Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-195-498/2015

Teisėjas Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr.

2015 m. kovo 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, nukentėjusiajai Ž. C.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusios Ž. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2012-09-17 baudžiamuoju įsakymu paskirtąja bausme - 18 MGL, t. y. 2340 Lt dydžio bauda, įskaitant į bausmės laiką visiškai atliktą šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtąją bausmę ir paskirta bausmė - 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai 24 (dvidešimt keturios) dienos laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į M. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpiai, prabūti jį sulaikius ir suėmus nuo 2005-10-28 4 val. 40 min. iki 2005-10-29 11 val. 05 min. (2 paras), taip pat jį sulaikius Vokietijoje nuo 2014-05-07 iki jo konvojavimo į Lietuvą 2014-07-29, taip pat jį suėmus nuo 2014-07-30 iki 2014-10-30 bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat laikotarpiai, prabūti Utenos ekspertiniame skyriuje bei VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, atliekant teismo psichiatrinę ekspertizę nuo 2006-05-29 iki 2007-04-04.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš M. B. 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos ir 3000 (tris tūkstančius) Lt turtinės žalos atlyginimo Ž. C. naudai. Taip pat iš M. B. priteista 9576 (devynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt šešis) Lt ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad 2005-10-28 apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) tvoros, Kaune, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Ž. C. - tyčia jėga spausdamas ranką, tuo sukeldamas skausmą bei atimdamas galimybę pasišalinti, suduodamas du smūgius rankos delnu į veidą, padarydamas kraujosruvą kairiojo žando vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinės kojos kelyje bei grasindamas fiziniu smurtu, palaužęs nukentėjusiosios valią bei atimdamas galimybę priešintis, jėga lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją Ž. C., padarydamas gleivinės nubrozdinimus makšties prieangyje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 149 straipsnio 1 dalyje

Be to M. B. 2005-10-28 apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo tvoros, Kaune, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Ž. C. - tyčia jėga spausdamas ranką, tuo sukeldamas skausmą bei atimdamas galimybę pasišalinti, suduodamas du smūgius rankos delnu į veidą, padarydamas kraujosruvą kairiojo žando vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinės kojos kelyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, grasindamas fiziniu smurtu, palaužęs nukentėjusiosios valią bei atimdamas galimybę priešintis, jėga tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąją Ž. C. oraliniu būdu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje.

Ž. C. skunde rašo, kad skirdamas bausmę, teismas neteisingai įvertino ir neatsižvelgė į tai, jog trumpesnė laisvės atėmimo bausmė, nei nurodyta BK 149 straipsnio 1 dalies ir BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijų vidurkyje, neturi būti skiriama šioje baudžiamojoje byloje, nes šioje byloje nėra lengvinančių aplinkybių, yra tik sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio), nuteistasis padarė du sunkius tyčinius baigtus nusikaltimus.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiąją Ž. C. prašiusią jos skundą tenkinti, M. B. ir jo gynėjos advokatės Aušros Ručienės, kurie prašė nukentėjusios skundą atmesti, prokuroro, kuris palaikė apeliacinį iš dalies, sprendžia, kad Ž. C. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, LR BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė, tai yra atsižvelgė į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas skirdamas bausmę taip pat įvertino visus byloje surinktus duomenis apie M. B. psichikos sveikatą ir skirdamas bausmę atsižvelgė į jo psichinės sveikatos būklę ir konstatavo, kad diagnozuotas lengvas depresijos sutrikimas jam netrukdo stoti prieš teismą ir atlikti bausmę, tačiau apylinkės teismas neteisingai subendrino paskirtą bausmę su baudos bausme, paskirta ankstesniu baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusioji skunde teigia, kad teismas skirdamas bausmę nepagrįstai M. B. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos laikė lengvinančia aplinkybe, kadangi jis prisipažino tik po 10 metų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad M. B. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų teisminio nagrinėjimo metu, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmos instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (2008-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2008). M. B. teigė, kad nusikaltimo padarymo metu buvo girtas, be to dėl ligos išsamiai prisiminti visko negalėjo. M. B. teisme aiškiai nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, nurodė įvykio aplinkybes, teismo posėdžio metu ne kartą atsiprašė nukentėjusiosios. Todėl esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. B. prisipažinimas yra nuoširdus ir pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę pagrįstai tokį prisipažinimą laikė lengvinančia aplinkybe.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu sutrumpintu įrodymų tyrimu. LR BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltę. LR BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka neįpareigoja bylą nagrinėjantį teismą atsižvelgti į nukentėjusiojo asmens nuomonę dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo. Be to, iš byloje esančio 2014-09-30 teismo posėdžio protokolo (4 t. b.l. 98) matyti, kad esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutikimą išreiškė tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokį sutikimą išreiškė ir nukentėjusioji (4 t. b.l. 98). Teisė į gynybą pagal LR BPK 10 straipsnio nuostatas užtikrinama tik įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam. Asmuo pripažintas nukentėjusiuoju byloje turi teisę turėti įgaliotą atstovą, kuris teiktų teisinę pagalbą, gintų jo teises ir teisėtus interesus. Įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (LR BPK 55 straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu procesinės teisės ir pareigos nukentėjusiajai buvo išaiškintos (t.4, b.l. 96). Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji neįgyvendino savo teisės turėti atstovą byloje ir prašymo nenagrinėti bylos nesant jos atstovo neišreiškė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nukentėjusiosios Ž. C. teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo.

