Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui Danui Juraičiui, atsakovo atstovei advokato padėjėjai Eglei Pabrėžienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „Audėjas“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog automobilis buvo apgadintas ne eismo įvykio metu, nes automobilio apgadinimo metu automobilis stovėjo.

Liudytojas L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog prieš metus, rudenį, apie 22-24 val. išvažinėjo su automobiliu VW Passat iš teritorijos. Vartai tuo metu buvo atidaryti. Išvažiavęs iš teritorijos sustojo praleisti keliu važiuojančius automobilius. Pajuto, jog automobilis sulingavo ir per veidrodėlį pamatė vartų dalį. Išlipęs iš automobilio pamatė, jog vartai atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį ir sustojo. Galimai su rankomis nustūmė vartus atgal ir pavažiavo atgal į „Audėjo“ teritoriją. Vartai tuo metu užsidarė. Nuėjo ieškoti sargo, kuris buvo kitoje vietoje. Atėjus sargui, apžiūrėjo kaip veikia vartų mechanizmas ir pastebėjo, jog uždengus vartų daviklius, vartai dar kurį laiką juda ir tik vėliau sustoja nuvažiavę didelį atstumą. Dėl įvykio iškvietė policiją, kuri ilgai neatvažiavo ir pasiūlė jam pačiam nuvykti pas juos, ką jis ir padarė.

Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirba UAB „Audėjas“. 2015 metais, rugsėjo ar rugpjūčio mėnesį, apie 20 val., pas jį atėjo du vyrai, kurie pasakė, jog jis sugadino automobilį. Nuėjęs į nurodytą vietą pastebėjo teritorijos viduje stovintį juodos spalvos automobilį VW, kuriam buvo apgadintas kairės pusės sparnas prie galinio bamperio. Automobilio vairuotojas jam aiškino, jog išvažinėjo į gatvę, kur buvo didelis eismas, todėl pavažiavo atgal ir pajuto smūgį. Vairuotojui rodė, jog vartai atsiradus kliūčiai sustoja, tik jie dar pavažiuoja apie 10 cm. Vartai sveria apie 1 toną ir jeigu nebūtų sustoję, tai automobilis būtų visiškai suplotas. Vartai atsidaro paskambinus telefonu, o praėjus minutei, automatiškai užsidaro. Jeigu užsidarant atsiranda kliūtis, tai jie sustoja dar pavažiavę apie 10 cm. Išnykus šiai kliūčiai, po kelių sekundžių vartai toliau užsidaro. Vartus galima valdyti ir rankiniu būdu, bet šis būdas nuo 20 val. nenaudojamas. Su policijos pareigūnais dėl šio įvykio kalbėjo tik telefonu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymų nustatyta, jog tarp L. M. ir ieškovo buvo sudaryta transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis pagal kurią atsakovas suteikė automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d., draudiminę apsaugą (CK 6.987 straipsnis).

2015 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrame PK buvo užregistruotas L. M. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog Drujos g. 2, Vilniuje, išvažiuojant iš teritorijos „Audėjas“ automatiniai vartai nesustojo ir apgadino automobilio VW Passat valst Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. 2015 m. rugsėjo 25 d. apžiūros metu buvo nustatyta, jog automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas galinis kairės pusės sparnas ir galinis bamperis. Už atliktą automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „Fakto“ autocentras išrašė 456,96 eurų PVM sąskaitą – faktūrą, kurią 2015 m. spalio 26 d. apmokėjo ieškovas.

Teismas įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, liudytojo L. M. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, byloje esančiose nuotraukose užfiksuotus transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės kairės pusės apgadinimus, atsakovo pateiktas nuotraukas, kuriuose užfiksuotas įvažiavimas į atsakovo teritoriją, kurį atskiria vartai ir atstumas nuo vartų iki pagrindinio kelio yra apie vieno lengvojo automobilio ilgio, daro išvadą, jog byloje laikoma įrodytos faktinės aplinkybės, jog 2015 m. rugsėjo 23 d. L. M., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš atsakovo teritorijos, esančios Drujos g. 2, Vilniuje, sustojo praleisti keliu važiuojančias transporto priemones, kai tuo metu į jo automobilio kairės pusės galinę dalį atsitrenkė atsakovo teritorijoje automatiškai užsidarantys vartai ir apgadino automobilį

Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų L. M. ir K. S. duotais paaiškinimais teismas laiko įrodytomis faktines aplinkybes, jog atsakovo valdomi vartai, atsiradus kliūčiai iš karto nesustoja, o dar tam tikrą atstumą pavažiuoja.

Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, valdydamas automatiškai užsidarančius vartus, neužtikrino, jog jie atsiradus kliūčiai nedelsiant sustotų, tokiu būdu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kas nulėmė (CK 6.247 straipsnis), jog buvo apgadinta L. M. vairuojama ir jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.249 straipsnis).

Ieškovas prašydamas iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą savo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovo atsakomybė už jo valdomų vartų padarytą žalą atsiranda kaip už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Atsakovas su tokiais ieškovo motyvais nesutiko. Teismas įvertinęs liudytojo K. S. teismo posėdžio metu paaiškinimais nurodytas aplinkybes apie atsakovo valdomų vartų didelį svorį, veikimo principus, daro išvadą, jog vartai nekelia itin didelės žalos atsiradimo rizikos, o imantis atsargumo priemonių esanti rizika gali būti pašalinta, todėl nesant šių kriterijų, jie nelaikytini didesnio pavojaus šaltiniu (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis Nr. 3K-3-13/2012) ir atsakovui neatsiranda civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Vartai yra skirti įvažiavimui į teritoriją užtverti, tai yra įprastas, kiekvienam asmeniui gerai žinomas mechanizmas, kurio veikimo principas kiekvienam turėtų būti aiškus, suvokiamas ir nuspėjamas, vidutinio asmens suvokimo pakanka suprasti šio įrenginio veikimo grėsmes ir jas sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-696-916/2015).

Kadangi anksčiau teismo nustatyta, jog atsakovo deliktinė atsakomybė atsiranda bendrais pagrindais, tai jo civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina kaltė, kuri yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neįrodė, jog atsižvelgiant į esančią situaciją, vartų veikimo mechanizmų ypatumus bei kitas aplinkybes jis buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), todėl laikytina, jog byloje yra nustatyta atsakovo kaltė.

Visos šios teismo padarytos išvados leidžia teigti yra byloje yra nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Kadangi nukentėjusiajam L. M. žalą atlyginimo ieškovas išmokėdamas draudiminę išmoką pagal sudarytą draudimo sutartį, tai jis įgijo reikalavimo teisę reikalauti išmokėtas sumas iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t.y. atsakovo (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas neginčijo ieškovo nurodytos žalos dydžio, bet nesutiko, jog į šią sumą turi būti įtrauktas pridėtinės vertės mokestis. 2015 m. rugsėjo 30 d. L. M. apgadinta transporto priemonė buvo sutaisyta UAB „Fakto autocentras“ ir už atliktus darbus L. M. vardu buvo išrašyta apmokėjimui PVM sąskaita – faktūra 456,96 eurų sumai iš kurių 79,31 eurus sudaro pridėtinės vertės mokestis. Šią sąskaitą – faktūrą apmokėjo ieškovas. Kadangi PVM sąskaita – faktūrą yra išrašyta L. M., o ne ieškovo vardu, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog L. M. yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, todėl darytina išvada, jog ieškovas būdamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtinu apmokėjęs kito asmens vardu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, negalės susigrąžinti 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestį, todėl atsakovo argumentai, jog žalos dydis turėtų būti sumažintas pridėtinės vertės mokesčio dydžiu laikytini nepagrįstais ir teismas atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes iš atsakovo ieškovui priteisia 456,96 eurų žalos atlyginimą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimis ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas pateikdamas ieškinį teismui sumokėjo 15 eurų dydžio žyminį mokestį. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, tai teismas šias bylinėjimosi išlaidas priteisia iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė 2,14 eurų pašto išlaidos. Kadangi šios išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos nepriteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Audėjas“, j.a.k. 121924453, Kalvarijų g. 125, Vilnius, 456,96 eurų žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo 2016-04-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, j.a.k. 300633222, T. Ševčenkos g. 21 / Vytenio g. 12, Vilnius, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.