Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – VDI) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje administracinio nusižengimo byla, iškelta V. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, grąžinta VDI Šiaulių teritoriniam skyriui ištaisyti protokolo trūkumams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorė J. G. 2018 m. birželio 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. P. už tai, kad ji, būdama darbdaviu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdave, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalių ir pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotas nuostatas, kadangi nebuvo pakankamai rūpestinga, neužtikrino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" veikla būtų organizuojama tinkamai, kad darbuotojui V. K. (V. K.), esant darbo sutarties požymiams, būtų leista pradėti dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir nustatyta tvarka ir laiku apie darbo pradžią pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Minėtu laikotarpiu darbuotojas V. K. dirbo nelegaliai. Už nustatytą administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse reglamentuotas nuostatas numatyta atsakomybė 95 straipsnio 1 dalyje.

Atskiruoju skundu Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyrius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo konstatuota, kad administracinio nusižengimo protokole nėra aiški nusižengimo esmė, nėra nurodyta, ką konkrečiais savo veiksmais V. P. padarė. Teigia, kad V. K. pateiktas paaiškinimas surašytas užsienio (rusų) kalba, kuris į lietuvių kalbą nebuvo išverstas, neaišku ar iš viso buvo pasinaudota vertėjo paslaugomis, neaišku, kur gyvena užsienio pilietis, nenurodyta tiksli jo buvimo vieta, telefono numeris. Nurodė, kad tai yra esminis įrodymų trūkumas, kadangi administracinio nusižengimo byloje surašytas asmens V. K. paaiškinimas užsienio kalba yra visiškai neinformatyvus.

Su tokiu Teismo vertinimu VDI Šaulių skyrius nesutinka, nes protokole yra aiškiai nurodyta administracinio nusižengimo esmė, kad V. P., būdama darbuotojų atžvilgiu darbdave, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų reikalavimų ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotas nuostatas, kadangi nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino, kad darbuotojui V. K., esant darbo sutarties požymiams, būtų leista dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir pranešus VSDF teritoriniam skyriui. V. P. turėjo užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Institucija atskiruoju skundu pažymi, kad administracinio nusižengimo užfiksavimo vietoje nėra jokių realių galimybių pasinaudoti vertėjų paslaugomis ir privalomumo naudotis vertėjų paslaugomis įvykio vietoje nereglamentuoja joks teisės aktas. Paaiškinimas išverstas į lietuvių kalbą nebuvo, nes yra pateikti parodymai liudininko S. A., dirbusio kartu su V. K. ir galinčio liudyti Teisme dėl šio administracinio pažeidimo fakto nustatymo. V. K. atsisakė paaiškinime nurodyti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau savo kontaktinį telefoną nurodė. Vadovaujantis ANK 609 straipsnio 1 dalimi protokole ir su protokolu pateiktoje medžiagoje yra nurodyti visi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duomenys, administracinio nusižengimo padarymo vieta, pateiktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus atskirasis skundas netenkinamas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą užtikrinimui. Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-202/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį administracinio nusižengimo protokolą ir kartu su juo pateiktus duomenis, apylinkės teismo nutartį, skundo argumentus, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad administracinio nusižengimo protokole, surašytame V. P. yra esminių trūkumų, trukdančių teismui teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.

Pagal ANK 568 straipsnį, yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. ANK 577 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, kurios 7 punkte yra įtvirtinta šio asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos.

Paskirti vertėją lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui yra būtina, nes jo nesuteikus asmens konstitucinė teisė į gynybą būtų pažeista. Procesinės kalbos užtikrinimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) garantuojamos teisės į gynybą, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, sudedamoji dalis. Ši Konstitucijos garantuojama teisė yra susijusi su Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įvirtintu sąžiningo bylos nagrinėjimo proceso užtikrinimo reikalavimu, kai Konstitucijos 31 straipsnis nėra straipsnis sietinas išimtinai tik su baudžiamuoju procesu. Todėl teisės kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar kitas proceso dalyvis moka, ir teisės naudotis vertėjo paslaugomis neužtikrinimas gali būti laikoma svarbia priežastimi taisyti administracinio nusižengimo protokole ir administracinio nusižengimo byloje esančius trūkumus.

Iš byloje esančios administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad 2018 m. birželio 8 d. V. K. duotas paaiškinimas yra surašytas užsienio (rusų) kalba, byloje nėra pateiktas liudytojo paaiškinimas, išverstas į lietuvių kalbą, kas Institucijai paimant paaiškinimą iš užsienio piliečio turėjo būti padaryta, nebuvo asmeniui užtikrinta teisė pasinaudoti vertėjo paslaugomis. Byloje nėra duomenų apie vertėjo pasiūlymą iš Institucijos pusės, todėl daroma išvada, kad liudytojas duodamas paaiškinimą užsienio kalba, negalėjo tinkamai suformuluoti paaiškinimo ar suprasti pildydamas ranka savo paaiškinimą ir kaip tai turi padaryti (t. y. ar turi nurodyti savo kontaktinius duomenis ir pan.).

Pritartina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. atsiliepimo argumentui, kad dėl vertėjos nedalyvavimo, neteisingai buvo suformuoti klausimai į kuriuos buvo pateikti neteisingi (neteisingai suprasti) atsakymai.

Žemesnės instancijos teismo nutartyje konstatuota išvada, kad administracinio nusižengimo protokolas nėra aiškiai, glaustai ir konkrečiai surašytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai matydamas protokole esančius trūkumus, bylą grąžino institucijai trūkumams pašalinti.

Nepagrįstas institucijos skundo argumentas, kad bylos medžiagoje konstatuoti V. P. administraciniam nusižengimui užtenka nurodyti pačios pažeidėjos paaiškinimą, jos kontaktinius duomenis, užtenka nurodyti kito liudytojo S. A. paaiškinimą, jo kontaktinius duomenis neišverčiant pagrindinio ir svarbiausio liudytojo parodymų, kas turi esminę reikšmę įrodinėjant administracinį nusižengimą ir nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Kadangi administracinio nusižengimo protokole surašytas asmens paaiškinimas užsienio kalba yra visiškai neinformatyvus, kaip ir minėta, jo vertimas į lietuvių kalbą nepateiktas, kas taip pat trukdo teismui nagrinėti bylą.

Apylinkės teismas nutartyje aiškiai nurodė bylos grąžinimo institucijai pagrindus, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą grąžino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriui administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti, nurodydamas esmines aplinkybes, kuriomis Institucija turėtų papildyti protokolą. Taip pat pagrįstai skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog, pagrindinio liudytojo V. K. pateiktas paaiškinimas yra surašytas užsienio (rusų) kalba, kuris į lietuvių kalbą nebuvo išverstas, neaišku ar iš viso buvo pasinaudota vertėjo paslaugomis, taip pat nėra aišku, kur gyvena užsienio pilietis, nenurodyta jo tiksli buvimo (gyvenamoji) vieta, kas neatitinka administracinio nusižengimo bylos medžiagai keliamų kalbos reikalavimų (ANK 568 straipsnis). Tai yra esminis įrodymų trūkumas (b. l. 12). Be to, administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti liudytojų: V. K. ir S. A. kontaktiniai duomenys todėl minėti trūkumai neatitinka administracinio nusižengimo protokolui keliamų reikalavimų (ANK 609 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, priešingai nei teigiama skunde, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį skunde išdėstytais motyvais ar grąžinti apylinkės teismui iš naujo nagrinėti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.