- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- I-2555-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07885-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- Gerosios Vilties bendruomenės
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Vandens oazė“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Skliauto pėda“
- Advokatai
- Audrius Kairevičius
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos Gerosios Vilties bendruomenės atstovui Kęstučiui Mitkui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aurelijai Čeponienei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vandens oazė“ atstovui advokatui Audriui Kairevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Gerosios Vilties bendruomenės skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Vandens oazė“, UAB „Skliauto pėda“ dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Gerosios Vilties bendruomenė (toliau – ir pareiškėja, Bendruomenė) su skundu (t. II, b. l. 26–47), kurį vėliau patikslino (t. III, b. l. 27–60), kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovė, Savivaldybės taryba) 2014 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1-1715 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-1715), kuriuo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo gretimybių Vilkpėdės seniūnijoje detalusis planas (toliau – ir (duomenys neskelbtini) detalusis planas) ir jo sprendiniai.
Pareiškėjos teigimu, ginčas kilo dėl to, kad planavimo organizatorius Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas (toliau – ir Miesto plėtros departamentas) neatsižvelgė į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl rengiamo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių ir savo 2013 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. A51-95528-(2.15.1.21-MP2) nemotyvuotai pasisakė tik dėl kelių suinteresuotos visuomenės pasiūlymuose nurodytų aspektų, tuo tarpu į likusią didžiąją argumentų dalį iš viso neatsakė. Paaiškino, kad detaliuoju planu panaikinama mokama automobilių stovėjimo aikštelė, kuria naudojosi viso gretimo kvartalo gyventojai, ir prie planuojamo sklypo prijungiama pietinėje jo dalyje esanti maždaug 30 vietų nemokama automobilių stovėjimo aikštelė. Pasak pareiškėjos, Miesto plėtros departamento nurodomas neva atsižvelgimas į suinteresuotos visuomenės pasiūlymą dėl automobilių statymo vietų trūkumo planuojamoje teritorijoje suformuojant inžinerinės infrastruktūros žemės sklypą ir numatant galimybę jame įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, skirtas šios teritorijos gyventojų bendram naudojimui, prieštarauja detaliojo plano dokumentams, nes (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu yra suformuotas maždaug pusės buvusios nemokamos aikštelės dydžio inžinerinės infrastruktūros žemės sklypas, kuris skirtas numatomo statyti pastato inžinerinei infrastruktūrai ir privažiavimui į pastatą įrengti, tačiau detaliajame plane nėra įtvirtintos jokios gyventojų teisės šioje vietoje statyti automobilius, taigi ginčo detaliajame plane nėra įtvirtinta jokia kompensacija dėl naikinamų automobilių stovėjimo vietų. Be to, ir numatomas įrengti planuojamo sklypo rytinis apvažiavimas prie pat gyvenamųjų namų langų ne tik nesprendžia automobilių statymo vietų trūkumo klausimo, bet pablogina ir ekologinę situaciją. Taip pat pažymėjo, kad planavimo organizatoriaus nurodomos galimybės ateityje su ginčo žemės sklypo savininku sudaryti automobilių stovėjimo aikštelių nuomos sutartis, nevertintina kaip suinteresuotos visuomenės pasiūlymų išsprendimu. Pabrėžė, kad ginčo detaliojo plano sprendiniais panaikinus automobilių stovėjimo aikšteles gyventojams neliko alternatyvos stovėjimo aikštelėms įrengti, nes visame kvartale prie daugiabučių namų nėra laisvos žemės plotų, kuriuose tokios automobilių stovėjimo aikštelėms galėtų būti įrengtos. Bendruomenės paskaičiavimais, gretimybių kvartalo normatyvinis minimalus trūkstamų automobilių stovėjimo vietų skaičius siekia ne mažiau kaip 558 vietas, kurioms įrengti reikia ne mažesnio kaip 11 160 kv. m ploto, o pačiose besiribojančiose artimiausiose gretimybėse trūkstamas normatyvinis minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius siekia nemažiau kaip 192 vietas, kurioms įrengti reikalingas 3 840 kv. m plotas, todėl ginčo detaliojo plano sprendiniai yra nesuderinti su gretimybėmis ir pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus bei lūkesčius gyventi normatyvinius reikalavimus atitinkančioje gyvenamojoje aplinkoje. Be to, pareiškėjos manymu, (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai galimai pažeidžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) išduotų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti reikalavimus įvertinti gretimybes bei nepažeisti trečiųjų asmenų teisių.
