Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba mokytis ir tęsti darbą, registraciją Užimtumo tarnyboje arba mokslą visą bausmės vykdymo laikotarpį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. G. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba mokytis ir tęsti darbą, registraciją Užimtumo tarnyboje arba mokslą visą bausmės vykdymo laikotarpį. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 11 d. 02.00 val. iki 2020 m. balandžio 12 d. 16.11 val. (dvi paros), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikant, kad V. G. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo bausmės dienas. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2023 m. vasario 24 d. apie 23.00 val., bute, esančiame adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį savo šeimos narei - seseriai I. G. į kaktą, padarydamas kraujosruvą kaktos srityje su minkštųjų audinių patinimu, taip nukentėjusiajai I. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino visiškai ir apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2023 m. vasario 24 d. apie 23.00 val., bute, esančiame adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir seses įvyko konfliktas, kurio metu jis kumščiu trenkė sesei į kaktą, dėl ko jai ant kaktos atsirado guzas. Dėl šio savo poelgio nuoširdžiai gailisi ir pasižada taip nebesielgti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. G. parodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Minėtame bute kartu su ja gyvena brolis V. G. bei mama M. B.. Minėtame bute visi trys gyvena nuo pat mažens. Yra supažindinta su savo, kaip liudytojos, teisėmis ir pareigomis, žino, jog turi teisę neduoti parodymų prieš savo artimą šeimos narį, šiuo atveju savo brolį, V. G., tačiau parodymus duoti sutinka. 2023 m. vasario 24 d. po darbo, apie 18 valandą, jai grįžus namo, ji kartu su broliu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Iš pradžių ji vartojo viena, o paskui prisijungė ir brolis, kuris prieš tai miegojo. Ji vartojo brendį, o brolis vartojo alų. Namuose tuo metu kartu su jais buvo ir jų mama, tačiau ji su jais alkoholio nevartojo. Visą laiką, kol su broliu vartojo alkoholį, jų mama buvo kitame kambaryje. Jiems su broliu kambaryje vartojant alkoholį, kažkuriuo momentu pamatė, jog brolis virtuvėje laiko jos katę. Po to atsimena, kad kvietė policijos pareigūnus, tačiau kodėl juos kvietė, neatsimena dėl vartoto alkoholio. Kodėl policijos pareigūnams sakė, jog brolis jai trenkė kumščiu į veidą, ji nežino, nieko neatsimena. Ką kalbėjo su policijos pareigūnais jiems atvykus, neatsimena. Taip pat pamena, jog atvyko medikai, kurie buvo išvežę ją į Kauno klinikas, tačiau tą pačią naktį grįžo namo. Pamena, jog kažkuriuo momentu buvo išbėgusi į namo laiptinę, ir pajuto, jog ant jos kaktos atsirado guzas. Kokiomis aplinkybėmis jis atsirado, neatsimena. Ar prieš ją galėjo smurtauti brolis, nežino, kadangi neatsimena įvykio aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. G. parodė, kad ankstesnės apklausos metu tyrėjai sakė, jog neatsimena, kokiomis aplinkybėmis ant jos kaktos atsirado guzas, tačiau tada pamelavo. Iš tiesų pamena, jog konflikto su broliu metu, jis jai su kumščiu trenkė vieną kartą į kaktą, ir po šio smūgio ant kaktos atsirado