- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-05
- Bylos Nr.
- AN2-3-576/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00187-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Advokatai
- Justinas Borevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Justino Borevičiaus (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutarties, kuria Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos 2025 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. SAVAD-41-ANR_N-34-2025 paliktas nepakeistas ir A. M. atstovo advokato skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisija (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. SAVAD-41-ANR_N-34-2025 A. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 368 straipsnio 1 dalyje, nes 2025 m. gegužės 28 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog A. M. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su kaimyno žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), palei tvorą auga medžiai (gluosnis, klevai) (apie 15 m aukščio) ir augančių medžių šakos yra išsikerojusios (palinkusios ant tvoros) į kaimyno žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šakos siekia kaimyninio namo stogą; tokiu būdu augantys želdiniai kelią pavojų žmonių saugumui bei kaimyno turtui. A. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 14 Eur bauda.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. SAVAD-41-ANR_N-34-2025, A. M. atstovas advokatas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir A. M. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartimi jo skundas atmestas, o Institucijos 2025 m. liepos 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. A. M. atstovas advokatas, nesutikdamas su priimta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. M. atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo priteisti A. M. jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas iš Vilniaus rajono savivaldybės.
3.1. Apeliaciniame skunde A. M. atstovas nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. M., kaltindamas Instituciją dėl pateikto prašymo neregistravimo, siekė išvengti atsakomybės už savo, kaip želdinių savininko, pareigų nevykdymą. A. M. 2025 m. vasario 6 d. kreipėsi į Instituciją, prašydamas išduoti leidimą medžių nupjovimui. Šis prašymas nebuvo užregistruotas laiku. A. M. nubaustas 2025 m. gegužės 30 d., t. y. dar iki tol, kol Institucija praėjus beveik trims mėnesiams surado ir 2025 m. birželio 3 d. įregistravo jo pateiktą prašymą. Šios aplinkybės, atstovo įsitikinimu, atskleidžia Institucijos neveikimą.
3.2. Pabrėžia, kad Institucija perkėlė savo neveikimo pasekmes A. M., o pirmosios instancijos teismas pateisino tokį Institucijos elgesį. Pasak atstovo, Institucija, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo pareigą užtikrinti, kad Pareiškėjo prašymas būtų nedelsiant priimtas, tinkamai užregistruotas ir perduotas nagrinėti kompetentingam padaliniui. Ši pareiga tiesiogiai kyla iš Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, negalintis pagal kompetenciją spręsti prašyme išdėstytų klausimų, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo gavimo dienos jį persiųsti kompetentingam subjektui ir apie tai informuoti pareiškėją. Šios pareigos nevykdymas reiškia, kad buvo pažeistas viešojo administravimo vieno langelio principas, be to, formuojamas pavojingas precedentas, kai asmenys, bendradarbiaudami su institucijomis, tampa atsakingais už pačių institucijų neveikimą.
3.3. Atstovas taip pat nurodo, kad pagal ANK 9 straipsnį, administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatoma asmens kaltė, t. y. kai įrodoma, kad asmuo turėjo realią galimybę laikytis teisės aktų reikalavimų, tačiau jų nesilaikė. Nagrinėjamu atveju A. M., vadovaudamasis teisės aktų nustatytais reikalavimais, pateikė prašymą Institucijai ir dėl leidimo medžių pašalinimui, tačiau buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nesant jo kaltės.
3.4. Apeliaciniame skunde atstovas nesutinka, kad A. M. atsakomybės nešalina tai, jog jis kreipėsi į Instituciją dėl leidimo pašalinti medžius (leidimo neturėjimas jam netrukdė atlikti želdinių priežiūros veiksmų, t. y. nugenėti šakas, įsiterpusias į kaimyninį sklypą). Pastebi, kad A. M. negali būti baudžiamas už tai, jog veikė teisėtai ir susilaikė nuo veiksmų, kurie būtų pažeidę želdinių apsaugos reikalavimus. A. M., prieš imdamasis bet kokių intervencinių veiksmų (medžių genėjimo ar kirtimo) pagrįstai siekė gauti Institucijos leidimą, nes savavališkas saugotinų želdinių kirtimas ar intensyvus genėjimas pagal galiojančius teisės aktus būtų laikomas administraciniu nusižengimu.
