvo girtas, suprato tai, nes svyravo, kalbėjo neaiškiai. Tėtis supyko, kad nedavė jam ramybės, nes jie žaidė žaidimą. Jis sakė dinkit iš kambario su keiksmažodžiu, bet jie dar pažaidė ir tada jis priėjęs jam trenkė. Kai tėtis kambaryje buvo jis, brolis, mama, sesuo. Jam sudavė ir labai skaudžiai. Balais vertintų tarp 9-10 balų, nes sudavė iš visų jėgų. Trenkė vieną kartą delnu parodo kur, jam labai skaudėjo. Mėlynių nebuvo, jam dar kai sudavė, tai atsitrenkė dar į čiužinį, bet neskaudėjo. Po to kai tėtis sudavė, jis verkė. Viską matė broliai ir sesė D. ir S., tik S. yra labai mažytė. Policijos pareigūnus iškvietė mama, sakė kviesdama, kad yra smurtas prieš vaiką. Gydytoja jo neapžiūrėjo. Mama šiandien sakė, kad važiuoja į Raseinius, sakė apsipirkti, nežinojo, kad į apklausą važiuos. Tėtis yra anksčiau daug kartų pakėlęs ranką. Kartais grasindavo, sakydamas ,,kai dėsiu tai prie sienos prilipsi". Yra daug kartų buvę, kad yra jį mušęs su laidu nuo žaidimo ir su pančiu. Daugiausiai duodavo per nugarą. Sesė matė, kai jį mušė. Su laidu yra trenkęs, nes neleido į lauką, o mama leido. To laido nebėra namuose tą žaidimą pardavė. Virvė didelė, yra su ja trenkęs į nugarą, vieną kartą su pantimi yra sudavęs 10 kartų. Kai mušdavo būdavo girtas. 10 kartų pats tėtis suskaičiavo kai mušė. Žymės nuo laido buvo, bet niekas jų nematė. Buvo vasara kai jį mušė. Mokykloje jo mėlynių nėra pastebėję. Dabar namuose to panties nėra, lyg kažkur panaudotas. Anksčiau iš kažkur atsinešdavo. Dar yra liepęs klūpėti per naktį, liepdavo klūpėti kol kojos sutins. Klūpėti liepdavo, jei nusikeikia ar ką šiaip su broliais padaro. Gal kokius tris kartus yra klūpėjęs. Yra išklūpėjęs nuo 22 valandos vakaro iki ryto. Jis kai paklupdė, tai pats stebėjo, kad klūpėtų. Mama iškvietė policiją todėl, kad neina susitvarkyti su tėčiu, spardo lovas, neleidžia miegoti. Tėtis yra mušęs broliuką A. iš delno į užpakalį. Tai galėjo būti 6-7 kartus. Mušdavo jeigu jį labai kas nors nervuoja. Praeitą mėnesį yra uždavęs. D. irgi yra mušęs. Mama matydavo, kai juos muša. Ji sakydavo tėvui, kad nesikabinėk, prisigėrei, tai būk savo vietoje. Su mama apie tėčio elgesį yra kalbėję, tik neatsimena ką kalbėjo. Mama sakydavo, kad nesakyčiau kitiems, kad tėtis muša. Mama sumušimus matydavo. Uždėdavo ledo, yra dėjusi ledą jam ir D. Mėlynės būdavo daugiausiai vasarą. Dabar su tėčiu geri santykiai, galėtų jam atleisti, bet nenori, kad jis gyventų kartu, nenori, kad kitus muštų. Su mama yra kalbėję apie tėvą ar norėtų su juo gyventi, jis sakydavo kad ne.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas mažametis nukentėjusysis D. R.parodė, kad jam penki metai, gimtadienis žiemą. Žino, kad kalbės apie tėtį T. R.. Jis sutinka atsakyti į klausimus. Jie žiūrėjo krepšinį, o paskui ėjo žaisti bitę. Juos išvijo iš kambario tėtis, davė D. su delnu per galvą, o po to mama iškvietė policiją. Kokia diena buvo, kai viskas vyko neatsimena, buvo naktis. Žiūrėjo ,,kašę", bet kas su kuo rungtyniavo neprisimena. Žiūrėjo jis, D., D. Žiūrėjo mamos kambaryje. Dar turi sesutę S. ir brolį A. Tėtis grįžo girtas, nes jis kalbėjo kaip girtas, sakė eina miegoti. Tėtis davė D. per galvą su delnu. Kai tėtis sudavė D. nieko nedarė, trenkė D. todėl, kad mama tėčiui neleido gerti. Trenkė dešine ranka tris kartus. D. pradėjo