Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka spręsdama kreditoriaus AB Šiaulių bankas pareiškimo skolininkui R. M. dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. kreditorius AB Šiaulių bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko R. M. 6146,18 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – 8,00 Eur žyminį mokestį.

Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakytina priimti.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 435 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, CPK 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Be to, CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 434 straipsnio 1 dalis numato, jog už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tačiau ne mažesnis negu 10,00 Eur, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kai žyminio mokesčio sumokėjimo terminas yra atidėtas. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5,00 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

3. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog kreditorius Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 35,00 Eur žyminio mokesčio sumą, įmokos kodas 5660, tačiau pareiškimu iš skolininko prašo priteisti 8,00 Eur žyminį mokestį. Įvertinus nurodytas aplinkybes matyti, jog kreditoriaus reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų neatitinka byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui ne tik turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, bet ir tinkamai suformuluotą reikalavimą dėl jų priteisimo (CPK 433, 434 straipsniai).

4. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančiame CPK XXIII skyriuje nenumatytas trūkumų šalinimo institutas (CPK pakeitimo 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymas Nr. XII-2751, įsigaliojęs nuo 2017 m. liepos 1 d.), teismas kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisako priimti (435 straipsnio 2 dalis).

5. Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra galutinė ir neskundžiama, tačiau tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti kreditoriaus AB Šiaulių banko pareiškimą skolininkui R. M. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Išaiškinti kreditoriui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo arba pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo taisykles.

Nutartis neskundžiama.