- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- 1-2197-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16286-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 284 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. 2018 m. vasario 28 d., apie 09.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu tyčia, rankos kumščiu sudavė savo sutuoktinei D. M. ne mažiau kaip du smūgius į galvos ir veido sritį, padarydamas nukentėjusiajai viršugalvio, galvos kairės smilkininės srities poodines kraujosruvas su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą su gleivinės nubrozdinimu, tokiais veiksmais, smurtaudamas artimoje aplinkoje, padarė šeimos nariui D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, E. M. 2018 m. balandžio 8 d., apie 11.30 val., viešoje vietoje, grožio salone, adresu (duomenys neskelbtini), stebint grožio salono klientei, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sutuoktinei D. M. į pilvo srities kairės pusės šoną, tokiais veiksmais šeimos nariui D. M. sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis E. M. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad šiuo metu su D. M. susitaikė, santuokos nenutraukė ir gyvena kartu. Teigė, kad 2018 m. vasario 28 d. tarp jo ir sutuoktinės namuose įvyko žodinis konfliktas, kuris perėjo į smurtavimą, t. y. konflikto metu jis sudavė kumščiu nukentėjusiajai į veidą ir į galvą. Tikslios vietos neprisiminė. Po to išėjo iš namų. Pasak kaltinamojo, tai buvo pirmas kartas kai jis vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Vasario 28 d. kartu negyveno, buvo laikinai išsiskyrę. Dėl įvykio grožio salone paaiškino, kad tuo metu vyko skyrybos, buvo emociškai nestabili situacija. Jis atvažiavo į saloną, kad nukentėjusioji pasirašytų dokumentus, o ji atsisakė. Tada jam sukilo pyktis, jis nesusivaldė ir sudavė jai kumščiu į šoną. Dabar supranta, kad ten buvo vieša vieta. Savo veiksmus vertina blogai. Nurodė, kad turi bendrą vaiką, tuo metu, kai negyveno kartu, kartą, du per savaitę atvažiuodavo jo aplankyti, pasiimti. Su D. M. taip pat kontaktuodavo, aiškindavosi santykius. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies. 2018 m. balandžio 9 d. apklausos metu pripažino, kad du kartus smurtavo prieš savo sutuoktinę, tačiau neigė sutrikdęs viešąją tvarką. Pirmosios apklausos metu nurodė, kad jo žmona yra D. M., tačiau su ja kartu negyvena jau apie 2 mėnesius. Nuo to laiko neveda bendro ūkio. Jie turi dukrą S., kuriai 3 metukai. Dukra S. šiuo metu gyvena kartu su motina D.. Jie nusprendė išsiskirti ir nutraukti santuoką abipusiu sutarimu. 2018 m. balandžio 8 d. apie 11.30 val. jis atvyko į savo žmonos D. darbovietę – grožio saloną, ir atvežė pasirašyti skyrybų dokumentus. Dėl susitikimo buvo iš anksto susitarę. Jam atvykus grožio salone buvo D. ir klientė. Jis paprašė D. pasirašyti skyrybų dokumentus, tačiau ji atsisakė, nurodydama, kad persigalvojo ir nesutinka skirtis tokiomis sąlygomis. Dėl to jie pradėjo bartis, rėkti vienas ant kito. Šio konflikto metu jis nesusitvardė ir ją pastūmė. Pastūmė dešine ranką, ties pečiu ar nugara. Po to jis išėjo į lauką ir atvyko policija. Manė, kad savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą D. ir dėl to labai gailisi (b. l. 55-56). 2018 m. balandžio 8 d. apklausos metu kaltinamasis nebegalėjo tiksliai pasakyti, ar pastūmė, ar sudavė savo žmonai kumščiu, nes buvo labai susijaudinęs. Pastūmė stipriai, tai mano kad pastūmimą būtų galima suprasti kaip smūgį. Papildomai nurodė, kad šio konflikto metu spontaniškai buvo paėmęs žmonos telefoną, tai pastebėjo tik išėjęs į lauką ir iš karto grąžino, numesdamas į žmonos pusę. Teigė, kad anksčiau nėra smurtavęs prieš D., 2018 m. balandžio 8 d. buvo pirmas kartas, neigė 2018 m. vasario 28 d. smurtavimo prieš D. M. atvejį (b. l. 60). 2018 m. balandžio 10 d. apklausos metu E. M. davė analogiškus parodymus, kaip ir 2018 m. balandžio 8 d. apklausos metu (b. l. 60-61). 