- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- 1-98-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53539-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Advokatai
- Adomas Jonauskas
- Kategorijos
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui,
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:
– 2013 m. birželio 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtas laisvės apribojimas 9 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės apribojimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams su įpareigojimais;
– 2013 m. liepos 1 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais;
– 2013 m. spalio 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. liepos 1 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais;
– 2013 m. lapkričio 18 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės atėmimo 6 mėnesiams. 2014 m. kovo 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi, 2013 m. lapkričio 18 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;
– 2016 m. rugpjūčio 3 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs;
– 2018 m. sausio 31 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 1 metų laisvės atėmimo bausme, atidedant vykdymą 2 metas. 2018 m. balandžio 18 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi panaikintas taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L. kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2019 m. gruodžio 18 d. apie 15.51 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas 2,36 promilių girtumas, vairavo jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini).
Šiais savo veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. L. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad dėl padarytos veikos gailisi. Nurodė, kad automobilį ėmėsi vairuoti, nes buvo girtas. Neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Automobilį grįžęs iš (duomenys neskelbtini) pirko norėdamas pasirodyti draugams, tikėjosi, kad kaimynas jį pavežios. Automobilį nupirko iš pažįstamos už 900 Eur, pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, žadėjo tai padaryti vėliau. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės mėnesio, pasirašė darbo sutartį, tačiau tai patvirtinančių dokumentų dabar neturi, gauna apie 1800 Eur atlyginimą. (Duomenys neskelbtini) darbininkams yra namas, kuriame ir gyvena.
Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, M. L. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. L. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:
– ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. I. parodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) priklausė jai. Jį buvo pirkusi 2019 m. gegužės 26 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi automobilis jos netenkino, todėl nusprendė pirkti kitą, o minėtą automobilį parduoti. Jau ruošėsi dėti skelbimą apie parduodamą automobilį, kai per pažįstamus sužinojo, kad M. L. nori nusipirkti automobilį. 2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje susitiko su M. L. Automobilį jis apžiūrėjo, jį tenkino, todėl M. L. automobilį pardavė už 900 eurų. Kadangi tą dieną ji labai kažkur skubėjo, neturėjo atsispausdinusi pirkimo-pardavimo sutarties, su M. L. susitarė, kad minėtą dokumentą pasirašys kitą dieną. M. L. visus pinigus jai sumokėjo, jam pretenzijų jokių neturi. Kitą dieną iš policijos pareigūnų sužinojo, kad su minėtu automobiliu M. L. važiavo išgėręs alkoholio ir padarė avariją. Kuomet M. L. iš jos pirko automobilį, ji neklausė jo, ar turi vairuotojo pažymėjimą (b. l. 52-53).
– ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad paskutiniu laiku gyvena pas V. G., (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 17 d. į svečius kelioms dienoms pagyventi atvažiavo M. L. Jis buvo ką tik grįžęs iš užsienio. Minėtą vakarą visi vartojo alkoholinius gėrimus. 2019 m. gruodžio 18 d. nuo pat ryto toliau vartojo alkoholį. Pokalbio metu M. L. pasigyrė, kad grįžęs iš užsienio nusipirko automobilį ir jį turintis daugiabučio namo kieme. Apie 15.30 val. M. L. pasiūlė nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) kaimo, ten kur jis gyvena. M. L. buvo girtas, jis su V. G. taip pat buvo girti. Nežinojo, kad M. L. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jo neklausė. Iš pradžių jis su V. G. atkalbinėjo M. L. vairuoti, tačiau vis tiek nusprendė važiuoti. Išėjus į kiemą M. L. parodė, kad turi nusipirkęs (duomenys neskelbtini) markės automobilį, (duomenys neskelbtini) spalvos, valstybinio numerio neatsimena. M. L. atsisėdo už vairo, V. G. atsisėdo šalia jo, o jis atsisėdo už keleivio sėdynės, gale. M. L. važiavo lėtai, neskubėjo. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) miesto, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo sankryžoje link (duomenys neskelbtini) kaimo, M. L. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai (b. l. 57-58);
– ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. į svečius atvažiavo kelioms dienoms pagyventi draugas M. L. Jis buvo tą dieną grįžęs iš (duomenys neskelbtini). Vakare kartu su M. L. ir dar vienu draugu D. S. pas jį namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Tą patį vakarą M. L. pasigyrė, kad turi nusipirkęs automobilį ir jau tą patį vakarą norėjo su juo važiuoti pasivažinėti. Kartu važiuoti siūlė ir jiems. Jie su D. S. atsisakė ir neleido M. L. tą vakarą važiuoti, nes buvo girtas. Apie tai, kad M. L. neturi vairuotojo pažymėjimo, jis nežinojo. Kitą dieną iš pat ryto toliau visi vartojo alkoholinius gėrimus. Visi buvo stipriai girti. M. L. pasiūlė nueiti iki automobilio jį apžiūrėti. Automobilis stovėjo daugiabučio namo, kuriame jis gyvena, kieme. Išėjęs į lauką M. L. atrakino automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio neatsimena, ir jį užvedė. M. L. pasiūlė važiuoti. Kadangi su D. S. buvo girti, nemąstė, todėl atsisėdo į automobilį. Jis atsisėdo šalia M. L., o D. S. automobilio gale. M. L. pasakė, kad važiuoja iki (duomenys neskelbtini) kaimo, ten kur jis anksčiau gyveno. M. L. važiavo nedideliu greičiu. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) miesto netoli (duomenys neskelbtini) kaimo yra posūkis į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nesuprato, kodėl M. L. nesuvaldė automobilio, neįsuko į posūkį ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Nei vienas iš važiavusių nesusižalojo, nes didelio greičio nebuvo (b. l. 63-65);
– 2019 m. gruodžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimo esanti sankryža. Įvykio vietoje ties nurodyta sankryža yra status šlaitas, nuo kurio nuvažiavo toliau apžiūrimas automobilis (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį nustatyta, kad yra sudaužyta kairės pusės galinis keleivio langas, nustatyta, kad yra sugadintas ir dešinės pusės priekinis galinio vaizdo veidrodėlis, sugadintas priekinis dešinės pusės žibintas, sugadintas priekinis bamperis (b. l. 11-12);
– iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2019 m. gruodžio 18 d. 15.51 val. alkoholio kiekio matuokliu M. L. nustatytas 2,36 promilių girtumas, 16.13 val. nustatytas 2,37 promilių girtumas (b. l. 29, 30, 32);
– 2019 m. gruodžio 18 d. transporto priemonė (duomenys neskelbtini), transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu perduota saugoti (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) ir priverstinai nuvežta (b. l. 11, 33).
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta veika padaroma tyčia, nes asmuo žino, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairuoja automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o atsiradę ar galintys atsirasti nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas pavojus eismo saugumui ar pan. – yra už baudžiamojo įstatymo ribų.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. L. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis M. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: liudytojų D. S. ir V. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas su priedu, alkoholio matavimo prietaiso rodmenys ir kiti. M. L. buvo nustatytas vidutinis girtumas, ir tai patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, bet vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Praeityje daug kartų teistas, paskutinį kartą 2018 m. sausio 31 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 79-90). Asmuo per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas (b. l. 63). Teismas pažymi, kad kaltinamasis nėra teistas ar baustas už nusikalstamas veikas ar nusižengimus, padarytus naudojantis motorinėmis transporto priemonėmis. M. L. nurodė, kad šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 126). Duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra.
Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą vieną iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės minimumui – 75 MGL (3 750,00 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam M. L. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 50 MGL (2 500 Eur) bauda.
Atsižvelgus į M. L. turtinę padėtį bei tai, jog kaltinamasis dirba, gauna pakankamai dideles pajamas ir turi galimybę paskirtą baudą sumokėti, bauda sumokėtina per 4 mėnesių terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. L. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 18 d. 15 val. 51 min. iki 2019 m. gruodžio 19 d. 16 val. 10 min. (2 dienos) ir laikytina, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs 4 MGL (200,00 Eur) dydžio baudą (b. l. 135).