3.5. Pasak atstovo, saugotinų želdinių kirtimas, pašalinimas ar intensyvus genėjimas gali būti atliekamas tik gavus atitinkamą leidimą kompetentingos institucijos nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdynams, patvirtinimo“, priedu, privačioje žemėje augantys uosiai ir klevai, kurių kamieno skersmuo siekia 20 cm ar daugiau, yra priskiriami saugotiniems želdiniams. Tai reiškia, kad A. M. valdoje augantys medžiai patenka į saugotinų želdinių kategoriją, todėl jų kirtimui, pašalinimui iš augimo vietos ar intensyviam genėjimui būtina gauti Institucijos (savivaldybės) leidimą ar atitinkamą sprendimą. Taip pat atstovas cituoja Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T3-57 patvirtintas Vilniaus rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisykles, kuriose numatyta, kas laikoma neteisėtu želdinių naikinimu (6.7., 6.11. punktai). Nurodo, kad atsižvelgus į išdėstytas nuostatas matyti, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. M. galėjo nugenėti šakas neturėdamas leidimo, prieštarauja pačiam želdinių apsaugos teisiniam reguliavimui, kurio tikslas užtikrinti, kad bet kokie veiksmai su saugotinais želdiniais būtų atliekami tik turint kompetentingos institucijos leidimą ir laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, taip apsaugant želdinius nuo savavališko jų kirtimo ar pažeidimo.
3.6. Atstovas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliaciniame skunde nurodo, kad A. M. teisinė pagalba buvo teikiama rengiant paaiškinimus, skundą Vilniaus regiono apylinkės teismui ir apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, todėl jam, vadovaujantis ANK nuostatomis, turi būti priteistos teisinės pagalbos išlaidos. Atstovas pateikia nurodytas išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius (toliau – ir atstovas) prašo A. M. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Nurodoma, kad A. M. laikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl apeliaciniame skunde jo atstovas nepagrįstai vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Apelianto siekis panaikinti Institucijos nutarimą kildinamas iš savivaldybės administracijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su administracinių nusižengimų teisena. Pagal susiformavusią teismų praktiką, administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo bei jos inicijavimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti revizuojamas kitos teisenos tvarka.
Atsiliepimas
4.2. Apeliantas skunde kelia administracinio nusižengimo, numatyto ANK 368 straipsnyje, sudėties nebuvimo klausimą, nurodydamas, kad A. M. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymių. Byloje nustatyta, kad A. M. vienai iš Institucijos darbuotojų siuntė prašymą išpjauti medžius (medžių šakų genėjimui prašymo neteikė), tačiau darbuotojai paaiškinus, kad A. M. dokumentą turėjo paduoti tinkamu adresatu, jis nuo tolimesnių veiksmų susilaikė, vertindamas situaciją, kad jeigu seniūnijos darbuotoja ėmėsi svarstyti klausimą, vadovaujantis Viešojo administravimo nuostatomis, jis neprivalo atlikinėti jokių papildomų veiksmų, susijusių su prašymo pateikimu Institucijai. Institucija sutinka, kad prašymą išpjauti medžius A. M. pateikė iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, bet tai nereiškia, kad ši aplinkybė visiškai pašalino administracinę atsakomybę pagal ANK 368 straipsnį.
4.3. Nurodo, kad apeliantas pateikia želdynų ir želdinių apsaugos teisinį reglamentavimą sau naudingu aspektu, tačiau nutyli tai, kad neintensyvus genėjimas nereikalauja leidimo. Taigi, per kelių mėnesių laikotarpį, kol Institucija ragino A. M. nugenėti savo sklype augančių medžių šakas, kad jos nekeltų pavojaus greta esančio sklypo gyventojų interesams, jis galėjo tai padaryti, nes jokio leidimo medžių šakų genėjimui nereikia. Nurodo, kad Vilniaus rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 68. 1 punkte nustatyta, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, kad jų želdinių šakos neišsikištų už sklypo ribų, atkurti ir veisti naujus; ši pareiga taikoma visų sklypų savininkams, kurių valdomuose sklypuose esantys želdiniai ribojasi ar gali daryti įtaką kaimyniniams žemės sklypams. Neintensyvus genėjimas apima tokius želdinių priežiūros darbus, kurių metu pašalinama iki 30 procentų medžio ar krūmo lajos tūrio, todėl šių darbų atlikimui nereikalingi specialūs leidimai. Želdinio savininkas privalo užtikrinti tokią nuolatinę želdinių priežiūrą, kad želdinių šakos neišsikištų už sklypo ribų.