2018 m. gegužės 15 d. apklausos metu E. M. savo kaltę visiškai pripažino dėl abiejų smurto prieš sutuoktinę epizodų, nurodė, kad viskas vyko būtent taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, dėl savo elgesio labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios atlygino jai padarytą žalą ir jie susitaikė. Žadėjo taip nebesielgti (b. l. 65). Įteikus kaltinamajam įtarimą papildomai ir dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo, jis savo kaltę neigė ir nesutiko, kad pažeidė viešąją tvarką. Parodė, kad to padaryti nenorėjo, į grožio saloną atvyko su tikslu pasirašyti skyrybų dokumentus. Su D. šiuo metu susitaikė, atsiprašė jos ir ji atleido (b. l. 70).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusioji D. M. teisme nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi ir jie susitaikė. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad E. M. yra jos sutuoktinis. Jie turi dukrą S., kuriai yra trys metukai. Su juo kartu ji nebegyvena nuo vasario 14 d., bendro ūkio nebeveda, nusprendė išsiskirti abipusiu sutarimu. Dokumentus skyryboms ruošė E. M.. Jie buvo susitarę skirtis gražiuoju, tačiau vyras nesutiko palikti jai savo pavardės. 2018 m. balandžio 8 d. apie 11.30 val. vyras atvyko pas ją į darbą, į grožio saloną, adresu (duomenys neskelbtini), su skyrybų dokumentais ir pradėjo reikalauti šiuos dokumentus pasirašyti. Ji tuo metu dirbo ir buvo su kliente B. P.. E. M. į tai, kad ji dirba ir yra su kliente visiškai nekreipė dėmesio ir pradėjo reikalauti pasirašyti dokumentus. Ji prašė jo nusiraminti, tačiau jis vis nerimo, buvo labai agresyvus. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jį nuraminti bandė ir klientė B., tačiau jis į ją taip pat nekreipė dėmesio. Konflikto metu E. M. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairį šoną. Nuo jo suduoto smūgio patyrė fizinį skausmą. Po to jis paėmė iš jos rankų mobilaus ryšio telefoną ir išėjo. Ji parašė klientės B. paskambinti į policiją. B. skambinat į policiją išgirdo, kad grįžo vyras. Užėjęs jis metė į ją mobilaus ryšio telefoną ir iš karto išėjo. Telefonu nepataikė. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji. Jai tuo metu skaudėjo kairį šoną, pas teismo medikus vykti atsisakė, nes ant kūno neliko sumušimo žymių. Paaiškino, kad tai ne pirmas smurto prieš ją atvejis – 2018 m. vasario 28 d. apie 09.30 val. būnat bute, adresu (duomenys neskelbtini) vyras E. M. taip pat smurtavo jos atžvilgiu. Tuo metu namuose buvo ji, dukra S. ir vyras E., tačiau su vyru jau nebegyveno. Jis atvažiavo paimti dukrą nuvežti į būrelį. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, jis pradėjo ją įžeidinėti. Ji tada jį pastūmė, o jis pastūmė atgal. Po ko jis pasidarė dar agresyvesnis ir pradėjo ją mušti. Kumščiais, kokios rankos pasakyti negali, sudavė tris kartus per galvą ir viena smūgį į veidą, o tiksliau į lūpą. Nuo suduotų smūgių ji patyrė fizinį skausmą. Po to jis išėjo. Į policiją nesikreipė, nes norėjo, kad išliktų gražūs santykiai dėl vaiko, tačiau tą pačią dieną nuvyko į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kur jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Abu kartus, kada vyras smurtavo, jis buvo blaivas (b. l. 20-21). Papildomos apklausos metu D. M. patvirtino ankstesnius parodymus, papildomai nurodė, kad E. M. bandė atsiprašyti SMS žinute ir vieną kartą būdamas neblaivus prie namo laiptinės. Ji jo atsiprašymo nepriėmė ir jam neatleido (b. l. 24). Papildomai apklausta nukentėjusioji D. M. parodė, kad E. M. jos nuoširdžiai atsiprašė, atlygino jai padarytą žalą ir ji jam atleido, pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio atsisako. Prašo ikiteismini tyrimą nutraukti jiems sutaikius (b. l. 36).
Iš specialisto išvados Nr. 733/2018(01) matyti, kad 2018 m. vasario 28 d. atlikus tyrimą nustatyta, jog D. M. padarytos viršugalvio, galvos kairės smilkininės srities poodinės kraujosruvos su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, apatinės lūpos gleivinės kraujosruva su gleivinės nubrozdinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu tiriamoji paaiškino, jog 2018 m. vasario 28 d. apie 9.30 val. namuose sutuoktinis kumščiais mušė per veidą, galvą. Skundėsi sumuštų vietų skausmu (b. l. 38).
