Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021-08-20 nutarties, kuria jo skundas netenkintas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020-05-15 nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3.1. Nurodo, kad kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal ANK 45 laipsnio 4 dalį nepakanka vien tik nustatyti faktą, jog buvo padarytas tam tikrų teisės aktų pažeidimas, taip pat turi būti įrodyta, kad tokia asmens veika iš tiesų sukėlė pavojų išplisti pavojingai ligai. Apeliantas remiasi Mykolo Riomerio universiteto 2020 m. atliktu tyrimu „COVID-19 pandemijos metu priimtų sprendimų vertinimas teisiniu, vadybiniu ir ekonominiu požiūriu“, kuriuo išaiškinama, kad kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, jog pažeidus nurodytus teisės aktus, buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, nenustačius šių aplinkybių, administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad byloje turėtų būti įrodyta, jog kaukės dėvėjimas pavojų išplisti ligai ne tik mažina, bet visiškai eliminuoja, kadangi ANK 45 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti ligai, o ne už pažeidimą, kuris padidino tokį pavojų. Pažymi, kad kaukės dėvėjimas tik sumažina pavojų išplisti ligai, tačiau jo visiškai neeliminuoja, pavojus išplisti ligai egzistuoja tiek kaukę dėvint, tiek jos nedėvint.

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą Institucijos nutarimą bei apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, kad objektyviais bylos faktiniais duomenimis neabejotinai įrodyta, kad G. J. veiksmai atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį. Priešingai, nei nurodo apeliantas, Institucija ir apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir detaliai aprašė aplinkybes, patvirtinančias, jog nagrinėjamu atveju G. J. sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamai ligai, todėl turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, tinkamai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, kaip to reikalauja įstatymas, ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Vien todėl, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos tokios Institucijos ar teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar kitiems teisės aktams, kaip tai nurodoma skunde.

6. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad G. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2020-04-18, 17.02 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-04-18 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, metu nesilaikė šio nutarimo 3.1.10.3. punkto reikalavimų. Tuo tarpu, kaip teisingai pažymėta ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021-08-20 nutartyje veiksmų kvalifikavimui aktuali 2020-03-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ bei 2020-04-08 priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 345 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ pakeitimo“ redakcijos. Administracinio nusižengimo protokole, taip pat ir Institucijos nutarime taikytinos teisės normos data yra nurodyta klaidingai - 2020-04-18. ANK 638 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus ištaisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės. Nustatyta klaida administracinio nusižengimo protokole, taip pat ir Institucijos nutarime apygardos teismo vertinimu, laikytina akivaizdžiu rašymo apsirikimu, todėl yra taisytina, o šios klaidos ištaisymas nekeičia nei protokolo, nei Institucijos nutarimo ar teismo nutarties esmės.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies

8. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad 2020-04-18, 17.02 val., viešoje vietoje – prekybos centro „N.“ teritorijoje, esančio (duomenys neskelbtini), G. J. vaikščiojo nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, to neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad teikdamas paaiškinimus apie įvykį G. J. nurodė, jog kaukės nedėvėjo, tačiau todėl, nes turi kvėpavimo problemų. Apeliaciniame skunde G. J. taip pat neginčija, jog nesilaikė reikalavimo dėvėti veidą dengiančią priemonę, tačiau nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo išvadomis, jog už šių veiksmų atlikimą (kaukės nedėvėjimą viešoje vietoje) turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, o ne pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, kadangi, jo vertinimu, kvalifikuojant jo veiksmus pagal nurodytą straipsnio dalį, būtina ne tik nustatyti, kad buvo teisės aktų pažeidimas, tačiau turi būti įrodyta, kad buvo sukeltas realus pavojus išplisti ligai, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pavojingi padariniai nekilo. Apygardos teismas, pakartotinai įvertinęs teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, konstatuoja, kad tokios apelianto išvados yra nepagrįstos, kadangi nagrinėjamu atveju realus pavojus išplisti ligai buvo sukeltas.