Bendruomenės teigimu, nagrinėjamu atveju taip pat neišlaikyti normatyviniai atstumai. Nurodė, kad požeminio dviejų aukštų parkingo užstatymo plotas yra 8 832 kv. m, todėl priklausomai nuo automobilių statymo būdų, šis parkingas būtų 441 arba 325 vietų. Atkreipė dėmesį, jog pagal Statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (toliau – ir STR 2.06.01:1999) atstumas nuo antžeminių garažų ir atvirų automobilių stovėjimo aikštelių, kai jose mašinų skaičius yra didesnis nei 300, iki gyvenamųjų namų turi būti ne mažesnis nei 50 m, tuo tarpu minimalus atstumas nuo dviejų aukštų parkingo iki (duomenys neskelbtini) pastato yra 20,70 m, o iki pastato (duomenys neskelbtini) – 19,50 m.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodo, kad ginčo detaliojo plano sprendiniai kelia grėsmę greta esantiems pastatams. (duomenys neskelbtini) namams žalos padarymo tikimybė yra reali, nes didelio aukštingumo iki 8 aukštų statinių statybos darbai vyks maždaug 20 metrų atstumu nuo jau daugiau kaip 50 metų eksploatuojamų daugiaaukščių gyvenamųjų namų, kurių statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai. Pareiškėjos manymu, detaliojo plano sprendinių realizavimu padarius nuostolių, jie gali būti neatlyginti. Be to, tokiu intensyvumu užstatant sklypą bus ne tik užkirstas kelias gyvenamosios vietovės infrastruktūros plėtrai, bet ir negrįžtamai sunaikinta gyvenamojoje vietovėje esama infrastruktūra be galimybės tai atitaisyti ateityje patiriant protingas išlaidas. Nesuderinus fizinių asmenų grupių ir juridinio asmens interesų, patvirtinto detaliojo plano sprendiniai yra nepateisinami ir netikslingi urbanistiniu požiūriu bei prieštarauja teritorijų planavimo tikslams.
Pabrėžė, jog plano svarstymo metu planavimo organizatoriui buvo pateikti pasiūlymai ir pastabos, patvirtinantys, kad ginčo detalusis planas neatitinka aplinkosauginių reikalavimų, tačiau pasiūlymai buvo nepagrįstai nevertinami, į juos nepagrįstai neatsižvelgta. Atkreipė dėmesį, jog planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti yra įpareigojimas įvertinti numatomų statyti objektų poveikį (triukšmo ir oro taršos) gyvenamosioms ir visuomeninėms teritorijoms, tačiau šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, kadangi svarstymui pateikta akustinio triukšmo ir aplinkos oro taršos įvertinimo ataskaita yra nepasirašyta ją parengusio asmens, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių ir negalėjo būti vertinama nei planavimo organizatoriaus, nei rengėjų bei negalėjo būti teikiama viešam svarstymui ir detaliojo plano sprendinius derinančioms institucijoms. Be to, detaliojo plano dokumentuose nėra įvertintas paties numatomo statyti pastato poveikis aplinkai bei šie sprendiniai neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus planavimo sąlygų. Anot pareiškėjos, niekinėje akustinio triukšmo ir aplinkos oro taršos ataskaitoje nebuvo įvertintos gretimybės, todėl atlikti skaičiavimai galimai yra neteisingi ir pažeidžia planavimų sąlygų reikalavimus įvertinti gretimybes. Pareiškėjos įsitikinimu, planavimo organizatorius pažeidė suinteresuotos visuomenės teises viešo svarstymo metu gauti informaciją esminiais ir labiausiai jiems aktualiais detaliojo plano sprendinius detalizuojančiais klausimais, dėl kurių galėtų realizuoti teisę teikti pasiūlymus ir siekti jų įgyvendinimo.
Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimo Nr. 1-1715 neteisėtumą galimai patvirtina Lietuvos Respublikos teismo eksperto konsultanto G. T. parengtame Ekspertiniame nagrinėjime nustatytos aplinkybės. Nurodė, kad detaliojo planavimo procesas buvo pradėtas neteisėtai, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 30-157 buvo nepagrįstai ir neteisėtai pavesta Miesto plėtros departamentui organizuoti didesnio ploto, nei būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, detalųjį planą. Be to, ginčo detaliojo plano rengimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) nuostatose nebuvo nustatyta galimybių detaliojo plano rengimą inicijuoti, o detaliojo plano organizatoriai buvo išvardinti minėto įstatymo 20 str., todėl neaišku, kokiu pagrindu UAB „Vandens oazė“ inicijuoja detaliojo plano rengimą ir dalyvauja plano rengėjo parinkime, be to, detaliojo plano rengėjas buvo parinktas galimai pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą. Taip pat pažymėjo, kad sklypų planavimui nebuvo gautas NŽT sutikimas. Pažymėjo, jog prie esamo sargo namelio, kiemo aikštelės ir tvoros (menkaverčio turto) valstybės žemės sąskaita suformuojant 5 965 kv. m sklypą (didelės vertės turtas), kuriame bus tikimasi statyti privačius UAB „Vandens oazė“ komercinės paskirties objektus, pažeidžiamas viešasis interesas. Atkreipė dėmesį, jog sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastras Nr. (duomenys neskelbtini)) iki detaliojo planavimo buvo numatytas panaudoti visuomenės poreikiams, rekonstruojant Geležinio Vilko g. nuo Savanorių žiedo iki Gerosios Vilties g. ir Geležinio Vilko g. ir Gerosios Vilties g. sankryžą.