guzas. Nedelsdama iškvietė policijos pareigūnus, ir jiems pranešė apie šį įvykį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš pradžių pamelavo, jog neatsimena, kaip atsirado guzas ant galvos, kadangi jai buvo gaila brolio, nenorėjo jam pridaryti problemų. Šiuo metu supranta, jog pasielgė netinkamai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. B. parodė, kad 2023 m. vasario 24 d. ji dirbo, apie 13.30 val. grįžo namo. Sūnus V. G. tuo metu buvo namuose, o dukters I. G. dar nebuvo, ji buvo darbe, tačiau grįžo apie 17 valandą. Žino, jog dukrai grįžus namo, sūnus nuvažiavo iki parduotuvės nusipirkti alaus, po to grįžo namo. Ką jie abu veikė, nežino, ji į jų gyvenimus nesikiša. Nematė, ar dukra I. G. vartojo alkoholį kartu su sūnumi V. G., matė tik kaip sūnus gėrė alų. Apie 22 valandą, gal truputį vėliau, neatsimena, išgirdo triukšmą bute, virtuvėje. Išgirdus triukšmą, iš pradžių ji niekur nėjo, nes tai yra ne jos reikalas. Po kurio laiko ji išėjo iš savo kambario, kadangi jie vienas ant kito rėkė. Jai išėjus iš kambario, atėjus į virtuvę, pamatė, jog sūnus V. G. už rankų laikė I. G.. Jis laikė jai už riešų. Ant žemės matė sudaužytą kavos puodelį, bei numestą sūnaus telefoną. Tuomet pasakė, jog jie nustotų pyktis ir rėkti. Tuomet I. G. pasiėmė savo telefoną ir išbėgo į laiptinę. Po kurio laiko ji grįžo į butą kartu su policijos pareigūnais. Prieš jai išbėgant į laiptinę, jokio guzo ant jos kaktos nematė, jį pamatė tik tada, kai I. G. grįžo į butą kartu su policijos pareigūnais. Kokiomis aplinkybėmis atsirado guzas ant dukters kaktos, ji nežino, kai paklausė dukters, kaip tai nutiko, ji sakė, jog neatsimena. Dėl ko jie sukonfliktavo, taip pat nežino.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 471/2023(02) (tyrimas pradėtas 2023 m. kovo 10 d., tyrimas baigtas 2023 m. kovo 15 d.) nurodyta, kad I. G. konstatuota kraujosruva kaktos srityje su minkštųjų audinių patinimu. Konstatuotas sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu kelių parų laikotarpyje iki pateikimo į gydymo įstaigą. Pateiktoje medicininėje dokumentacijoje duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms, nėra. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną ar daugiau trauminių kontaktų. Remiantis sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 9 punktu, I. G. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas D. B. paaiškino, kad medicininėje dokumentacijoje yra konstatuota tik poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kaktos srityje. Šis sužalojimas, remiantis pateikta medicinine dokumentacija, padarytas kelių parų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą (dėl esamo audinių patinimo, labiausiai tikėtina trijų parų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą). Tiksliau pasisakyti apie sužalojimo padarymo laiką iš turimų duomenų neįmanoma. Užduotyje minima lūpos žaizda nėra niekur aprašoma medicininėje dokumentacijoje todėl negali būti konstatuota kaip sužalojimas. Jeigu tiriamoji I. G. būtų apžiūrima gyvai teismo medicinos tarnyboje, tiksliai pasakyti, kada buvo padarytas sužalojimas, t. y. ar 2023 m. vasario 24 d. ar kelios dienos iki tol, nebūtų galimybės pasakyti, kadangi sužalojimo pobūdis negali to atskleisti, nenurodo sužalojimo laiko.