Šalies argumentai
4.4. Teigia, kad A. M. nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. buvo raginamas Institucijos apgenėti medžius, tačiau apsiribojo tuo, kad pateikė Institucijai prašymą išduoti leidimą nupjauti dekoratyvinius gluosnį ir pasvirusį klevą. Prašymą 2025 m. vasario mėn. išsiuntė elektroniniu paštu institucijos darbuotojai (el. p. (duomenys neskelbtini)), kuri nebuvo kompetentinga nagrinėti A. M. prašymo, todėl nurodė, kad prašymą jis turi pateikti Institucijai kitu el. pašto adresu, tačiau prašymas nebuvo pateiktas. Pastebi, kad A. M. su Institucija nebendradarbiavo, iškviestas administracinio nusižengimo protokolo surašymui sukėlė konfliktą su Institucijos darbuotoja, pasišalino iš Institucijos patalpų neužbaigus protokolo surašymo procedūros. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atstovas pateikia atsakymo A. M. kopiją.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
A. M. atstovo advokato apeliacinis skundas netenkintinas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde iš esmės vertinama, kad A. M. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 368 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta ir priteistos jo patirtos teisinės pagalbos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus.
6. A. M. surašytas protokolas ir jis nubaustas už tai, kad 2025 m. gegužės 28 d. jam priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), palei tvorą auga medžiai (gluosnis, klevai, apie 15 m aukščio), medžių šakos yra išsikerojusios (palinkusios ant tvoros) į kaimyno žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šakos siekia kaimyninio namo stogą ir tokiu būdu augantys želdiniai kelią pavojų žmonių saugumui bei kaimyno turtui.
7. ANK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimą, išskyrus šio kodekso 281 straipsnyje numatytus pažeidimus. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame savivaldybės teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas.
8. Institucijos 2025 m. liepos 15 d. nutarime Nr. SAVAD-41-ANR_N-34-2025 ir skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad A. M. pažeidė Vilniaus rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T3-57, 68.1 punkto reikalavimus (pastaba redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2025 m. spalio 3 d.). Taisyklių 68.1 punktas numatė, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, kad jų želdinių šakos neišsikištų už sklypo ribų, atkurti ir veisti naujus.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija dar 2024 m. spalio 23 d. elektroniniu paštu buvo gavusi I. K. pateiktą informaciją, kad kaimyno sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) medžių šakos netvarkomos, nenugenėtos ir niokoja jos turtą. Reaguojant į pateiktą informaciją 2024 m. spalio 29 d. R. T. pateikė atsakymą (elektroniniu paštu), kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai nuvykę nurodytu adresu nustatė, kad sklype (duomenys neskelbtini), augantys medžiai driekiasi į kaimyninio sklypo teritoriją, sklypas nenušienautas. Minėto sklypo savininkui buvo nurodyta apgenėti medžius ir sutvarkyti sklypą iki 2024 m. rugsėjo 13 d. Atlikus pakartotinį patikrinimą buvo nustatyta, kad sklypas nušienautas, tačiau medžiai neapgenėti. Sklypo savininkui buvo išsiųstas pakartotinis raginimas nugenėti besiribojančių sklypų teritorijoje augančių medžių šakas iki 2024 m. lapkričio 15 d. Šiuo atveju A. M. nėra kaltinamas atitinkamų reikalavimų nevykdymu, tačiau šie duomenys patvirtina, kad A. M. apie poreikį nugenėti medžių šakas žinojo. Vis tik 2025 m. gegužės 28 d. patikrinimo metu nustatyta, kad medžių šakos nėra nugenėtos, kas rodo jo tyčios kryptingumą.
