Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

Nukentėjusioji E. D. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas (toliau - ir Institucija) teismui per nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/ 2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-718/ 2012, N444-1254/2012, kt. ).

Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį nusižengimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

ANK 115 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą. Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju I. B. nesutinka su byloje esančiu įrodymų vertinimu ir kelia kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje padarymo klausimą, teigdamas, jog nusižengimo ir žalos nukentėjusiajai E. D. jis nepadarė, todėl yra nubaustas nepagrįstai. Byloje nėra surinkta jo kaltės įrodymų, todėl prašo panaikinti jo manymu nepagrįstai priimtą nutarimą. Taip pat nurodo, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą, nebuvo supažindintas su jam surašytu protokolu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 26 d. pareiškėjui buvo surašytas protokolas (administracinio nusižengimo bylos lapai 8-9) pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2021 m. kovo 3 d., apie 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), E. D., (duomenys neskelbtini), pastebėjo išdaužtą virtuvės lango stiklo paketą. Jai padaryta 50 Eur dydžio turtinė žala. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, I. B. jį pasirašyti atsisakė. Tą pačią dieną, 9 val. 57 min., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. Ž. nutarimu (b. l. 10) administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-933-2021 I. B. pripažino kaltu padarius protokole nurodytą veiką ir paskyrė jam 400 eurų dydžio baudą. Šiuo nutarimu pareiškėjas taip pat buvo įpareigotas nukentėjusiajai E. D. atlyginti padarytą 50 Eur dydžio žalą. Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nurodyta, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo pripažinta tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančiuose paaiškinimuose (b. l. 16, 18), nukentėjusioji E. D. nurodė, kad 2021 m. kovo 2 d., apie 23 val., būdama namie, (duomenys neskelbtini), išgirdo keistą garsą, tačiau prie lango nėjo, nes jau gulėjo lovoje. Kitą dieną, t. y. 2021 m. kovo 3 d., apie 12 val., priėjusi prie lango pamatė, kad galimai iš šratinio pistoleto šauta į virtuvės langą. Langas peršautas antrą kartą, pirmas kartas buvo 2021 m. sausio 14 d. Įtariamų asmenų neturi, kas galėjo peršauti langą – nežino. Sugadinto stiklo paketo vertė yra 50 Eur.

2021 m. kovo 3 d. policijos pareigūnės N. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 15) be kita ko, nurodyta, kad 2021 m. kovo 3 d., 14 val. 6 min., gautas pranešimas dėl turto sugadinimo. Įtariamųjų pranešėja neturi. Kadangi pranešėjos sutuoktinis tuo metu buvo saviizoliacijoje, pranešėja E. D. informuota, kad iki 2021 m. kovo 10 d. sugadintas stiklo paketas nebūtų pakeistas, nes pasibaigus saviizoliacijos laikui, tikslinga vykti į įvykio vietą, apžiūrėti stiklo paketą ir įvertinti šūvio trajektoriją. Administracinio nusižengimo byloje jokių kitų duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą, nėra.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo supažindintas su protokolu, jo nepasirašė, jam nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės. Pažymėtina, kad vadovaujantis anksčiau išdėstyto teisės akto nuostatomis, laikytina, jog pareiškėjas su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu buvo supažindintas tinkamai, kadangi pats savo valia nutarė jo nepasirašyti. Be to, jis taip pat atsisakė pasirašyti ir skundžiamą nutarimą.

Vertinant paties priimto skundžiamo nutarimo pagrįstumą, pažymėtina, kad, pirmiausia, jį priėmęs policijos pareigūnas akivaizdžiai nepagrįstai pareiškėjui inkriminavo jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. T. y. tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo. Pareiškėjas tiek teismui pateiktame skunde, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad to nebuvo. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, protokolo surašymo metu pareiškėjas atsisakė jį pasirašyti, kas laikytina nesutikimu su jame esančiais ir nurodytais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas praėjus 2 minutėms po paties protokolo surašymo, nėra tikėtina, kad pareiškėjas taip staiga pakeitė savo nuomonę ir persigalvojo, pripažindamas savo kaltę. Juo labiau, kad skundžiamame nutarime taip pat yra žyma apie atsisakymą jį pasirašyti. Be to, pareiškėjo pozicija neigiant savo kaltę buvo nuosekli iki pat teisme vykusio posėdžio.

Iš administracinio nusižengimo byloje (b. l. 19) esančių duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 26 d. iš pareiškėjo buvo paimtas pneumatinis pistoletas „C-TT BB caliber“, du balionėliai ir šovinių dėžutė. Pareiškėjas teismui kartu su skundu pateikė pirkimo kvitą, iš kurio matyti, kad 2021 m. kovo 24 d. iš parduotuvės buvo įsigytas pneumatinis pistoletas, balionėlis ir šratai. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad tai yra tas pats pneumatinis pistoletas, kurį iš pareiškėjo paėmė policijos pareigūnai. Tačiau byloje nėra ir priešingų duomenų, paneigiančių pareiškėjo versiją. Be to, tai, kad 2021 m. kovo 26 d. iš pareiškėjo buvo paimtas pneumatinis pistoletas, nesant kitų tai patvirtinančių duomenų, neleidžia daryti išvados, jog būtent šiuo pneumatiniu pistoletu buvo išdaužtas nukentėjusios virtuvės lango stiklo paketas. Juo labiau, ši veika pareiškėjui ir nebuvo inkriminuota skundžiamame nutarime. Bylą tyrę pareigūnai neužfiksavo nukentėjusios lango apgadinimų, neatliko įvykio vietos ir apgadinto stiklo paketo apžiūros, neįvertino galimo šūvio trajektorijos, kaip kad buvo nurodyta byloje esančiame policijos pareigūnės pranešime. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. D. padarytos žalos dydis buvo nustatinėjamas tik pagal pačios nukentėjusios paaiškinimus, tačiau byloje nėra jokių kitų neginčijamą patirtos žalos dydį patvirtinančių duomenų, kuriais vadovaujantis ir turi būti priimamas nutarimas. Minėta, kad ANK 115 straipsnio redakcija, kuri galiojo nusižengimo padarymo dieną, galioja ir šiuo metu bei numato, kad atsakomybę užtraukia turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Bazinių bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 50 Eur. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis yra esminis nusižengimo pagal ANK 115 straipsnį požymis, turi būti surinkti tai patvirtinantys duomenys. Be to, teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime grafoje „nusižengimo esmė“ esantis kaltinimas yra suformuluotas ydingai, kadangi jis turi būti formuluojamas atsižvelgiant į ANK 115 straipsnio reglamentuoto nusižengimo sudėtį. Šiuo atveju, iš skundžiamo nutarimo formuluotės galima tik numanyti, jog I. B. yra kaltinamas išdaužęs nukentėjusios virtuvės lango stiklo paketą, tačiau konkrečiai tai nėra nurodoma, nenurodomas turto sunaikinimo padarymo būdas. Taip pat nėra aiškus galimas administracinio nusižengimo padarymo laikas, kadangi protokole ir nutarime nurodyti prieštaringi duomenys dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko.