- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-08
- Bylos Nr.
- 1-2563-1109/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19608-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. 2021 m. birželio 14 d. apie 19.40 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo (duomenys neskelbtini), priėjęs prie S. G. be jokios priežasties sudavė vieną kartą kumščiu jam į kairės pusės veido sritį, o nukentėjusiajam nusisukus, dengiantis galvą ir išeinant iš kiemo, du kartus kumščiu sudavė jam į galvos sritį ir vieną kartą koja spyrė į kairės kojos šlaunį tuo padarydamas minkštųjų audinių sumušimą kairio žando srityje bei poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė S. G. fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad sėdėjo savo kieme, pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kai pamatė, kad su motociklu prie vartų atvyko jo senas draugas S. G.. Pamatęs jį, atėjo pasitikti prie vartelių, kad pasisveikintų. Užėjęs pro vartelius S. G. kalbėjo telefonu. Laukdamas kol šis baigs kalbėti telefonu, iš bendro vaizdo, iš kvapo suprato, kad pastarasis neblaivus. Jis su atvykusiu nukentėjusiuoju pasisveikino. Apkabinęs S. G. ranka per sprandą paklausė, kodėl šis girtas važinėja, tada S. G. pradėjo muistytis, išsimuistė ir paspruko, išbėgo pro vartus. Apkabindamas jis bandė sulaikyti S. G., kad šis nevažinėtų būdamas neblaivus, prašė atiduoti jam raktelius. Smūgių su ranka ir kumščių nukentėjusiajam nesudavė. Galėjo bėgančiam į sėdmenis įspirti. Nuo jo apkabinimo sumušimo nukentėjusiajam negalėjo būti. Dėl S. G. girtumo policijai nepranešė iš draugiškumo. Mano, kad nukentėjusysis jį apkalba ir nori iš jo pasipelnyti, nes iš pradžių už laikrodį norėjo 3 000 eurų. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes niekas nenukrito, akinių pas nukentėjusįjį jis taip pat nematė.
Nukentėjusysis S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2021 m. birželio 14 d., senamiestyje lūkuriavo, kol vaikui baigsis treniruotė, buvo apie 19.40 val., nusprendė užeiti pas draugą V. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Įėjęs į kiemą, pamatė R. P. kairėje pusėje su kolega. Pats jis tuo metu kalbėjo telefonu, šalmo rankoje neturėjo, ant galvos buvo užsidėjęs akinius. Priėjęs pamatė, jog R. P. buvo paklaikusiomis akimis, galimai apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Kai jis baigė pokalbį telefonu, R. P. kažką sumurmėjo ir smogė jam į žandikaulį. Jis nuo smūgio apsvaigo. Po to buvo dar keli smūgiai į galvą ir į ranką, ranka bandė dengtis galvą. Po smūgių jam nukrito akiniai ir laikrodis. Jis bandė bėgti pro vartus. Jokių apsikabinimų nebuvo. Po įvykio jam buvo atsiradę gumbai, buvo sutinęs žandikaulis, kraujosruva, negalėjo nei sukąsti, nei pas gydytojus pasirodyti, negalėjo net prasižioti. R. P. įvykio metu taip pat spyrė jam į šlaunį. Kitą dieną po įvykio jis nuvyko į policiją parašyti pareiškimą, kur policijos pareigūnai jam sakė vykti pas medicinos ekspertą. Apie įvykį jis papasakojo V. R. ir paprašė jo peržiūrėti kameras, V. R. papasakojo, kad R. P. buvo užėjęs pas V. R., pradėjo gąsdinti, reikalavo ištrinti vaizdo įrašus. Su kaltinamuoju jie nėra geri draugai, susitikus mieste ar kieme pasisveikindavo, problemų niekuomet nebūdavo, tačiau tuo metu R. P. kažkas buvo nutikę, gal dėl to, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs. Motociklą seniai pardavęs, alkoholio nevartoja. Savo civilinį ieškinį palaiko.
Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis buvo pas draugą R. P., kai atvažiavo R. P. draugas S. G.. R. P. nuėjo su pastaruoju pasisveikinti, jis nuėjo kartu su R. P.. S. G. įėjo pro vartus su telefonu. Matėsi, kad galbūt yra apsvaigęs – buvo visas raudonas. Jis ir R. P. pasisveikino su S. G. paspausdami vienas kitam ranką. Po to S. G. ir R. P. bendravo, kažką kalbėjosi, o jis nuėjo į pavėsinę. R. P. ir S. G. išėjo pro vartus. Vėliau atėjęs R. P. pasakė, kad S. G. girtas ir norėjo važiuoti, bet R. P. šiam neleido. S. G. buvo atvažiavęs su mėlynu motociklu ,,BMW“, kurį buvo pasistatęs už vartų gatvėje.
