Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą ir 3 dalį bausmės vykdymas R. Ž. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Apeliacine tvarka nuosprendis neskųstas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 7 d., apie 17.30 val., Tauragėje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasipriešino policijos pareigūnui, Tauragės rajono policijos komisariato Viešosios policijos patrulių būrio patruliui Š. S. atliekančiam tarnybines pareigas, t. y. reaguojant į pranešimą apie Ž. šeimoje įvykusį šeimyninį konfliktą ir nuvykus į Ž. namus, R. Ž. grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, užsimojo peiliu, ketindamas smogti Š. S., tačiau šalia buvęs policijos darbuotojas P. Š. užlaužė R. Ž. rankas ir peilį iš jo atėmė.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad R. Ž. iki minėtos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas tris kartus, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, neišnykus teistumui (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu iš ankstesnių teistumų atveju R. Ž. be kitų nusikalstamų veikų buvo nuteistas ir už pasipriešinimą policijos pareigūnui. Skundžiamu nuosprendžiu už pasipriešinimą policijos pareigūnui R. Ž. nuteistas jau ketvirtą kartą. Iš byloje esančios policijos pažymos matyti, kad už policijos pareigūno nurodymų nevykdymą, jo įžeidimą R. Ž. baustas ir administracine nuobauda. Be to, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir sakydamas paskutinį žodį teisme, R. Ž. nurodė, kad nemėgsta policijos pareigūnų. Tokie R. Ž. apibūdinantys duomenys byloja, kad anksčiau taikyti du laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimai, viešųjų darbų bausmė nepaveikė nuteistojo. Jis toliau daro tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, viešai deklaruoja negatyvų požiūrį į policijos pareigūnų veiklą. Todėl, kasatoriaus nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nesant šios sąlygos teismas negalėjo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nuteisė R. Ž. laisvės atėmimo bausme ir, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėjo.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas privalėjo padaryti motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai R. Ž. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe (BK 54 straipsnis). Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi atkreipti dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant tyčinę nusikalstamą veiką ir kt.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio taikymo R. Ž., nuosprendyje pateikė viena kitai prieštaraujančias išvadas.

Teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, taip pat į kaltininko asmenybę, kad anksčiau teistas, taip pat ir už pasipriešinimą policijos darbuotojams, baustas administracine tvarka, parinkęs laisvės atėmimo bausmę, konstatavo, kad R. Ž. turi atlikti laisvės atėmimo bausmę realiai. Tačiau po to teismas nurodė, kad R. Ž. yra diagnozuotas organinis emocinio labilumo sutrikimas ir, nors jis pripažįstamas pakaltinamu, sprendė, kad dėl to jam bus gana sunku atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas negalėjo nurodyti kaip vieną iš galimų bausmės atidėjimo motyvų teismo psichiatro diagnozuotą R. Ž. psichinę sveikatos būklę – organinį emocinio labilumo sutrikimą – kaip priežastį, dėl kurios kaltinamajam gali būti sunku atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, nes šis BK straipsnis tokių atidėjimo sąlygų nenumato. Klausimas dėl asmens atleidimo nuo bausmės dėl ligos gali būti svarstomas BK 76 straipsnio tvarka.

Kiti pirmosios instancijos motyvai dėl BK 75 straipsnio taikymo, kad R. Ž. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą ir kad įvykdyta nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių, yra formalūs. Nusikaltimo, priskiriamo nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymas yra viena iš BK 75 straipsnio taikymo sąlygų, bet ji nėra esminė darant išvadą dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Taip pat teismas nepagrįstai nusikalstamos veikos sunkių padarinių nebuvimą konstatavo kaip vieną iš pagrindų, dėl ko galimas bausmės vykdymo atidėjimas šioje baudžiamojoje byloje, nes nuosprendyje nustatyta, kad nusikalstamų veiksmų prieš policijos pareigūną R. Ž. savo noru nenutraukė, kelią sunkesniems padariniams atsirasti užkirto kitas policijos pareigūnas, atimdamas iš R. Ž. peilį.

Kitas teismo motyvas, kad R. Ž. savo kaltę pripažįsta iš dalies apskritai negali būti pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, nes tai byloja apie asmens, padariusio nusikalstamą veiką, nenorą taisytis. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarstant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą visais atvejais labai svarbu atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis, įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo – ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pan.

Bylos duomenimis, R. Ž. teistas 1998, 2001 ir 2005 metais. Skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. nuteistas už veiką, padarytą neišnykus teistumui pagal 2005 m. vasario 11 d. nuosprendį už tyčinių nusikaltimų padarymą. R. Ž. nusikalstamos veikos paprastai nukreiptos prieš teisėtvarkos pareigūnus. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau nusikaltimų. Toks asmuo laikomas recidyvistu. BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai teismas skiria laisvės atėmimą. Taigi teismas, neatsižvelgęs į tai, kad pirmaisiais dviem nuosprendžiais taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimai bei paskutiniuoju nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausmė nepaveikė nuteistojo, neužkirto kelio naujų nusikalstamų veikų darymui, nepagrįstai sprendė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. Ž. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo R. Ž.

Nuteistajam R. Ž. pagal BK 286 straipsnį paskirtą vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.