Bendruomenė taip pat pažymėjo, kad ginčo detaliajame plane numatytas užstatymo aukštingumas iki 30 m galimai prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniams ir tokiu būdu yra pažeidžiamas TPĮ 24 str. 4 d. Be to, detaliojo plano sprendiniuose nenurodžius transporto srautų ir parkavimo vietų, buvo pažeisti detaliųjų planų rengimo taisyklių reikalavimai, o plano sprendiniuose nevertinus susisiekimo infrastruktūros susiejimo su gretimybėje kitoje gatvės pusėje esančio sklypo detaliojo plano susisiekimo infrastruktūros sprendiniais, kurie nulems susisekimo infrastruktūrą su Geležinio Vilko g., patvirtina, kad ginčo detaliuoju planu į Geležinio Vilko g. planuojamą rekonstrukciją buvo neatsižvelgta, o tai savo ruožtu patvirtina ne tik detaliojo plano neatitikimą išduotoms planavimo sąlygoms, bet ir tai, kad detaliojo plano sprendiniai yra nesuderinti su gretimybėmis.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau kartu – ir Savivaldybė) bendrai pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. III, b. l. 148–162).
Savivaldybė pažymėjo, kad pagal TPĮ 32 str. 2 d. planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Šie pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, tačiau planavimo organizatorius bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija privalo laikytis nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Atsakovės teigimu, planavimo organizatorius bei plano rengėjas nustatytos tvarkos laikėsi, pateikė atsakymus į jiems pateiktus pareiškėjos pasiūlymus, motyvavo nesutikimą su šiais pasiūlymais, o kompetentinga institucija nenustatė teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Pažymėjo, kad viešojo svarstymo metu suinteresuotos visuomenės pateikti pageidavimai ir nuomonė dėl pateikto aptarti teritorijų planavimo dokumento projekto atitikimo galiojančių teisės aktų reikalavimams negali būti laikomi suinteresuotos visuomenės pasiūlymais TPĮ prasme, kadangi vertinimo, ar parengtas teritorijų planavimo dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus funkcija, vadovaujantis TPĮ 34 str., yra priskirta atitinkamai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), tuo tarpu iš Inspekcijos 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-18470 turinio matyti, kad pareiškėjos ir kitų viešojo svarstymo procedūrose dalyvavusių asmenų pasiūlymai buvo tinkamai išnagrinėti ir pateikti motyvuoti atsakymai į juos. Be to, atsakovės nuomone, pasiūlymu TPĮ prasme negali būti laikomi suinteresuotos visuomenės viešo svarstymo metu pateikti pageidavimai dėl teritorijų planavimo dokumento pakeitimo visuomenės pageidaujama kryptimi.
Pasak atsakovės, nagrinėjamu atveju buvo įvykdytos visos teisės aktuose imperatyviai reikalaujamos atlikti procedūros. Pabrėžė, jog Inspekcija, įvertinusi su projektu „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jo gretimybių detalusis planas“ pateiktą detaliojo plano aiškinamąjį raštą, brėžinius, viešo svarstymo su visuomene ataskaitą, procedūrų ir papildomus dokumentus, 2013 m. gruodžio 16 d. surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-31755 su teigiama patikrinimo išvada, nurodydama, kad teritorijų planavimo dokumentą tvirtinti galima. Šiuo atveju kompetentingos teritorijų planavimo priežiūros institucijos pateikta teigiama išvada laikytina įrodymu, pagrindžiančiu, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjos subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas ir subjektyvus teisės aktų nuostatų aiškinimas yra nepakankami išvadai, kad pareiškėja savo skunde nurodytas aplinkybes įrodė.
Atsiliepimas
Atsakovės nuomone, pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jos nurodyti namai teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti avarinės būklės, todėl skunde minimi nuogąstavimai dėl galimų nuostolių ateityje yra neįrodyti, o grįsti vien prielaidomis. Pabrėžė, jog vien administracinio akto priėmimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, niekaip negali nulemti gyvenamųjų namų techninės būklės, nes detaliuoju planu yra tik nustatomas leistinas teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimas, o konkretūs reikalavimai planuojamiems statyti statiniams nustatomi statinio techninio projekto rengimo metu.
Atsakovės teigimu, (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. nustatytiems teritorijos naudojimo prioritetams, t. y. nagrinėjama teritorija patenka į intensyvaus užstatymo funkcinę zoną, kurioje yra galima nustatyti komercinės paskirties objektų bei inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdus. Pagal Bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius leistinas užstatymo intensyvumas iki 2,5, o ginčo detaliojo plano sprendiniuose nurodytas užstatymo intensyvumo dydis taip pat iki 2,5. Nurodė, jog planavimo metu buvo įvertinti aplinkinėse teritorijose parengti bei galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, įskaitant ir sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Kadangi ginčo detaliuoju planu ir kitais galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais suplanuotos teritorijos skiriasi ir nesutampa, detaliojo plano sprendiniai savaime niekaip negali pažeisti šių teritorijų planavimo dokumentų.