Atsižvelgiant į tai, kad M. L. 2020 m. sausio 6 d. turi išvykti į (duomenys neskelbtini) dirbti, o be kardomųjų priemonių panaikinimo to padaryti negalės, bei atsižvelgdamas į tai, kad nuolatinio darbo turėjimas yra vienas iš veiksnių, mažinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką, 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, panaikintinos nuosprendžio priėmimo dieną (b. l. 137).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
M. L. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 2,36 promilės neblaivumas, neteisėti M. L. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Tačiau pažymėtina ir tai, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, jo procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas ir sąžiningas, nes prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailėjosi, jo veika nesukėlė žalos žmonių sveikatai, nepadarė žalos kitų asmenų turtui. Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – termino, teismas mano, kad nustatytinas prokuroro siūlomas specialios teisės atėmimo terminas. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas trejiems metams, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas.
Nors viešųjų registrų duomenimis minėto automobilio valdytoju-savininku įregistruotas A. U., tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad žodinis automobilio pirkimo-pardavimo sandoris tarp V. I. ir kaltinamojo M. L. įvyko 2019 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) pasiėmus minėtą automobilį su užvedimo rakteliais iš V. I. ir su ja visiškai atsiskaičius. Pagal 2019 m. gegužės 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį V. I. minėtą automobilį įsigijo iš M. J. (b l. 15). Įvertinus bylos aplinkybes vertintina, kad minėtas automobilis šiuo konkrečiu atveju laikytinas kaltinamojo nuosavybe ir tai patvirtina tiek pats kaltinamasis M. L., tiek liudytoja V. I. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, M. L. nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), konfiskavimas laikytinas pagrįstu (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
Dėl proceso išlaidų
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatomis, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis bei atsižvelgus į 2019 m. gruodžio 19 d. Telšių AVPK raštą ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 20 d. pateiktą informaciją dėl apmokėjimo ir 2017 m. gegužės 25 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais ir pakeitimais, o taip pat prokuroro prašymą, transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), transportavimo – 76,50 Eur ir saugojimo išlaidos – 96 Eur (skaičiuojamos po 6 Eur už vieną parą nuo pirmos saugojimo paros – 2019 m. gruodžio 18 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos – 2020 m. sausio 3 d.) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš M. L. Telšių AVPK naudai (b. l. 36-49).
Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilis (duomenys neskelbtini), paimtas ir 2019 m. gruodžio 18 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtas ir saugomas (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;
– automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelė ir draudimo liudijimas saugomi voke prie bylos, perduotini valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;
– transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, saugoma voke prie bylos, grąžintina buvusiai automobilio savininkei V. I.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 75 MGL dydžio – 3 750,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. L. galutinę bausmę – 50 MGL dydžio – 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. L. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 18 d. 15 val. 51 min. iki 2019 m. gruodžio 19 d. 16 val. 10 min. (2 dienos), ir laikyti M. L. atlikus dalį bausmės – sumokėjus 4 MGL (200,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį (duomenys neskelbtini).
Pripažinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 172,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 50 ct) išlaidas už automobilio (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 3 d., procesinėmis išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo M. L. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Išaiškinti M. L., kad paskirtą baudą, nurodžius įmokos kodą 6801, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai.
Neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Išaiškinti M. L., kad priteistos 172,50 Eur dydžio procesinės išlaidos turi būti sumokėtos į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam M. L. 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti nuosprendžio priėmimo dieną.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilį (duomenys neskelbtini), paimtą, 2019 m. gruodžio 18 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtą ir saugomą (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;
– automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelę ir draudimo liudijimą, saugomus voke prie bylos, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;
– transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, saugomą voke prie bylos, grąžinti buvusiai automobilio savininkei V. I.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.
Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.