- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- eI3-4907-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00606-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Kauno, Kauno tardymo izoliatorius
- Trečiasis asmuo
- BĮ Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 2-42 „Dėl pripažinimo, kad A. Ž. padarė tarnybinį nusižengimą, ir nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, aplaidžiai, dirbtinai sukūrus situaciją, kad būtų įgyvendintas iš anksto užsibrėžtas tikslas – neatsižvelgiant į jokias objektyvias aplinkybes skirti drausminę nuobaudą. Tarnybinė nuobauda paskirta nesant tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Kvalifikuojant tariamą pažeidimą remtasi tik tikslui pagrįsti reikalingomis teisės ir kitų norminių aktų nuostatomis, o ne visomis atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo analizuojamos visos aplinkybės, susijusios su asmenų paaiškinimais (parodymais), apklausti ne visi su įvykiais ar jų aplinkybėmis susiję asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad iš minėtų komisijos narių tarnybinė nuobauda skirta tik vienam pareiškėjui.
Atsakovas be jokių pagrįstų įrodymų pripažino, jog pareiškėjas, Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, būdamas Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo komisijos nariu, savo veiksmais dėl aplaidumo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1250 „Dėl Pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punkto, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies, Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir Kauno NTI-PN) direktoriaus 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1-452, 7.17 papunkčio nuostatas.
Pagal minėtas teisės normas, reglamentuojančias valstybės turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti nuostatas, Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo komisijos narys neperžengdamas kompetencijos pateikė pasiūlymą dėl nuo 2016 m. sausio 13 d. eksploatuojamo dulkių siurblio VC25 12 L pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, o įstaigos vadovas, gavęs komisijos pasiūlymą, priėmė sprendimą dėl turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, todėl tai akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas savo veiksmais net ir negalėjo pažeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Be to, visiškai nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno NTI-PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1-452, 7.17 papunkčio nuostatas, nes Kriminalinės žvalgybos skyriaus uždavinius ir funkcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas, kuris nustato teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus, kriminalinės žvalgybos principus ir uždavinius, kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą kriminalinėje žvalgyboje, kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, taip pat kriminalinės žvalgybos finansavimą, koordinavimą ir kontrolę.
Atkreiptinas dėmesys, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Galiausiai pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodė bei jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-310 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2016 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1-105 „Dėl Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ buvo paskirtas į minėtu įsakymu sudarytą komisiją nariu (tuo metu pareiškėjas ėjo Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto pareigas).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas paskirtas Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo komisijos nariu, 2018 m. vasario 14 d. ūkinio inventoriaus nurašymo aktu Nr. 000013830 nurašė nuo 2016 m. sausio 13 d. Kauno NTI-PN eksploatuojamą dulkių siurblį VC25 12 L, kuris buvo įsigytas už 160,30 Eur. Konstatuota, jog priėmė sprendimą nurašyti minėtą turtą nepagrįsdamas, kad jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga.
Nurodė, jog pareiškėjo deklaratyvūs argumentai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atliktas išsamus, visapusiškas įrodymų tyrimas, nenustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, neįvertinti visi įrodymai, nepatvirtina skundžiamo įsakymo ir tarnybinio patikrinimo išvados nepagrįstumo ir neteisėtumo. Tarnybinio patikrinimo išvados turinys patvirtina, jog buvo išnagrinėti ir įvertinti visi reikšmingi įrodymai bei šių įrodymų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, nematerialusis, ilgalaikis materialusis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga. Laikoma, kad turtą atnaujinti ekonomiškai netikslinga, kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pačios paskirties ir tokio paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija. Tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjas kartu su kitais minėtos komisijos nariais priėmęs sprendimą nurašyti dulkių siurblį VC25 12 L, tačiau šio sprendimo nepagrindė, todėl akivaizdu, kad buvo pažeistos minėto teisės akto nuostatos.
Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 „Dėl Pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, kad valstybės turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės įstaigoje, valstybės įmonėje, valstybinėje aukštojoje mokykloje, valstybinėje profesinio mokymo įstaigoje ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sudarytos komisijos pasiūlymu ir valstybės įstaigos, valstybės įmonės, valstybinės aukštosios mokyklos, valstybinės profesinio mokymo įstaigos ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo sprendimu. Minėtame teisės akte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad turtas nurašomas valstybės įstaigoje sudarytos komisijos pasiūlymu ir valstybės įstaigos vadovo sprendimu, t. y. abu nurodyti subjektai už priimtus sprendimus ir pasiūlymus yra atsakingi individualiai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareigos buvo nurodytos pirmiau minėtuose teisės aktuose. Akivaizdu, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus, už kurių pažeidimą gali būti taikoma nuobauda. Pareiškėjui skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjo teiginiai, jog tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai ir iš anksto turint tikslą – skirti jam tarnybinę nuobaudą, nepagrįsti, ir šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie duomenys.