Savivaldybė taip pat nurodė, kad išduotose planavimo sąlygose nustatytiems reikalavimams įgyvendinti UAB „Aplinkos projektai“ parengė akustinio triukšmo ir aplinkos oro taršos įvertinimo ataskaitą, iš kurios turinio matyti, kad buvo atlikti perspektyvinių transporto srautų triukšmo sklaidos skaičiavimai, taip pat atlikti skaičiavimai dėl galimos aplinkos oro taršos planuojamoje teritorijoje, modeliuojant transporto srautų išmetamų teršalų sklaidą aplinkos ore. Minėta ataskaita yra pasirašyta UAB „Aplinkos projektai“ direktorės Jolantos Kurgonienės, kuri yra atsakinga už minėto dokumento duomenų tikrumą bei teisingumą, todėl pareiškėjos teiginys, kad ataskaita yra niekinė, nes nepasirašyta ją parengusio asmens, yra klaidinantis ir prieštaraujantis byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pabrėžė, jog apskaičiuotos planuojamoje teritorijoje transporto išmetamų teršalų didžiausios koncentracijos neviršija ribinių reikšmių, o įgyvendinus planuojamo objekto statybas, triukšmo rodikliai dėl akustinio efekto turėtų būtų geresni, o ne blogesni (duomenys neskelbtini) ir 9 gyventojams. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras, kompetentingas atlikti detaliojo plano sprendinių atitikimo visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų vertinimą, 2013 m. lapkričio 6 d. išdavė teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymą Nr. (12-27)12.28-9099, kurioje nurodyta, kad pagal pateiktą medžiagą, planuojamos ūkinės veiklos bei transporto srautų triukšmo bei oro taršos neigiamas poveikis artimiausiai gyvenamajai aplinkai nenumatomas, todėl pateikta vertinimo išvada, jog detalusis planas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro sąlygos buvo įgyvendintos tinkamai, patvirtina ir tai, kad minėtų institucijų atstovai suderino detaliojo plano sprendinius. Savivaldybė taip pat pažymėjo, jog Bendruomenės teiginiai, kad, įvertinus paties numatomo statyti objekto keliamą triukšmą bei oro taršą, gali paaiškėti, kad viršijamos leistinos jų vertės, yra nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais ir skaičiavimais, kurie paneigtų akustinio triukšmo ir aplinkos oro taršos įvertinimo ataskaitos duomenų teisingumą.
Atsakovė kritiškai vertina ir pareiškėjos pateiktą ekspertinį nagrinėjimą, nes ekspertas nagrinėjimą atliko neturėdamas visos detaliojo plano rengimo medžiagos, nagrinėjime nurodoma informacija neatitinka detaliojo plano rengimo medžiagoje esančių dokumentų.
Pažymėjo, kad Bendruomenė neteisingai traktuoja detaliojo plano rengimo tikslus, nes detaliojo plano rengimo tikslas nėra naujo sklypo suformavimas esamiems statiniams eksploatuoti, o esamo kadastrinio sklypo ribų patikslinimas, prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, todėl pastarajai procedūrai net netaikytinos pareiškėjos nurodomos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Pabrėžė, jo detaliojo planavimo proceso pradžiai įtakos neturi tai, kokiais terminais ir kokiais tikslais yra išnuomotas detaliuoju planu planuojamas valstybinės žemės sklypas, kai planavimo organizatorius yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Taip pat nurodė, jog 2013 m. kovo 19 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57)-40 buvo pakeistas 2006 m. lapkričio 17 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties 2 p. vietoje „Žemės sklypo dalis išnuomojama iki bus parengtas sankryžos detalusis planas, bet ne ilgiau kaip trejiems metams, be teisės statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius“ įrašant „Žemės sklypas išnuomojamas iki teritorijos detaliojo plano patvirtinimo, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams“, taigi po šio susitarimo neliko draudimo statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius, o žemės sklypas išnuomotas ne ilgiau kaip iki 2018 m. kovo 19 d. Minėtas susitarimas buvo teisinis pagrindas inicijuoti detaliojo plano rengimo pradžią. Dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 49SDZ-(14.49.22)-558 planavimo organizatorius informuotas, jog NŽT neprieštarauja, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalusis planas. Toliau detaliojo planavimo procese NŽT Vilniaus miesto skyrius išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, o parengtas detaliojo plano projektas buvo pateiktas derinti minėtai institucijai, kuri detaliojo plano rengėją UAB „Skliauto pėda“ informavo, kad pritaria (duomenys neskelbtini) detaliajam planui.