9. Kaip ir minėta, G. J. administracinis nusižengimas padarytas 2020-04-18, t. y. karantino, paskelbto visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, metu. Remiantis Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punktu, karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Tokiems ribojimams priskiriamas ir reikalavimas viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurio nesilaikė G. J.. Nors tokiu reguliavimu varžoma tam tikra asmens pasirinkimų laisvė, šis ribojimas buvo nustatytas teisės aktų nuostatomis, buvo imperatyvus visiems šalies gyventojams, todėl vien tai, kad apeliantui toks epideminologijos situacijos šalinimo būdas nepriimtinas, savaime nelemia to, kad asmuo galėjo reikalavimą ignoruoti ir jo nesilaikyti, kadangi asmens patiriami tam tikri nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau už visų asmenų teisę į gyvybę ir asmens apsaugą bei ignoruojant visuomenės interesus gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje.

10. Apeliantas skundu pažymi, kad jo veiksmais nebuvo sukelti jokie realūs padariniai. Su tokiais teiginiais nesutiktina. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimu, nutarimu nustatomi privalomi reikalavimai ir ribojimai karantino laikotarpiu buvo būtina priemonė valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, atsižvelgiant į tai, pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn ne už kitų asmenų užkrėtimą pavojinga COVID-19 liga (kaip pagrįstai pažymi ir pats apeliantas, už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 277 straipsnį), o už pavojaus ligos plitimui sukėlimą. Akivaizdu, kad visuotinės pandemijos metu kaukių nedėvėjimas viešose vietose sukelia riziką išplisti COVID-19 ligai, kuri plinta oro lašeliniu būdu, kiti asmenys būdami tokioje aplinkoje, kvėpuodami ar liesdami aplinkui esančius paviršius, kurie yra galimai užkrėsti ir nedezinfekuoti, gali užsikrėsti ar pernešti užkratą kitiems asmenims.

11. Tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, neatsakingas G. J. elgesys einant į viešą vietą, parduotuvę, be veidą uždengiančios kaukės, yra pavojingas visuomenės sveikatai. Nustatyti ribojimai yra skirti stabdyti tolimesnį ligos plitimą, todėl nuo jų nukrypstantis elgesys pandemijos laikotarpiu yra labai rizikingas, žmonės, nesilaikydami karantino sąlygų, rizikuoja ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikata bei gyvybe ir galimai tik dėl atsitiktinumo G. J. veiksmais virusas nebuvo išplatintas. Bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų, jog G. J. pažeidimo padarymo metu iš tiesų nesirgo COVID-19, atsižvelgiant į tai, kad liga gali būti besimptomė, subjektyvus asmens manymas, jog jis pats ar kiti asmenys tam tikru laikotarpiu neserga, neatleidžia jo nuo teisės aktais nustatytų privalomų saugumo reikalavimų.

12. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantino metu nustatė reikalavimus laikytis saugaus atstumo, dėvėti apsaugos priemones, apribojo kontaktus ir kt., siekdama apsaugoti visuomenės narių gyvybę bei sveikatą, nes būtent socialinio kontakto nebuvimas ir tinkamų apsaugos priemonių naudojimas riboja galimybes plisti ypač pavojingai užkrečiamai COVID-19 ligai. Iš bylos aplinkybių matyti, kad administracinis nusižengimas padarytas viešoje, prekybos centro „N.“ teritorijoje, dienos metu, kur dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos šalia G. J. bet kuriuo momentu galėjo priartėti kiti asmenys, kuriems dėl jo nedėvimos kaukės padidėjo rizika užsikrėsti pavojinga liga. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto veiksmai nedėvint kaukės viešoje vietoje, rodo abejingumą teisės aktų nuostatoms, tokiu lengvabūdišku elgesiu asmuo sukėlė pavojų ne tik savo paties, bet ir niekuo dėtų aplinkinių asmenų sveikatai ar net gyvybei, todėl pažeisdamas karantino reikalavimus prisiėmė riziką atsakyti už savo padarytą teisės pažeidimą.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad G. J. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 638 straipsnio 1 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariato 2020-05-15 nutarime G. J. suformuluotą kaltinimą patikslinti nurodant, kad pažeistas ne „2020-04-18“, bet „2020-03-14“ nutarimo Nr. 207 reikalavimas“

Kitos nutarimo ir nutarties dalys paliekamos nepakeistos.

Nutartis neskundžiama.