Nurodė, jog dėl pareiškėjo tarnybinis patikrinimas atliktas objektyviai, visapusiškai ir nešališkai, nustačius visas reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. Ž., statutiniam valstybės pareigūnui, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-378 sudarytos komisijos 2021 m. vasario 10 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-4 „Dėl vidaus audito metu nustatytų restruktūrizuoto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų valstybės tarnautojų, pareigūnų tarnybinių nusižengimų ir darbuotojų darbo drausmės pažeidimų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) pagrindu už tai, kad jis, eidamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (minėta, toliau – ir Kauno NTI-PN) Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, paskirtas Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo komisijos (toliau – ir Komisija), sudarytos Kauno NTI-PN direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-310, nariu, kartu su kitais Komisijos nariais priėmė sprendimą nurašyti 2018 m. vasario 14 d. ūkinio inventoriaus nurašymo aktu Nr. 000013830 (toliau – ir Aktas) dulkių siurblį VC25 12 L, eksploatuojamą Kauno NTI-PN nuo 2016 m. sausio 13 d. ir įsigytą už 160,30 Eur, nepagrįsdami, jog jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga, pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Turto valdymo įstatymas) 26 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 patvirtinto Pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 punkto reikalavimus, pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Kalėjimų departamento Statutas) 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno NTI-PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1-452 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.17 papunktyje numatytą funkciją – vykdyti kitus su Kriminalinės žvalgybos skyriaus funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pavedimus tam, kad būtų įgyvendinti šiam skyriui pavesti uždaviniai ir funkcijos.
Tarnybinė nuobauda pareiškėjui iš esmės buvo paskirta dėl Komisijos, kurios nariu buvo paskirtas, sprendimo nurašyti dulkių siurblį VC25 12 L, nepagrindus šio sprendimo, jog dulkių siurblį VC25 12 L atnaujinti ekonomiškai netikslinga.
Pareiškėjas neneigia faktinių aplinkybių, jog siurblys buvo nurašytas, ir teismo posėdyje detaliau paaiškino nurašymo priežastį: dulkių siurblio korpusas buvo sudaužytas, siurblys neveikė ir neatliko savo funkcijos, todėl Komisijos nariai nusprendė, jog taisyti siurblį netikslinga. Pareiškėjas teigė, jog nepažeidė Turto valdymo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies.
Pažymėtina, jog Turto valdymo įstatymo 26 straipsnis numato atvejus, kada valstybės ir savivaldybių turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Laikoma, kad turtą atnaujinti ekonomiškai netikslinga, kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pačios paskirties ir tokio paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija. Turto valdymo įstatymo 26 straipsnis 2 dalyje, kurią, kaip nurodyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje, pažeidė pareiškėjas, numatyta, jog nematerialusis, ilgalaikis materialusis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą atvejį. Laikoma, kad turtą atnaujinti ekonomiškai netikslinga, kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pačios paskirties ir tokio paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija.
Valstybės ir savivaldybių turtas, pripažinus jį nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, nurašomas, išardomas ir likviduojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 patvirtintą Nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašą, kurio 4 punkte numatyta, jog valstybės turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės įstaigoje, valstybės įmonėje, valstybinėje aukštojoje mokykloje ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sudarytos komisijos pasiūlymu ir valstybės įstaigos, valstybės įmonės, valstybinės aukštosios mokyklos ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo sprendimu.
Minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog valstybės turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės įstaigoje sudarytos komisijos pasiūlymu. Sprendimą dėl valstybės turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priima įstaigos vadovas. Nurodytos teisės normos reiškia, jog Komisija gali lemti valstybės turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti rezultatus, tačiau sprendimą, sukeliantį materialines pasekmes dėl valstybės turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, priima įstaigos vadovas.