Atkreipė dėmesį, jog Savivaldybė nepatiria jokių finansinių detaliojo plano rengimo išlaidų, todėl neprivalėjo detaliojo plano rengėjo parinkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėja nepateikia konkrečių motyvų ir įrodymų, kad užstatymo aukštingumas, nustatytas detaliajame plane, pažeidžia Bendrojo plano sprendinius. Bendrasis planas numato galimybę intensyvaus užstatymo gyvenamojoje teritorijoje, į kurią patenka ir (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu suplanuota teritorija, iki 20 proc. šios teritorijos numatyti aukštingumą nuo 6 iki 9 aukštų. Detaliajame plane būtent ir numatyta, kad iki 20 proc. teritorijos pastatų aukštų skaičius gali būti 8 aukštai. Pabrėžė, kad ginčo detaliojo plano rengimo metu buvo atlikta kvartalo, ribojamo Geležinio Vilko g., Gerosios Vilties g. ir Savanorių pr., pastatų aukštingumo analizė, pagal kurią planuojamas (duomenys neskelbtini) užstatymas neviršys 20 proc. bendro kvartalo aukštutinių pastatų santykio.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vandens oazė“ atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. IV, b. l. 194–195).
Šalies argumentai
Pažymėjo, kad nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėja kreipėsi į teismą, kokiu teisiniu pagrindu ir kurių asmenų interesus ji turi teisę atstovauti ir šiame procese atstovauja, ir ar Bendruomenė turi teisę atstovauti ir atstovauja tik savo narių, ar ir kitų jos nurodytų bendrijų ir gyventojų, kurie pateikė pasiūlymus dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių, interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos Gerosios Vilties bendruomenės atstovas Kęstutis Mitkus prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Aurelija Čeponienė prašė pareiškėjos skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vandens oazė“ atstovas advokatas Audrius Kairevičius prašė pareiškėjos skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1715, kuriuo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo gretimybių Vilkpėdės seniūnijoje detalusis planas ir jo sprendiniai.
Kadangi (duomenys neskelbtini) detalusis planas buvo pradėtas rengti pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusias teritorijų planavimą reglamentavusios teisės aktų nuostatos.
Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vandens oazė“ ginčija Bendruomenės teisę skųsti Sprendimą Nr. 1-1715. Vadovaujantis teritorijų planavimo teisiniu reguliavimu, galiojusiu Sprendimo Nr. 1-1715 priėmimo metu, t. y. iki 2014 m. sausio 1 d. aktualios TPĮ redakcijos 32 str. 4 d., kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo gali: 1) asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami; 2) suinteresuota visuomenė; 3) valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija ir kiti viešojo administravimo subjektai – jeigu jie kreipėsi į neteisėtai priėmusį administracinį sprendimą subjektą dėl administracinio sprendimo panaikinimo administracine tvarka, tačiau šis subjektas raštu atsisakė panaikinti administracinį sprendimą; 4) prokuratūra – kai dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo yra pažeistas visuomenės (viešasis) interesas ir jį būtina apginti.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji į teismą kreipėsi kaip suinteresuota visuomenė, motyvuodama tuo, kad ginčo detalusis planas pažeidžia jos narių, kurie yra kvartalo, su kuriuo ribojasi detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas teritorija, gyventojai, teises bei teisėtus interesus. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai, pareiškėjos teigimu, yra neteisėti ir nepagrįsti tuo aspektu, kad nebuvo atsižvelgta į Bendruomenės pasiūlymus, be to, buvo atlikti procedūriniai pažeidimai, neišlaikyti normatyviniai atstumai, neatsižvelgta į kitus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, neįvertinta oro tarša ir triukšmas, taip pat planas kelia grėsmę gretimiems daugiaaukščiams.
Pagal TPĮ 2 str. 35 d. suinteresuota visuomenė apibrėžiama kaip visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota tų sprendinių įgyvendinimu. Pagal TPĮ 2 str. 55 d. visuomenė – vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, taip pat jų asociacijos, organizacijos arba grupės. Pažymėtina, kad Bendruomenės teisinė forma yra asociacija. Taigi teismas, įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, kilusio ginčo pobūdį, byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, jog Bendruomenės nariai detaliojo planavimo organizatoriui teikė pasiūlymus dėl rengiamo detaliojo plano, o savo skunde teigiama, jog detalusis planas patvirtintas neteisėtai, nes, be kita ko, nebuvo atsižvelgta į Bendruomenės narių keliamus reikalavimus, daro išvadą, jog Bendruomenė nagrinėjamu atveju turėjo teisę kreiptis į teismą jos skunde nurodytais pagrindais.
Pareiškėjos teigimu, detaliojo planavimo procesas pradėtas neteisėtai, kadangi detaliojo plano rengimo galimybė nebuvo numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyse, taip pat nebuvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, o Miesto plėtros departamentui nepagrįstai pavesta organizuoti didesnio ploto teritorijos nei būtina esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Teismo vertinimu, šie pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, jog pagal TPĮ 2 str. 3 d. detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Detalusis teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti (TPĮ 2 str. 4 d. ). TPĮ 20 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi gali būti savivaldybės administracijos direktorius. Taigi pagal minėtas nuostatas darytina išvada, kad savivaldybės administracijos direktoriui pavesta organizuoti bet kurių žemės sklypų detaliojo teritorijų planavimo procesą, nes teritorijų planavimo procesas skirtas, kad būtų numatytos ateityje vykdytinos veiklos žemės sklype galimybės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad net ir pagal pareiškėjos nurodomą valstybinės žemės nuomos sutartį po 2013 m. kovo 19 d. susitarimo Nr. 49SŽN-(14.49.57)-40 pasirašymo neliko draudimo žemės sklype (duomenys neskelbtini) statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius, o minėtas žemės sklypas išnuomojamas iki teritorijos detaliojo plano patvirtinimo, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams (t. IV, b. l. 11–12, 24–25).