10. 2025 m. vasario 7 d. 11.25 val. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotoja, atsakydama į A. M. prašymą, jam el. paštu išsiuntė prašymo formą leisti kirsti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus želdinius. 2025 m. vasario 14 d. 16.25 val. A. M. persiuntė institucijos darbuotojai el. laišką su prašymo forma leisti kirsti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus želdinius – nupjauti dekoratyvinį gluosnį ir nupjauti klevą. 2025 m. vasario 17 d. 8.46 val. institucijos darbuotoja informavo A. M., kad jis turi prašymo formą leisti kirsti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius su fotofiksacija išsiųsti el. paštu vrsa@vrsa.lt. Kaip matyti, A. M. po šio specialistės el. laiško jokių veiksmų neatliko ir neišsiuntė savo prašymo nurodytu el. pašo adresu. Susiklostė situacija, kai 2025 m. vasario mėnesį jo pateiktas prašymas buvo užregistruotas 2025 m. birželio 3 d. A. M. atžvilgiu 2025 m. gegužės 30 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-41-ANR_P-100-2025, o 2025 m. liepos 15 d. priimtas nutarimas.
11. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Institucijos darbuotojų veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo. Aukštesnysis teismas taip pat nevertina savivaldybės darbuotojų veiksmų, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
12. Šiuo atveju svarbu išskirti du, teismo vertinimu, atskirus momentus:1) želdinių savininko pareiga juos prižiūrėti ir tvarkyti bei 2) želdinių savininko sprendimas nukirsti medžius/intensyviai genėti, kuriam reikalingas leidimas. Pagal galiojusių Vilniaus rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 43 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2025 m. spalio 3 d.), saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint Savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius ar vadovaujantis galiojančiu Savivaldybės administracijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo ir sumokėjus savivaldybės administracijos institucijos pagal Aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Taigi, iš šio reglamentavimo matyti, kad leidimas turi būti gautas, kai saugotinus želdinius reikia kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar, be kita ko - intensyviai genėti.
13. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 staipsnio 3 punktą, intensyvus želdinių genėjimas – želdinių priežiūros darbai, kurių metu pašalinama daugiau kaip 30 procentų medžių ar krūmų lajos tūrio. Taigi, neintensyviam genėjimui (mažiau kaip 30 procentų medžių ar krūmų lajos tūrio) leidimas nebuvo reikalingas ir tokią želdinių priežiūrą A. M. atlikti kliūčių nebuvo. Vis tik jis tokių darbų neatliko, todėl pateiktas prašymas nupjauti medžius, kai tam reikalingas leidimas, savaime nešalina jo atsakomybės pagal ANK 368 straipsnio 1 dalį.
14. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad A. M. nevykdė savo kaip želdinių savininko pareigos juos prižiūrėti, o būtent genėti, kad pastarieji nebūtų išsikeroję į kaimyninį sklypą ir nekeltų pavojaus bei negadintų svetimo turto. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad aplinkybė, kad dar iki protokolo surašymo A. M. kreipėsi su prašymu į Instituciją nukirsti medžius, niekaip nešalina jo atsakomybės, nes leidimo kirsti medžių neturėjimas niekaip netrukdė jam šiuo medžius prižiūrėti, o būtent nugenėti šakas, kurios įsiterpusios į kaiminį sklypą, tačiau jis tokių veiksmų neatliko. Aukštesnysis teismas su tokiu vertinimu sutinka. Be kita ko, apeliaciniame skunde neneigiama A. M. pareiga prižiūrėti želdinius.
15. Apeliaciniame skunde yra pateiktas prašymas priteisti proceso išlaidas. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas.
16. A. M. atstovas advokatas kartu su apeliaciniu skundu pateikė A. M. patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas pagrindžiančius dokumentus, kurie patvirtina, kad išlaidų suma yra 397,5 Eur (už susipažinimą, rašytinių paaiškinimų rengimą, kt.). Įvertinus tai, jog apeliacinis skundas netenkinamas, prašymas iš Institucijos priteisti patirtas atstovavimo išlaidas atmestinas.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Justino Borevičiaus apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartį.
Nepriteisti A. M. patirtų 397,5 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.