Pažymėtina ir tai, kad minėtuose teisės aktuose nėra apibrėžta, kokia forma turi būti pagrįsta išvada, jog atnaujinimas ekonomiškai netikslingas, kai remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pačios paskirties ir tokio paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija. Atsakovas nėra priėmęs vidinių teisės aktų, kurie nustatytų kolegialaus organo sprendimo dėl valstybės turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priėmimo tvarką, detaliai reglamentuojančią pagrindimo, jog valstybės turto atnaujinti (remontuoti) netikslinga, formą ir turinį, bei Komisijos narių veiksmus (pareigas ir teises).
Taip pat byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, jog minėtas dulkių siurblys buvo veikiantis, atliko savo funkciją ir buvo tinkamas eksploatuoti, bei tai, jog remonto išlaidos būtų mažesnės, nei naujo siurblio įsigijimo kaina. Atsakovas nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokiais duomenimis. Akivaizdu, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už kolegialaus organo – Komisijos, kurios nariu buvo paskirtas pareiškėjas, nuomone pagrįstą Komisijos narių įsitikinimą, jog siurblį taisyti ar atnaujinti ekonomiškai nėra tikslinga. Pagrindimo, jog valstybės turtą atnaujinti (remontuoti) netikslinga, forma nereglamentuota jokiuose teisės aktuose.
Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo, paskirto Komisijos nariu, dalyvavimas priimant tarpinį, procedūrinį kolegialaus organo sprendimą, kurio, anot atsakovo, Komisija nepagrindė, nėra laikytinas tarnybiniu nusižengimu.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalį, tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
Atsakovo nustatyto pažeidimo metu galiojusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 30 straipsnio 1 dalis numatė, jog už tarnybinį nusižengimą skiriama tarnybinė nuobauda. Analogiškos nuostatos numatytos ir galiojančiame tarnybinės nuobaudos skyrimo metu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.
Taigi, tarnybinis nusižengimas – tai priešinga teisei veika, kurios priešingumas pasireiškia nesilaikymu teisės aktuose nustatytų draudimų, taip pat nevykdymu teisės normų nustatytų teisinių įpareigojimų. Kaip minėta, atsakovas nėra priėmęs teisės aktų, kurie nustatytų kolegialaus organo ir jo narių sprendimo dėl valstybės turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priėmimo tvarkos. Turto valdymo įstatymas ir Tvarkos aprašas nedetalizuoja, kokia forma turi būti pagrįsta Komisijos išvada, jog valstybės turto atnaujinimas ekonomiškai netikslingas, o tik nurodo, jog remonto (rekonstravimo) išlaidos turi būti lygios naujo tokios pačios paskirties ir tokio paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija. Nesant teisės normų, kurios detaliai reguliuotų nurašymo pagrindimo formą ir pareiškėjo elgesį, t. y. jo pareigas ir teises, nagrinėjamo ginčo situacijoje pareiškėjo dalyvavimas Komisijos veikloje nurašant dulkių siurblį, atsakovo teigimu, nepagrindžiant nurašymo, neturi būtino tarnybinio nusižengimo požymio – priešingumo teisei – ir negali būti laikoma tarnybiniu nusižengimu.
Pažymėtina, jog valstybės statutiniam pareigūnui pavedimai turi būti aiškūs, tikslūs, susiję su jo tiesioginių funkcijų vykdymu. Nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl aplaidumo, taip, kaip nurodyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nevykdė savo tiesioginių funkcijų ar pareigų. Nagrinėjamo ginčo atveju nepakanka, jog atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, nepagrįsdamas dulkių siurblio nurašymo, pažeidė Kalėjimų departamento Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su reikalavimu pataisos pareigūnui, atliekančiam tarnybines pareigas, vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.17 papunktyje numatytą funkciją – vykdyti kitus su Kriminalinės žvalgybos skyriaus funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pavedimus tam, kad būtų įgyvendinti šiam skyriui pavesti uždaviniai ir funkcijos.
Pažymėtina, jog pareiškėjo, kaip Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto, pareigybė susijusi su kriminaline žvalgyba, nusikalstamų veikų ikiteisminiu tyrimu, tarnybinių nusižengimų ir kitų pažeidimų prevencija ir tyrimu Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Pareiškėjo paskyrimas Komisijos nariu ir šios Komisijos veikla teikti pasiūlymus dėl valstybės turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti niekaip nesusijusi su Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto pareigomis bei skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimu, todėl pareiškėjas nepažeidė Pareigybės aprašymo 7.17 papunkčio.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011).
Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo priešingus teisei veiksmus, pareiškėjo skundas tenkintinas ir skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Ž. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 2-42 „Dėl pripažinimo, kad A. Ž. padarė tarnybinį nusižengimą, ir nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui A. Ž. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.