Bendruomenės teiginius, kad detaliajam planui rengti nebuvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, paneigia NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-558, kuriuo minėta institucija neprieštarauja, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas (t. III, b. l. 183). Be to, kaip teisingai pažymi Savivaldybė, NŽT sutikimą dėl detaliojo plano rengimo patvirtina ir faktas, jog 2014 m. vasario 28 d. minėta institucija išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti (t. IV, b. l. 34), o 2013 m. rugsėjo 11 d. pritarė (duomenys neskelbtini) detaliajam planui (t. III, b. l. 184).
Be to, kaip visiškai nepagrįsti vertinti ir pareiškėjos teiginiai dėl planuojamos teritorijos ploto. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 30-157 Miesto plėtros departamentui buvo pavesta organizuoti apie 6700 kv. m sklypo (duomenys neskelbtini) ir jo gretimybių, Vilkpėdės seniūnijoje detaliojo plano rengimą (t. I, b. l. 111), taigi minėtame įsakyme planuojamos teritorijos plotas apibrėžtas apytiksliai. Minėtu įsakymu taip pat buvo nustatytas detaliojo plano rengimo tikslas – patikslinti esamo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, prijungiant laisvos valstybinės žemės, nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nustatyti sklypo naudojimo būdus ir pobūdžius bei leistinų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus ir statybos reglamentus. Kaip matyti iš ginčo detaliojo plano aiškinamojo rašto (t. I, b. l. 112–114), planuojamos teritorijos plotas (5 965 kv. m) neženkliai skiriasi nuo nurodyto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakyme Nr. 30-157. Tuo tarpu Bendruomenės cituojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės šiuo atveju detaliajam planui netaikytinos, kadangi detalusis planas rengiamas ne siekiant parduoti ginčo žemės sklypą, o, kaip minėta, siekiant patikslinti esamo žemės sklypo ribas, prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą.
Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjos teiginius apie neva netinkamai parinktą detaliojo plano rengėją. Pažymėtina, kad pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, (toliau – ir Taisyklės) 31 p. planavimo organizatorius su plano rengėju sudaro sutartį detaliojo planavimo darbams atlikti. Tokia sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip teritorijų planavimo organizatoriaus, UAB „Vandens oazė“, kaip mokėtojo, ir UAB „Skliauto Pėda“, kaip detaliojo plano rengėjo, buvo sudaryta 2013 m. vasario 4 d. (t. III, b. l. 10–14) ir pagal šią sutartį UAB „Vandens oazė“ įsipareigojo sumokėti plano rengėjui už detaliojo plano projekto parengimą. Kadangi detaliojo plano parengimą finansavo ne atsakovė, o privatus juridinis asmuo UAB „Vandens oazė“, kuris nėra perkančioji organizacija, todėl Bendruomenės teiginiai, kad detaliojo plano rengėjas turėjo būti parinktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismo vertinimu, atmestini ir Bendruomenės teiginiai dėl detaliuoju planu numatyto planuojamos teritorijos aukštingumo neatitikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniams. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų ginčo detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją teritoriją, kurioje iki 20 proc. šios teritorijos numatytas aukštingumas nuo 6 iki 9 aukštų. Nagrinėjamu atveju bendras kvartalo užstatymo plotas šiuo metu yra apie 11 500 kv. m, su numatomu pastatu užstatymo plotas būtų – 14 700 kv. m. Pastatų iki aštuonių aukštų ir aukštesnių užstatymo plotas su numatomu pastatu bus 1 500 kv. m, o tai sudaro apie 11 proc. bendro užstatymo ploto. Tokiu būdu planuojamas (duomenys neskelbtini) užstatymas neviršys 20 proc. bendro kvartalo aukštutinių pastatų santykio (t. III, b. l. 195).
Pareiškėja savo skundą grindžia ir tuo, kad detalusis planas patvirtintas tinkamai neįvertinus oro taršos ir triukšmo poveikio gretimoms teritorijoms. Pažymėtina, kad oro tarša ir akustinis triukšmas buvo įvertinti UAB „Aplinkos projektai“ ataskaitoje (t. IV, b. l. 45–70). Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 18 d. išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (12-22)12.58-143 (t. IV, b. l. 27) rengiant ginčo detalųjį planą reikėjo įvertinti numatomų objektų poveikį (triukšmo ir oro taršos) gyvenamosios ir visuomeninėms teritorijoms, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus 2013 m. vasario 14 d. išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A632-41-(2.3.1.9-AD13) (t. IV, b. l. 37), rengiant ginčo detalųjį planą, reikėjo pateikti autotransporto eismo intensyvumo bei aplinkos oro taršos pokyčius bei atlikti perspektyvinį triukšmo vertinimą, numatant triukšmą mažinančias priemones. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą akustinio triukšmo ir aplinkos oro taršos įvertinimo ataskaitą, sprendžia, kad pastarąja buvo įgyvendinti visi minėti planavimo sąlygų reikalavimai, t. y. atliktas perspektyvinis transporto srautų triukšmo sklaidos skaičiavimas, nurodyta triukšmo lygio prognozė ir, be kita ko, pateikta išvada, jog ginčo teritorijoje planuojamas statyti pastatas turėtų teigiamą akustinį efektą greta esantiems gyvenamiesiems namams. Minėtoje ataskaitoje taip pat atlikti aplinkos oro teršalų sklaidos skaičiavimai, pateikta aplinkos oro užterštumo prognozė, todėl Bendruomenės teiginiai, jog oro taršos ir triukšmo poveikis gretimoms teritorijoms nebuvo įvertintas, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad į bylą pateikta akustinio triukšmo ir aplinkos oro taršos įvertinimo ataskaita yra pasirašyta ataskaitą surašiusios bendrovės direktorės, teismas neturi pagrindo abejoti šioje ataskaitoje pateiktais skaičiavimais, tuo labiau, kad ginčo detaliojo plano sprendinius suderino tiek Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, tiek ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras (t. III, b. l. 20–21), todėl pareiškėjos teiginys, jog minėta ataskaita yra niekinė, vertintinas kritiškai.
Bendruomenės teigimu, detalusis planas turi būti panaikintas dar ir todėl, kad nebuvo atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus.
Pažymėtina, kad siekiant suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų, suinteresuotai visuomenei suteikta teisė dalyvauti teritorijų planavimo procese, pateikiant pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto sprendinių (TPĮ 32 str. 1 d.).
Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, jog LVAT yra išaiškinęs, kad minėtoje normoje aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui (LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A525-2273/2012, LVAT 2009 m. vasario 3 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-201/2009). Taigi darytina išvada, jog tokie pasiūlymai turi būti nagrinėjami, tačiau tai, kad suinteresuotos visuomenės pasiūlymai nėra įgyvendinami, negali būti pagrindu pripažinti detalųjį planą ir jų sprendinius neteisėtais,
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 130-oji gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) eksploatavimo bendrija, daugiabučio gyvenamojo namo Savanorių pr. 65 savininkų bendrija, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija Miesto plėtros departamentui bei detaliojo plano rengėjai UAB „Skliauto pėda“ 2013 m. rugpjūčio 26 d. pateikė reikalavimą dėl detaliojo plano neteikimo tvirtinti (t. I, b. l. 47–54), kuriame nurodė neišspręstas gyventojų keliamas problemas bei detaliojo plano pateiktų sprendinių ir dokumentų trūkumus bei prašė užtikrinti, kad į svarstyti teikiamas ataskaitas būtų įtraukti detalesni skaičiavimai su visomis modeliavimo sąlygomis. Taip pat prašė detaliojo plano sprendiniais nepažeisti gretimybių teritorijos ir besiribojančių su planuojamu sklypu namų gyventojų teisių bei teisėtų interesų, viešojo intereso bei išspręsti gretimybių normatyvinio automobilių stovėjimo vietų stygiaus klausimą ir įvykdyti planavimo sąlygas – pateiki išsamią informaciją apie aplinkos taršos ir triukšmo modeliavimo sąlygas bei poveikį suinteresuotai visuomenei teikiant iš naujo pataisytą detalųjį planą viešam svarstymui, o 2013 m. rugpjūčio 26 d. svarstyti pateiktą detalųjį planą neteikti tvirtinti. Kaip matyti iš minėto reikalavimo, nurodytos bendrijos kėlė klausimus dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, normatyvinių atstumų, planavimo sąlygų, susijusių su oro taršos bei triukšmo įvertinimu, įgyvendinimo.
Į bendrijų reikalavimą buvo atsakyta Miesto plėtros departamento 2013 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. A51-95528-(2.15.1.21-MP2) (t. I, b. l. 26–27) kartu pateikiant detaliojo plano rengėjos UAB „Skliauto pėda“ atsakymą (t. I, b. l. 28–30) bei UAB „Vandens oazė pasiūlymą“ (t. I, b. l. 31).