verkti. Mano, kad jam skaudėjo. Buvo ant galvytės žaizda nuo delno. Mama buvo savo kambaryje su telefonu, ji nematė kaip trenkė D. Tą dieną policijos pareigūnai buvo atvažiavę, mama iškvietė juos. Mama jam sakė, kad šiandien važiuos į apklausą, sakė, reikės papasakoti kaip tėtis mušė D. Ką sakyti nesakė. Žaizda buvo raudonos spalvos, buvo tik mėlynė. Ji buvo keturias dienas. D. skaudėjo. Mano, kad D. skaudėjo todėl, kad jis verkė. D. po to kažką kalbėjo, bet neprisimena ką. Tėtis prieš suduodant D. sakė, kad daugiau nebenorėtų turėti tokio vaiko. D. nieko nepadarė, dėl ko tėtis pyko. Mama po to kai tėtis sudavė, sakė, kad iškvies policiją. Anksčiau tokių dalykų yra buvę, gal apie keturis kartus. Yra jį užgavęs, A. Jį tėtis yra užgavęs su pantimi, sudavęs yra į nugarą du kartus. Buvo skauda, yra buvusi mėlynė. Tada jam buvo 8 metai, buvo žiema. Tada trenkė jam todėl, kad A. neklausė. Niekas tada nematė. Viskas vyko svetainėje. Tai buvo žiema po Kalėdų, buvo dienos metas, tada tėtis irgi buvo neblaivus. Pantis su kuria trenkė buvo balta, stora ir ilga, ji namuose padėta virtuvėje kitame name. Geltonoje virtuvėlėje. Dabar to panties nebėra, mama sudegino, kad nebemuštų. Kai jį mušė, tai matė A., daugiau niekas nematė. A. yra 4 metukai. Mama broliui ant sumušimo tepė vandenį. Mama jį vežė pas gydytoją, neprisimena ką sakė gydytojai. Į mokyklą tada nėjo, nes mokytoja su žaizdomis neleidžia eiti. Į mokyklą nėjo penkias dienas, nes buvo žaizda. D. irgi nėjo į mokyklą, ne ir jo neleidžia mokytoja eiti su žaizdomis. Jis nėjo penkias dienas. Kai mama nuvedė pas gydytoją, tai mama pasakė, kad nuo panties mėlynė.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas mažametis nukentėjusysis A. R. parodė, kad jam yra 5 metai, nežino kur gyvena, mama žino. Pažada sakyti tiesą. Namuose su juo gyvena T., jis jo tėtis. Dar gyvena broliai. Jis būna geras. Kas jam nepatinka, nežino. Nenori tėčio, jis jam nepatinka, nes muša jį. Mušė naktį seniai. Buvo žiema. Tėtis sudavė į galvą su jo batu. Jam skaudėjo, pasakė apie tai mamai. Skaudėjo stipriai. Tėtis jį mušė du kartus. Po to tėtis su juo kalbėjo. Galvoje buvo gumbas. Jis dar trenkė jam į koją, į užpakalį trenkė kitą kartą. Jam skaudėjo truputį. Matė, kaip tėtis mušė brolį D.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta mažametė liudytoja D. R.parodė, kad jai yra šeši metai, gimtadienis vasarą. Rašyti moka, skaityti ne. Tėtis yra vardu T. Kas atsitiko neprisimena. Žiūrėjo kašę, paskui žaidė su D. ir D., S. Tada tėtis atėjo, apšaukė D. ir pradėjo mušti. Tėtis atėjo girtas, nes jis šlubavo, atsitrenkė. Tėtis D. mušė. Jie buvo mamos kambaryje. Tėtis mušė su ranka, nematė ji to, bet girdėjo. Tėtis kur mušė nematė, nes pats užstojo. Trenkė vieną kartą. Ar D. verkė, nematė. Mama buvo savo kambaryje, ji matė, bet nespėjo nuvyti tėčio. Ji buvo virtuvėje, o mamos kambarys prie virtuvės. S. buvo su mama. Tą dieną atvažiavo policijos pareigūnai, juo kvietė mama. Mama prašė atvažiuoti ir padėjo telefoną. Daugiau nieko neprisimena. Kad reikės atvykti į apklausą, pasakė jai šiandien mama. Ką sakyti, mama nieko nesakė. Po to kai tėtis trenkė D., mėlynių ant jo nematė. Po to kai tėtis trenkė D., ji neprisimena ar buvo priėjusi ir kalbėjo su juo. Kitą dieną apie tai nekalbėjo su broliu.

