- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-30
- Bylos Nr.
- 1S-154-462/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pareiškėjas
- A. K., A.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-04 nutarties, kuria atmestas A. K. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-06-05 nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
A. K. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-06-05 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2008-07-04 nutartimi atmetė pareiškėjo A. K. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-06-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Skundu A. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-06-05 nutarimą bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-04 nutartį ir įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. P. ir I. O. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. Skunde nurodoma, kad buvo apgautas savo motinos I. O. K. ir sesers A. P., nes jos neteisėtai prisiteisė ¼ dalį jo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų dėl jų kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo A. K. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-06-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra teisėta ir pagrįsta.
Bylos tyrimas ir nagrinėjimas, iš anksto žinant, kad joje nebus galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas ir asmenų piktnaudžiavimas baudžiamąją teise sprendžiant civilinius tarpusavio santykius.
Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto pareiškimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo, kai be ikiteisminio tyrimo aišku, jog yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, arba didelės vertės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo su organizuota grupe. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, objektyvusis požymis – veika – apibūdinama aktyviais veiksmais. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš paminėtų dispozicijoje alternatyvių veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba išvaistymo baudžiamosiose bylose“ 2 p. numatyta, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo dėl apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Nutarimo 4 p. nurodyta, kad sukčiavimo dalykas yra svetimas turtas ar teisė į svetimą turtą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise.
Skundžiamojoje apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo A. K. motina ir sesuo įgydamos ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), sukčiavo. Iš bylos matyti, kad tarp pareiškėjo A. K. ir jo motinos I. O. K. buvo kilęs ginčas dėl buto, kuris išspręstas 2002-01-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, pagal kurį I. O. K. buvo pripažinta nuosavybė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat pripažino iš dalies negaliojančiu 2001-10-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą A. K., dėl ¼ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Šie teismo sprendimai yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,
n u t aria:
pareiškėjo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-04 nutartį.
Nutartis neskundžiama.