Liudytojas V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad buvo incidentas, galimai 2021 m. birželio 14 d., tačiau pats jis to incidento nematė. S. G. jam sakė, kad nukentėjo, tačiau daugiau nekomentavo. Jo žiniomis įvykis buvo prie vartų. Buvo atvykusi pas jį policija, prašė pateikti vaizdo įrašus iš kamerų. Jis su pareigūnais peržiūrėjo vaizdo medžiagą, tačiau incidento ir to, kaip S. G. įėjo į kiemą, nesimatė. Po įvykio kaimynas R. P. reikalavo jo nuimti vaizdo kameras, ištrinti vaizdo įrašus, tačiau V. R. jų nenuėmus, pastarasis pats pas tai padarė. Reikalavimas nuimti kameras atsirado tik po įvykio.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1117/2021(02) matyti, kad S. G. konstatuota minkštųjų audinių sumušimas kairio žando srityje bei poodinė kraujosruva kairiame dilbyje padaryti dviem smūgiais kietu buku daiktu, galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, spiriant. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes (1 t., b. l. 89–90).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas laikrodis ir akiniai nuo saulės. Užfiksuota, kad laikrodžio apyrankės viena dalis įplyšusi, laikrodis veikiantis. Akinių nuo saulės kairės akies stiklas yra iškritęs, rėmas sukrypęs (1 t., b. l. 19–20).
Iš 2021 m. birželio 28 d. akistatos protokolo matyti, kad R. P. ir nukentėjusysis S. G. liko prie savo anksčiau duotų parodymų, prieštaravimai nepašalinti (1 t., b. l. 75–77).
Motyvuojamoji dalis
III Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. P. tyčia smurtavus, t. y. sudavus nukentėjusiajam S. G. nemažiau kaip tris smūgius kumščiu į galvos sritį ir vieną kartą įspyrus į kairę šlaunį, ir taip sukėlus nukentėjusiajam S. G. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžius pastarojo sveikatą pasitvirtino.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
Nors kaltinamasis neprisipažino tyčia sudavęs ranka nukentėjusiajam į galvos sritį, tačiau šias aplinkybes bei kaltinamojo kaltę tyčia smurtavus bei sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius nukentėjusiajam sveikatą patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, specialisto išvada. Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Nukentėjusysis S. G. nuosekliai viso proceso metu vienodai parodė, kad kaltinamasis be jokios aiškios priežasties sudavė jam kumščiu į kairį žandikaulį, po to dar buvo keli smūgiai į galvos sritį, nuo kurių jis dengėsi ranka, o taip pat kaltinamasis įspyrė jam į kairę šlaunį. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kurios patikimu teismas neturi pagrindo abejoti. Specialisto išvadoje S. G. konstatuota minkštųjų audinių sumušimas kairio žando srityje bei poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, nurodyta, jo šie sužalojimai padaryti dviem smūgiais kietu buku daiktu, galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, spiriant. Tai atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad jam buvo smūgiuota į galvos sitį, vienas smūgis buvo nukreiptas į kairę veido pusę, o po to nuo kitų smūgių nukentėjusysis dengėsi ranka, todėl jam sužalotas dilbis. Abejoti specialisto išvada teismas neturi pagrindo, nes ją pateikė specialų išsilavinimą, patirtį ir kompetenciją turintis specialistas, apžiūrėjęs patį nukentėjusįjį. Nors apžiūra atlikta trečią dieną po įvykio, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes, be to, byloje nėra kitų duomenų, kad nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas ar susižalojęs kitomis aplinkybėmis. Apie tai, kad įvyko incidentas ir nukentėjusįjį sužalojo ne kas kitas, o būtent R. P., S. G. papasakojo ir savo draugui V. R., pas kurį ėjo aptariamo įvykio metu, tačiau taip ir nenuėjo dėl jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto.
Nors kalinamasis ir neigia tyčia sudavęs smūgius ranka, tačiau neneigia, jog buvo fizinis kontaktas su nukentėjusiuoju (nukentėjusiojo apkabinimas per sprandą), kurio metu jis neva bandė sulaikyti nukentėjusįjį nuo transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, tačiau tokį aiškinimą teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę versiją, nes šiuos paaiškinimus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai. Be to, pagrindą tikėti nukentėjusiuoju ir netikėti kaltinamuoju sudaro ir tai, kad kaltinamasis iš karto po įvykio reikalavo iš nukentėjusiojo draugo V. R. ištrinti vaizdo kamerų, galėjusių užfiksuoti incidentą, įrašus, nuimti kameras. Nors kaltinamasis teigė, kad jis bandė sulaikyti nukentėjusįjį nuo vairavimo esant neblaiviam, tačiau tiek iš nukentėjusiojo parodymų, tiek ir iš paties kaltinamojo parodymų nustatyta, jog konfliktas įvyko ir smurtas buvo vartotas nukentėjusiajam užėjus pro vartus ir einant pėsčiomis pas savo draugą į svečius, link jo namo, o ne išeinant iš jo. Nors kaltinamasis teigia buvęs labai pilietiškas ir bandęs net fizinio kontakto būdu sustabdyti asmenį nuo galimo pažeidimo, t. y. vairavimo esant neblaiviam, tačiau policijai apie galimai neblaivų vairuojantį asmenį nepranešė. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis pripažino galėjęs įspirti nukentėjusiajam į sėdmenis, kai šis ketino pasišalinti, o tai atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis jam taip pat ir įspyrė į kairę šlaunį. Esant šioms aplinkybėms, netikėti nukentėjusiojo parodymais ir kitoje dalyje – dėl smūgių rankomis sudavimo į veido sritį – taip pat nėra pagrindo. Be to, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis būtų turėjęs pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, nes, kaip ir nurodo pats nukentėjusysis, jų santykiai nebuvo priešiški. Kaltinamasis irgi teigė, kad iki įvykio jie buvo draugai, jis pats ėjo link nukentėjusiojo pasisveikinti.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad 2021 m. birželio 14 d. apie 19.40 val. kaltinamasis R. P. tyčia vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo S. G. atžvilgiu, t. y. vieną kartą sudavė šiam rankos kumščiu į kairę veido sritį, o nukentėjusiajam nusisukus, dengiantis galvą ir išeinant iš kiemo, du kartus kumščiu sudavė jam į galvos sritį ir vieną kartą koja spyrė į kairės kojos šlaunį tuo padarydamas minkštųjų audinių sumušimą kairio žando srityje bei poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje.