Liudytoja B. P. parodė, kad 2018 m. balandžio 8 d. apie 11.30 val. ji buvo grožio salone, (duomenys neskelbtini). Ji buvo grožio procedūroje pas darbuotoją, kurios vardas D.. Iki tol pastarosios nepažinojo. Grožio salone tuo metu jos buvo dviese. Į saloną atėjo vyriškis, kurio ji taip pat nepažįsta, matė pirmą kartą. Tas vyriškis atvyko pas D. ir jie pradėjo bartis. Vyriškis atvežė kažkokius dokumentus ir liepė jai pasirašyti. D. atsisakė pasirašyti. Iš jų tarpusavio barnio suprato, kad tai D. vyras ir kad jis atvežė skyrybų dokumentus. Kaip suprato, konfliktas tarp jų prasidėjo dėl pavardės palikimo D.. Jie abu barėsi. Tas vyriškis buvo labai agresyviai nusiteikęs. Ji kelis kartus bandė jį nuraminti ir jį sulaikyti, nes jis tiesiog veržėsi prie D.. D. vis tiek nesutiko pasirašyti dokumentų. Po ko, jis pribėgo prie D. ir jai sudavė dešine ranka. Kiek kartų sudavė pasakyti negali, tačiau tikrai vieną kartą. Jis jai sudavė į kairės pusės nugaros šoną. Smūgis buvo stiprus. D. labai išsigando ir stovėjo grožio salono kamputyje. Po to vyriškis išėjo, o D. paprašė iškviesti policiją. Ji matė paraudimą ant kairio D. šono (b. l. 40).
D. M. 2018 m. balandžio 8 d. pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą ir nurodė, kad 2018 m. balandžio 8 d. 11.35 val. (duomenys neskelbtini), grožio salone jos vyras E. M. sudavė kumščiu jai į šonkaulius. Viskas įvyko svetimo žmogaus akivaizdoje. Jis reikalavo pasirašyti dokumentus skyryboms, kur nurodyta, kad po skyrybų jai lieka mergautinė pavardė. Ji atsisakė pasirašyti (b. l. 9).
2018 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. balandžio 8 d. apie 11.35 val. (duomenys neskelbtini), grožio salone darbuotojos D. M. vyras E. M. puolė ją mušti ir kelis kartus sudavė į šonkaulius klientės B. P. akivaizdoje. Nukentėjusioji D. M. paaiškino, kad vyksta skyrybos su vyru, ji atsisakė pasirašyti skyrybų dokumentus, todėl buvo mušama. Patyrė stiprų fizinį skausmą, bei psichologinį (b. l. 10-11).
D. M. 2018 m. gegužės 15 d. pareiškime nurodė, kad su E. M. susitaikė, kaltinamasis jos nuoširdžiai atsiprašė, atlygino padarytą žalą ir ji jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio atsisako (b. l. 90).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, kad abejais atvejais, kai kaltinamasis vartojo smurtą prieš nukentėjusiąją, jie kartu negyveno, kita vertus, teisme abu patvirtino, kad šiuo metu gyvena kartu, santuokoje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinė byla nutraukta šalims susitaikius. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, jog 2018 m. vasario-balandžio mėnesiais jie kartu negyveno, nesutarė ir konfliktavo, tačiau kaltinamasis patvirtino, kad kartą per savaitę ateidavo pasiimti jų bendro vaiko, t. y. turėjo bendrų pareigų ir interesų vaiko auginimo atžvilgiu. Nurodyta aplinkybė bei tai, kad sutuoktiniai ilgainiui susitaikė ir šiuo metu patvirtino gyvenantys drauge, rodo, kad juos nusikalstamų veikų padarymo metu, nors ir gyveno atskirai, siejo šeimyniniai santykiai ir D. M. atitinka šeimos nario statusą. Kaltinamasis neginčijo smurtavęs prieš savo sutuoktinę, patvirtino, kad 2018 m. vasario 28 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu kumščiu sudavė D. M. ne mažiau kaip du smūgius į galvos ir veido sritį, bei 2018 m. balandžio 8 d. grožio salone, matant salono klientei, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai į šoną. Teisme kaltinamasis negalėjo įvardinti suduoto smūgio stiprumo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad smūgis buvo pakankamai stiprus. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina byloje surinkta medžiaga, t. y. nukentėjusiosios parodymai, kad kaltinamasis 2018 m. vasario 28 d. kumščiais mušė ją per galvą ir veidą. Šiuos nukentėjusios parodymus atitinka specialisto išvada 733/2018(01), kurioje nurodyta, kad 2018 m. vasario 28 d. nukentėjusioji skundėsi, jog 2018 m. vasario 28 d. apie 9.30 val. namuose sutuoktinis kumščiais mušė per veidą, galvą, sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 38). Dėl 2018 m. balandžio 8 d. epizodo kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo patvirtina nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai, kad 2018 m. balandžio 8 d. grožio salone E. M. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairį šoną. D. M. taip pat parodė, kad nuo suduoto smūgio jai skaudėjo. Šiuos nukentėjusiosios parodymus atitinka liudytojos B. P. parodymai, kad ji matė, kaip grožio salono darbuotojos sutuoktinis konflikto salone metu vieną kartą dešine ranka stipriai sudavė pastarajai į kairės pusės nugaros šoną, kad smūgis buvo stiprus ir kad ji matė paraudimą ant kairio D. M. šono. Mušimo faktas ir tai, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusioji jautė stiprų skausmą, užfiksuotas ir 2018 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 10-11). Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2018 m. vasario 28 d. smurtaudamas prieš savo šeimos narį padarė D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, o 2018 m. balandžio 8 d. suduodamas smūgį nukentėjusiajai į šoną sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai abejais atvejais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad 2018 m. balandžio 8 d. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, kadangi konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko D. M. darbo vietoje, grožio salone, matant pašaliniam asmeniui ir bet kuriuo momentu galint pasirodyti kitiems asmenims. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Aplinkybę, kad kaltinamojo elgesys, konfliktuojant su nukentėjusiąja ir jos atžvilgiu naudojant fizinį smurtą, pažeidė viešąją tvarką, patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojos B. P. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis atvyko pas ją į darbovietę tuo metu, kai ji dirbo su kliente, tačiau nekreipdamas į tai dėmesio sukėlė konfliktą bei pavartojo prieš ją fizinį smurtą. Liudytoja B. P. patvirtino, kad E. M. buvo agresyviai nusiteikęs, o D. M. buvo išsigandusi dėl kaltinamojo elgesio, kad ji pati net kelis kartus bandė nuraminti ir sulaikyti E. M., nes jis „tiesiog veržėsi prie D.“. Tokie nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai akivaizdžia patvirtina, kad buvo sutrikdytas nukentėjusiosios darbas, liudytojos poilsis, pastaroji netgi buvo priversta imtis veiksmų, siekdama apsaugoti nukentėjusiąją, kas rodo, jog E. M. veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju E. M. ikiteisminio tyrimo metu tik iš dalies pripažino savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
E. M. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, teisme iš esmės pripažino bei nurodė visas esmines veikos kvalifikavimui reikšmingas jos padarymo aplinkybes, su D. M. susitaikė, teigė supratęs, jog elgėsi netinkamai, žadėjo daugiau prieš sutuoktinę nesmurtauti prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad yra atleidusi E. M. ir su juo susitaikė, pretenzijų neturi. Tai patvirtina ir jos ikiteisminio tyrimo metu pateiktas 2018 m. gegužės 15 d. pareiškimas, kuriuo ji taip pat atsisakė ir civilinio ieškinio (b. l. 90). Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (b. l. 76-77), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 80-84), teigė, kad verčiasi individualia veikla – (duomenys neskelbtini), Sodra duomenimis nedirba (b. l. 78-79). Iš kaltinamojo teisme duotų parodymų ir nukentėjusiosios apklausos protokoluose užfiksuotos informacijos matyti, kad E. M. prieš D. M. smurtavo tik šiuos du kartus. Tuo metu tarp jų vyko skyrybų procesas, kai paprastai tarp sutuoktinių vyrauja įtempti santykiai. Pasak kaltinamojo, konfliktai bei emocinė įtampa ir išprovokavo jo nusikalstamą elgesį. Šiuo metu abu sutuoktiniai patvirtino gyvenantys santuokoje, kartu, stengiasi dėl bendros ateities, augina bendrą vaiką, abu lankosi pas psichologą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad E. M. padarytos nusikalstamos veikos yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad E. M. atitinka visas BK 38 straipsnio sąlygas, sudarančias pagrindą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 71), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintinos.
Dėl civilinio ieškinio.
BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. CPK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 4 500 EUR neturtinės žalos priteisimo (b. l. 25-28), tačiau 2018 m. gegužės 15 d. pareiškimu D. M. civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad pretenzijų E. M. neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms, procesas dėl D. M. civilinio ieškinio nutrauktinas BPK 112 straipsnio 3 dalies ir CPK 140 straipsnio 1 dalies bei 294 straipsnio pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. M., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. vasario 28 d. epizodas ir 2018 m. balandžio 8 d. epizodas) bei BK 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja D. M., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
E. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nutraukti procesą dėl nukentėjusiosios D. M. civilinio ieškinio.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.