Motyvuojamoji dalis

T. R. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.

Iš 2018-01-28 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, 2018-01-28 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad L. S. pranešė, kad 2018-01-28 apie 18.30 val. neblaivus sugyventinis T. R., kuriam nustatytas 2,43 promilių girtumas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė jos sūnui D. S. į galvą (1 t., b. l. 10-12, 13-14). Iš 2018-08-06 kompaktinio disko su garso įrašu apžiūros protokolo, kurį pateikė bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius, matyti, kad skambučio garso įraše užfiksuota , kad L. S. pranešė, jog girtas sugyventinis, gąsdina mažamečius vaikus (1 t., b. l. 22 -24). Iš 2018-03-15 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad L. S.pateikė 2 vnt. virvių, kuriomis galimai buvo mušami mažamečiai vaikai. Virvių apžiūra užfiksuota 2018-05-25 daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 26- 28, 29-34). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-168/2018 matyti, kad D. R. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti labai konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. Tiek duodamas parodymus, tiek atsakydamas į ekspertės klausimus, D. R. pakartoja tas pačias esmines aplinkybes. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti D. R. parodymais , jam nenustatyta polinkis fantazuoti, padidintas polinkis į įtaigumą (1 t., b. l. 78-83). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-169/2018 matyti, kad D. S. patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą D. S. psichikos sveikatai – sukėlė kitas reakcijas į stiprų stresą ( F43.8) ir nežymiai sutrikdė jo psichikos sveikatą ir tai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję ne vien su byloje nagrinėjamais įvykiais (fizinio skausmo sukėlimu), bet ir dėl jo atžvilgiu galimai naudotu ilgalaikiu fiziniu ir emociniu smurtu (žeminančiomis bausmėmis bei užgauliojimais). Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti D. S. parodymais (1 t., b. l. 96-101). Iš 2018-03-16 liudytojos, mažamečių nukentėjusiųjų mamos, L. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji patvirtino savo parodymus vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 122-129). Iš 2018-05-16 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. S. atpažino pantį su kuriuo tėtis jam sudavė. (1 t., b. l. 164-167). Iš 2018-05-16 D. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad užfiksuota vieta, kur D. R. mušė tėtis, parodė koridorių, mušė pančiu, matė brolis A., parodė kur laikė tėtis pantį, jis buvo laikomas lauko virtuvėlėje. Pantis buvo pakabintas ant vinies (1 t., b. l. 169-171). Iš 2018-05-09 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad užfiksuota, kad nukentėjusysis D. S. atpažino pantį, su kuriuo tėtis jam sudavė. (1 t., b. l. 187-191). Iš 2018-05-16 D. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad užfiksuota, kad nukentėjusysis D. S. patvirtino savo parodymus ir parodė, kur jį mušė T. R. ranka, pančiu, laidu. Parodė, kur tėtis laikė pantį t.y. lauko virtuvėlėje (1 t., b. l. 195-197).

T. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., nes jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui D. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. T. R. prisipažįsta, kad sudavė D. S. per galvą 2018-01-28, nepripažįsta, kad jis ir anksčiau vartojo prieš šį vaiką fizinį smurtą mušdamas jį virve ( pančiu), diržu, laidu suduodamas per nugarą, kojas, baudė jį žeminančiomis bausmėmis, vartojo psichologinį smurtą baugindamas žodžiais ar užgauliodamas. Tačiau jo kaltė yra įrodyta, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiu D. S., kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo paaiškino, kad T. R. jį mušė ne tik paskutinį kartą, kai sudavė per galvą ir jis verkė, nes skaudėjo, bet yra mušęs su laidu, pančiu, virve per nugarą, kojas, vieną kartą yra sudavęs su pantimi 10 kartų ir pats mušdamas skaičiavo, liepdavo jam klūpėti, grasindavo, kad „kai dėsiu prilipsi prie sienos“ . Šiuos parodymus patvirtino ir liudytojai. Vaiko mama L. S. parodė, jog T. R. D. daugiausiai mušdavo ranka, yra mačiusi, kaip suduodavo per nugarą, apie tai, kad būtų sudavęs laidu ar pančiu ji nematė, bet yra apie tai jai sakę kiti vaikai, yra girtas sakęs D. visokių žodžių, vadinęs benkartu ir pan., yra parklupdęs. D. nėra dovanojęs patėviui, yra įsiskaudinęs, nenori kartu su juo gyventi. Paskutinį kartą ji matė, kad sudavė D. per galvą, matė, kad vaikui skaudėjo, šis verkė, ji iškvietė policiją. Dėl ankstesnių kartų policijos nekvietė, norėjo gyventi, tačiau toliau dėl girtavimo, triukšmo, netinkamo elgesio pasidarė neįmanoma. Liudytojas G. N. parodė, kad jis yra matęs ne kartą, kaip T. R. trenkia D. S., jis nebuvo namuose tik paskutinį kartą, yra parklupdęs D. S., vartodavo necenzūrinius žodžius. Mažametis D. R. paaiškino, kad matė, kaip tėtis sudavė D. S. per galvą, jam skaudėjo, mama iškvietė policiją. Ir anksčiau yra mušęs gal keturis kartus, matęs mėlynes pas brolį. Liudytojas K. R. parodė, kad nuvykęs į įvykio vietą pagal pranešimą dėl smurto, rado apsiverkusį vaiką, pasakė, kad patėvis sudavė į galvą, patėvį rado neblaivų. Liudytoja E. L., D. mokytoja, parodė, kad apie smurtą sužinojo po paskutinio įvykio, mama paprašė vaikui psichologo pagalbos. Liudytoja L. J. , mokyklos psichologė, parodė, kad ji dirbo po smurto namuose įvykio su D. S., jai vaikas pasakojo apie tai, kad jam buvo suduota per galvą, jam skaudėjo. Jai nepasirodė, kad vaikas meluotų. Jos manymu, pasekmių gal ir neliko, vaikas sakė, kad nebijo eiti namo, nes patėvio nėra, negali pasakyti ar buvo psichinė trauma, bet gali pasakyti, kad vaikas buvo išsigandęs. Iš teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės akto matyti, kad D. S. ekspertizės metu atkartojo aplinkybes apie prieš jį panaudotą T. R. smurtą ir nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti jo parodymais. Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad esant nevienkartinei prievartai, vaikas detaliai neprisimins visų praeityje buvusių epizodų aplinkybių ( motyvų, dėl kurių patyrė fizinį smurtą, tikslaus įvykių konteksto, jų sekos, laiko, kiekio). Taip pat ekspertizės metu nustatyta, kad patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą D. S. psichikos sveikatai- sukėlė kitas reakcijas į stiprų stresą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Išdėstyti liudytojų parodymai, mažamečių nukentėjusiųjų paaiškinimai, ekspertizės išvada įrodo T. R. kaltę dėl jo padarytų veikų prieš mažametį D. S., jie neprieštarauja vieni kitiems, papildo vieni kitus, jo padarytos veikos yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mažamečiui sukeltu fiziniu skausmu ir padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šios veikos, kvalifikuotos pagal BK 140 str. 3 d. teisingai.

T. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d. smurtaudamas prieš mažametį sūnų D. R., nes jis tyčia, ne mažiau du kartus, sudavė jam virve (pantimi) per nugarą ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą. Šios nusikalstamos veikos padarymu T. R. kaltu neprisipažįsta, tačiau jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo mažametis D. R. paaiškino, kad jam tėtis yra uždavęs du kartus su pantimi į nugarą, skaudėjo, buvo mėlynės. Brolis A. R. taip pat nurodė, kad jis matė, kaip D. mušė tėtis. Tą pat yra nurodęs ir D. S.. Liudytoja L. S. patvirtino, kad T. R. yra sudavęs per užpakalį D., kai šis buvo mažesnis, bet ji laiko nėra užfiksavusi. Liudytojas G. N. parodė, kad yra matęs kaip tėtis sudavė delnu per užpakalį D., galėjo suduoti ir su pančiu, bet jis to nematė. Iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto matyti, kad D. R. ekspertams pakartojo savo duotus paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, kad jį tėtis mušė suduodamas su pančiu į nugarą ir nėra nustatyta priežasčių, kad nebūtų galima tikėti jo duotais parodymais. Šio mažamečio duotus parodymus patvirtina jau išvardinti kitų šeimos narių parodymai, jie neprieštarauja vieni kitiems, teismas pagrindo netikėti tokiais parodymais neturi. T. R. poziciją teismas laiko kaip gynybinę, jis teisme teigė neprisimenantis ir paskutinio sudavimo per galvą D. S., tik kaltu prisipažino tame epizode, nes taip teigė visi šeimos nariai, šiuo atveju buvo iškviesta policija, įvykis užfiksuotas. Jei šeimos nariai nesikreipė į policiją dėl pavartoto smurto prieš mažamečius vaikus anksčiau, tai neįrodo, jog tokio smurto nebuvo, visi šeimos nariai teigia priešingai nei pats kaltinamasis, nurodo konkrečias, kiek jie gali prisiminti pagal amžių , aplinkybes. T. R. kaltė šiame epizode įrodyta, veika, kvalifikuota pagal BK 140 str. 3 d., teisingai.

T. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., nes jis smurtavo prieš mažametį sūnų A. R., t. y. tyčia ne mažiau vieno karto sudavė jam smūgį delnu per sėdmenis ir sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmą. T. R. kaltės nepripažino. Jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais. Mažametis A. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui yra nurodęs, kad T. R. jį mušė du kartus, vieną iš jų - jam trenkė per užpakalį, skaudėjo, mušė savo namuose. Apie tai, kad sudavė A., pasakė apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. R., kad sudavė A. per užpakalį ir jam skaudėjo matė ir G. N.. Kad T. R. sudavė per užpakalį A. nurodė ir D. S. bei liudytoja L. S.. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, jie sutampa, papildo vieni kitus, prieštaravimų juose nėra, o mažamečių nukentėjusiųjų D. S. ir D. R. parodymų patikimumą patvirtina jiems atliktos ekspertizės. Nėra nustatyta aplinkybių, kad teismas negalėtų tikėti vaikų parodymais apie prieš juos pavartotą smurtą, nėra nustatyta aplinkybių, kaip teigia teisiamasis, kad vaikus taip kalbėti galėjo primokyti jų mama, su kuria jie tuo momentu yra piktuoju, nes, kaip minėta, dviejų vaikų parodymų patikimumą patvirtina ekspertų išvados, kad nei vienam vaikui nebuvo nustatytas polinkis fantazuoti ar padidintas polinkis į įtaigumą, liudytojas G. N. buvo apklaustas teisme, įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. T. R. kaltė šiame epizode įrodyta, kvalifikuota pagal BK 140 str. 3 d. teisingai.

T. R. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis sudavė mažamečiui A. R. batu į galvą, trenkė per koją ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą. Ši aplinkybė iš kaltinimo išjugtina, nes nepakanka įrodymų kaltei pagrįsti. Apie tokią aplinkybę nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tik pats A. R.. Nors teismas ir neturėtų pagrindo netikėti vaiku, tačiau tokia aplinkybė nebuvo žinoma daugiau nei vienam šeimos nariui. L. S. parodė, kad nei pats vaikas, nei kiti vaikai apie tai nieko nesakė. Broliai G. N., D. S., D. R. taip pat nieko nepasakė apie tokią aplinkybę. Teismas laiko šią aplinkybę neįrodyta.

T. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad jis pripažįsta padaręs tik dalį baudžiamojo įstatymo numatytos veikos - kad galėjo suduoti D. S., negalima laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. 2018 m. sausio 28 d. veikos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, nusikalstamų veikos stadijas, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

T. R. teisiamas pirmą kartą, padarė tris nesunkius nusikaltimus, baustas administracine tvarka. Nusikalstamas veikas padarė prieš mažamečius vaikus, nėra byloje lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių. Jam skirtina arešto bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (D. S. epizodas) ir nubausti areštu trisdešimčiai parų.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (D. R. epizodas) ir nubausti areštu dvidešimčiai parų.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (A. R. epizodas) ir nubausti areštu šešiolikai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4 d. bausmes subendrinti dalinai jas sudedant ir galutinę bausmę paskirti areštą penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 28 d. iki 2018 m. sausio 30 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Iki bausmės vykdymo pradžios T. R. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmę nusikalstamai veikai tirti, virvės (pantis), 2 vnt., saugomus Šiaulių AVPK Raseinių r. PK daiktų saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmę nusikalstamai veikai tirti, šešias CD laikmenas su apklausos vaizdo įrašu, garso įrašais, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.