Nukentėjusysis parodė, jog jam po įvykio buvo sužalojimai, dėl ko negalėjo normaliai sukąsti dantų, jautė fizinį skausmą, todėl ir kreipėsi į policiją bei pas medicinos ekspertus. Specialisto išvada patvirtino, jog nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas kaltinime nuodytomis aplinkybėmis ir būdu, dėl ko nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai bei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Šie įrodymai patvirtina, jog nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą dėl jo atžvilgiu vartojo fizinio smurto ir jam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata. Tai patvirtina, kad nukentėjusiajam nustatyti sumušimai bei nežymus sveikatos sutrikdymas susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtais veiksmais – smūgių kumščiu sudavimu bei spyriu nukentėjusiajam į koją. Visa tai patvirtina, jog kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta jo sveikata.
Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, neabejotinai suvokė, kad smūgių sudavimas į gyvybiškai pavojingą kūno organą – galvą, veidą, o nukentėjusiajam dengiantis ranka – ir į ranką, gali sukelti fizinį skausmą ar netgi sutrikdyti sveikatą, o smūgių intensyvumas (suduota net kelis kartus, spirta), rodo, kad jis to siekė, t. y. veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, konstatuojama, jog kaltinamojo R. P. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo smurtaujant požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 149), priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 147), todėl jo pakaltinamumu abejoti nėra pagrindo.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. P. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą asmens sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs ir jis laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas.
Įvertinus visas šias aplinkybes, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti bendrąją ir individualiąją prevenciją bei nubausti asmenį, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei jos vidurkis – 8 mėnesiai. Vietoje intensyvios priežiūros, kaltinamajam, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 2 punktu skirtini įpareigojimai: keturis mėnesius lankyti elgesio pataisos programą; viso laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; viso laisvės apribojimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiuoju S. G..
Byloje S. G. pateikė 180 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 4). Nurodo, jog įvykio metu buvo sulaužyti akiniai, kuriuos vertina 80 Eur, bei nutraukta laikrodžio apyrankė, kurią vertina 100 Eur.
Nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, jog įvykio metu jam buvo sugadinti akiniai bei laikrodžio apyrankė. Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, jog buvo apžiūrėti akiniai ir laikrodis, kuriuos S. G. pateikė policijos pareigūnams 2021 m. birželio 16 d. kreipdamasis į policiją dėl jo atžvilgiu R. P. vartoto fizinio smurto. Nustatyta, kad akinių rėmas sukraipytas, iškritęs vienas stiklas, įplyšusi viena laikrodžio apyrankės dalis. Nors kaltinamasis neigė matęs laikrodį ir ainius, tačiau teismas, kaip jau patarta anksčiau, neabejoja nukentėjusiojo parodymais, jog įvykio metu jis buvo su akiniais ir dėl smūgių akiniai bei laikrodis nukrito, buvo apgadinti. Nukentėjusysis teigė, kad akiniai buvo ant galvos. Nustatyta, jog buvo smūgiuota į galvą, be to, nukentėjusysis nuo smūgių dengėsi ranka, todėl abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl to, kad įvykio metu buvo sugadinti jo daiktai, teismas neturi pagrindo. Tačiau nukentėjusiojo reikalavimas dėl žalos dydžio byloje neįrodytas. Nukentėjusysis nepateikė teismui jokių nei laikrodžio, nei akinių įsigijimo dokumentų ar duomenų, kurie leistų palyginti jų vertę su tokio paties ar panašaus pobūdžio daiktais, kad būtų galima nustatyti jų rinkos vertę. Be to, laikrodis veikiantis, yra tik įplyšusi viena apyrankės dalis, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kad apyrankės sutvarkymas galėtų kainuoti 100 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu tokie duomenys taip pat nesurinkti.
Esant šioms aplinkybėms, teismas civilinį ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai, esantys byloje (1 t., b. l. 50, 2 t., b. l. 14), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 2 punktu R. P. skirti įpareigojimus: keturis mėnesius lankyti elgesio pataisos programą; viso laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; viso laisvės apribojimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiuoju S. G..
R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
S. G. civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius byloje (1 t., b. l. 50, 2 t., b. l. 14), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.