Teisėjų kolegija įvertinusi pirmos instancijos teismo priteistą nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neturtinės žalos dydis – 10 000 Lt (2896,20 Eur) -nustatytas teisingai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nuostatų ir bendrųjų teisės principų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo tesimo neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo diskrecija, įstatyme nėra numatytas baigtinis neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijų sąrašas, o tai reiškia, kad teismui priimant sprendimą dėl žalos dydžio paliekama teisė taikyti teisės analogiją – bendruosius teisės principus. Nukentėjusioji skunde teigia, kad po įvykio suprastėjo jos mokslo rezultatai universitete, ji buvo priversta vartoti raminamuosius vaistus ir patyrė kitus fizinius ir dvasinius nepatogumus. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantė savo teiginius dėl nepagrįstai mažos žalos dydžio nepatvirtina įrodymais, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl didesnės neturtinės žalos dydžio, nei priteista pirmos instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teisingai įvertino ir analizavo neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, konkrečių bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgė į nukentėjusiosios dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, amžių, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, siekiant teisingos ir protingos nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyros.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skirdamas bei individualizuodamas bausmę atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, teisingai įvertino ir nustatė turtinės ir neturtinės žalos dydžius, nuosprendžiu paskyrė teisingą bausmę.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, nuosprendžiu paskyrus 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir BK 64¹ straipsnio pagrindu šią bausmę sumažinus iki 2 metų 8 mėnesių lasivės atėmimo, pirmos insyancijos teismas neteisingai subendrino šią bausmę su 2012-09-17 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įstatymu paskirta bausme – bauda, įskaitant baudą į laisvės atėmimo terminą. Lietuvos Respublikos BK 65 str. 2 dalyje nurodyta, kad bauda nekeičiama kitomis bausmėmis, o dvigubas bausmių keitimas draudžiamas. Be to, baudos bausmė, paskirta 2012-09-17 Kauno apylinkės teismo audžiamuoju įsakymu, šio nuosprendžio priėmimo metu jau buvo įvykdyta. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo bendrinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę su baudos bausme. Pastebėtina, kad bendrinant bausmes apylinkės teismas paskaičiavo 1 MGL dydžio baudą už 2 paras laisvės atėmimo, kas aplamai nėra numatyta minėtame BK 65 straipsnyje. Apylinkės teismui paskyrus neteisingą bausmę nuosprendis keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Ž. C. apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subednrinta su baudos bausme, paskirta 2012-09-17 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, įskaitant baudos bausmę į laisvės atėmimo bausmę, paliekant nuosprendžiu paskirtą 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitoje dalyje nuosprendį paslikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.