Kaip matyti iš Miesto plėtros departamento 2013 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. A51-95528-(2.15.1.21-MP2) turinio, pastarajame pasisakoma tik dėl gyventojų iškelto klausimo dėl automobilių stovėjimo vietų trūkumo, tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, jog prie šio rašto buvo pridėtas ir ginčo detaliojo plano rengėjo UAB „Skliauto pėda“ raštas, kuriame aptarti visi kiti bendrijų kelti klausimai, t. y. dėl automobilių stovėjimo aikštelės palikimo gyventojų reikmėms, dėl planuojamos automobilių stovėjimo aikštelės automobilių parkavimo vietų skaičiaus, dėl normatyvinių atstumų, dėl planuojamos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vėdinimo sistemų, dėl triukšmo ir aplinkos oro taršos vertinimo bei jų duomenų pateikimo bei dėl autotransporto eismo intensyvumo bei aplinkos oro taršos pokyčių vertinimo. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjos teiginiai, jog gyventojų pasiūlymai nebuvo išnagrinėti, atmetami kaip nepagrįsti. Šį faktą patvirtina ir Inspekcijos 2013 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. (23.2)-2D-18470, kuriuo, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl neva netinkamo Bendruomenės pasiūlymų išnagrinėjimo, minėta institucija konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakė į pateiktas pretenzijas dėl rengiamo detaliojo plano sprendinių bei pateikė motyvus, kodėl į pretenzijas ir pasiūlymus atsižvelgta iš dalies.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad Bendruomenės pasiūlymai buvo ne tik išnagrinėti, bet į juos taip pat buvo ir atsižvelgta, t. y., kaip nurodyta, (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengėjos UAB „Skliauto pėda“ rašte, planuojamoje teritorijoje formuojamame sklype Nr. 2 numatoma bendro naudojimo automobilių stovėjimo vietų įrengimo galimybė, be to, UAB „Vandens oazė“ pateikė pasiūlymą gyventojų automobilių parkavimo problemą spręsti su gyventojais sudarant nuomos sutartis. Taigi, nors pareiškėjos ginamų gyventojų gyvenamieji namai nepatenka į ginčo detaliuoju planu planuojamą teritoriją, o planuojamos panaikinti automobilių stovėjimo aikštelės nebuvo priskirtos Bendruomenės narių gyvenamiesiems namams, tačiau šiuo atveju, siekiant suderinti fizinių ir juridinių asmenų bei savivaldybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo, kaip tai nurodyta TPĮ 3 str. 1 d. 7 p., gretimų namų gyventojams numatoma suteikti galimybę statyti automobilius ginčo teritorijoje. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos nurodomas STR 2.06.01:1999, kurio pagrindu bendruomenės skaičiuoja jai reikalingą automobilių stovėjimo vietų skaičių, yra taikomas tik rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus (M1:2000 arba stambesnio mastelio). Šiuo atveju yra rengiamas (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir Bendruomenės gyvenamieji namai nepatenka į šią planuojamą teritoriją, todėl STR 2.06.01:1999 negali būti taikomas Bendruomenei reikiamų automobilių statymo vietų skaičiaus apskaičiavimui ginčo teritorijoje.
Teismas kritiškai vertina pareiškėjos argumentus dėl normatyvinių atstumų nesilaikymo, kadangi (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu nėra suprojektuotas konkretus pastatas, todėl toks Bendruomenės teiginys yra priešlaikinis, tuo labiau, kad ir pačiame detaliajame plane (t. IV, b. l. 43) nurodyta, jog antžeminių automobilių stovėjimo aikštelių įvažiavimai ir išvažiavimai, bei jų išdėstymas sklype privalo atitikti reglamentuojamus atstumus iki gretimai esančių pastatų langų, pagal galiojančius teisės aktus. Kaip priešlaikiniai ir nepagrįsti jokiais įrodymais vertinti ir Bendruomenės teiginiai apie būsimų statybų tikėtiną žalą Bendruomenės narių gyvenamiesiems pastatams.
Pagal TPĮ 25 str. 5 d. 1, 2 p. baigiamąjį detaliojo teritorijų planavimo proceso etapą sudaro: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. TPĮ 27 str. 1 d. nustatyta, kad prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: 1) nustatyta tvarka apsvarstyti; 2) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; 3) patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje.
Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, daro išvadą, kad minėtos TPĮ įtvirtintos procedūros buvo laikomasi tinkamai, t. y. (duomenys neskelbtini) detalusis planas buvo apsvarstytas viešai (t. IV, b. l. 71–102), gauti pritarimai derinti ginčo detalųjį planą iš planavimo sąlygas išdavusių institucijų (t. IV, b. l. 165, 166) bei Inspekcijos, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos, teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu gauta teigiama išvada dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo. Šiuo atveju pareiškėjos pateiktas G. T. atliktas ekspertinis vertinimas nelaikytinas tinkamu dokumentu, galinčiu paneigti teismo padarytas išvadas, kadangi, kaip teisingai pažymėjo Savivaldybė savo atsiliepime, ekspertiniame nagrinėjime buvo tiriama nepatvirtinto detaliojo plano projektinė dokumentacija, be to, ekspertas nagrinėjimą atliko neturėdamas visos detaliojo plano rengimo medžiagos.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju detaliojo planavimo proceso pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjų norai, kad šalia jų gyvenamųjų namų nebūtų statomi nauji pastatai, kad nepadaugėtų triukšmo, kad nesumažėtų automobilių statymo vietų aplink jų namus yra suprantami ir logiški buitine prasme, tačiau šių pareiškėjų interesų negarantuoja ir negina įstatymas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) detalusis planas patvirtintas teisėtai ir pagrįstai, procedūrinių pažeidimų nenustatyta, todėl Bendruomenės skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos Gerosios Vilties Bendruomenės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.