2023 m. vasario 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos D. Š. 2023 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2023 m. vasario 24 d. buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio P. J. tarnybinis pranešimas, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), virtuvėje įvyko konfliktas tarp I. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei brolio V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., konflikto metu V. G. 2023 m. vasario 24 d. apie 23 val. rankos kumščiu vieną kartą tyčia trenkė I. G. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant moters kaktos matomas patinimas, lūpos žaizda. Įvykio vietoje, patikrinus įvykio dalyvius alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0204. I. G. nustatytas 2,13 promilių neblaivumas. V. G. nustatytas 1,64 promilių neblaivumas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio P. J. 2023 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu, pranešėja I. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. paaiškino, kad tarp jos bei brolio V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. įvyko konfliktas, kadangi jai pasirodė, jog brolis skriaudžia jos katę, todėl ji ėmė drausminti brolį. Konflikto metu V. G., 2023 m. vasario 24 d. apie 23 val. rankos kumščiu, vieną kartą, tyčia trenkė I. G. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant moters kaktos matomas patinimas, lūpos žaizda. Įvertinus, kad abu asmenys gali būti neblaivūs, jų blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu ,,Drager Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0204. I. G. nustatytas 2,13 promilių neblaivumas, V. G. nustatytas 1,64 promilių neblaivumas. Kadangi bendraujant su pranešėja pastaroji pasijuto blogai, todėl į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. I. G. teigimu, tokiais savo veiksmais V. G. sukėlė jai fizinį skausmą. Konfliktuojantys asmenys buvo išskirti, V. G. pristatytas į nakvynės namus, adresu Kaunas, R. Kalantos g. 57.

2023 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios I. G. 2023 m. vasario 24 d. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo apžiūra. Garso įraše užfiksuotas I. G. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo pokalbis, kurio metu I. G. Bendrojo pagalbos centro darbuotojui nurodė, jog brolis smurtauja prieš ją, kumščiu sudavė į kaktą ir atsirado guzas. Sudaryta garso įrašo stenograma.

2023 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų ,,Body“ kamera užfiksuoto vaizdo įrašo apžiūra. 00.49 min. matoma, jog laiptinėje sėdi moteris, atpažįstama kaip I. G., policijos pareigūnas pasiteirauja, ar ji kvietė policiją, moteris tai patvirtina. Toliau tarp asmenų vyksta pokalbi, kurio metu I. G. policijos pareigūnui nurodė, jog tarp jos ir brolio įvyko konfliktas dėl to, jog brolis pakelė jos katę ir jai tai nepatiko. Konflikto metu brolis sudavė jai į kaktą. Toliau vaizdo įraše matoma, jog pareigūnai nueina kartu su nukentėjusiąja į 74 butą. Buto duris atidaro vyriškis, atpažįstamas kaip V. G.. V. G. policijos pareigūnams nurodo, jog įvyko šeimyninis konfliktas, kurio metu jis nukentėjusiajai sudavė, buvo paėmęs už plaukų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. G. smurtavo savo sesers I. G. atžvilgiu, t. y. 2023 m. vasario 24 d. apie 23.00 val. bute, esančiame adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį savo šeimos narei - seseriai I. G. į kaktą, padarydamas kraujosruvą kaktos srityje su minkštųjų audinių patinimu ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė savo sesers sveikatą. Šios aplinkybės nustatytos remiantis paties kaltinamojo V. G. parodymais, nukentėjusiosios I. G. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą), priežastinį ryšį tarp kaltinamojo V. G. neteisėtos veikos ir padarinių patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 471/2023(02) pateikiami duomenys. Kaltinamasis V. G. smurtinius veiksmus savo sesers I. G. atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai pasirinko smurtinio pobūdžio tarpusavio konflikto sprendimo būdą. Kaltinamasis kumščiu suduodamas nukentėjusiajai, neabejotinai suvokė, kad gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą arba ją sužaloti ir to siekė. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra laikytini šeimos nariais (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į visas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl kaltinamasis baustinas.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis V. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokurorės siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo trukme bei įpareigojimais.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. G. padarė vieną tyčinį baigta nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo V. G. asmenybė, o būtent tai, kad jis praeityje teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nebaustas. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio sektoriaus įskaitoje neregistruotas. Kaltinamasis V. G. nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam V. G. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Skiriant laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei jos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika padaryta kaltinamojo gyvenamojoje vietoje). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su laisvės apribojimo bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojimas nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arbu mokymusi bei įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kartu su bausme taip pat yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kaltinamasis V. G. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį V. G. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arbu mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam V. G. sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį V. G. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arbu mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti kaltinamajam V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Išaiškinti, kad V. G., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.