Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovui L. G., jo atstovei advokatei Ingai Stonytei, prokurorui Aivarui Velučiui, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

1. Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Kadangi vienintelis procesinis veiksmas, kurio neteisėtumą bando įrodyti ieškovas, yra teismo sankcionuota krata, todėl dėl jos ministerija ir pasisako.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2008-09-05 ieškovo ūkiui priklausančioje ganykloje (duomenys neskelbtini), įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas ūkio darbininkas K. J.. Dėl šio įvykio Šilalės rajono policijos komisariate 2008-09-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 176 str. 1 d. požymius. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2009-03-12 nutarimu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 176 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., požymių. Tuo pačiu nutarimu buvo panaikinta ir ieškovui taikyta kardomoji priemonė.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 310 564,07 Lt turtinei ir 30 000 Lt neturtinei žalai, atsiradusiai dėl, ieškovo nuomone, neteisėtai pradėto ir nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso bei neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, atlyginti. Savo reikalavimą dėl nurodytos žalos atlyginimo grindžia neteisėtumu tokių pareigūnų veiksmų: neteisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu, kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti), kitos procesinės prievartos priemonės (kratos) taikymu ir nepagrįstai ilgai trukusiu baudžiamuoju procesu.

Dėl neteisėtų veiksmų

BPK 166 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2008-04-30 iki 2010-09-30) 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 166 straipsnio 2 dalį BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010).

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00308-08 buvo pradėtas 2008 m. rugsėjo 5 d. pagal Šilalės rajono ligoninės pranešimą apie K. J. sužalojimą ieškovo ūkyje. Tokio pranešimo būtinybę nustato LR sveikatos apsaugos ministro, LR vidaus reikalų ministro ir LR generalinio prokuroro 2002-01-28 įsakymas Nr. 55/42/16 „Dėl informacijos apie asmenis su kūno sužalojimais, kurie gali būti susiję su nusikaltimu, teikimo“. Tyrėjui nuvykus į gydymo įstaigą ir pasitvirtinus, kad K. J. buvo sužalotas darbo metu ir darbo vietoje, įvykio aplinkybių ištyrimui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, jog sužalojimas susijęs su darbų saugos reikalavimų pažeidimais, patvirtina ir K. J. apklausa įvykio dieną ligoninėje (b. b. Nr. 93-1-00308-08 t. 1, b. l. 32–34), kurios metu pastarasis nurodė, kad buvo sužalotas darbo metu, darbo vietoje, su darbų saugos instrukcijomis supažindintas nebuvo, apsaugos priemonės jam išduotos nebuvo. Atmestinas ieškovo argumentas, kad ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas, nes K. J. buvo sužalotas nesunkiai, kadangi BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nereglamentuojama, kokio masto sveikatos sutrikdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Kadangi buvo pagrindo manyti, jog ūkyje darbininkas buvo sužalotas pažeidus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, nebuvo pagrindo bent jau ikiteisminio tyrimo pradžios metu gauto pranešimo vertinti kaip akivaizdžiai neteisingo ir nesant BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (BPK 168 str. 1, 2 d.), teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškinio argumentais, kuriais apeliuojama į neva nepakankamus (neegzistavusius) pagrindus ikiteisminiam tyrimui pradėti ir (arba) procesinės prievartos priemonėms (kardomosios priemonės paskyrimui, kratai) taikyti. Pažymėtina, kad 2008-10-21 specialisto išvadoje Nr. G391/08 (b. b. t. 1, b. l. 41) buvo konstatuota, kad K. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs realų pavojų jo gyvybei, nors vadovaujantis sunkių traumų kvalifikaciniais požymiais tokia trauma buvo priskirta prie nesunkių (LR sveikatos apsaugos ministro 2001-07-18 įsakymas Nr. 397).

Procesinės prievartos priemonių tikslas – užtikrinti tinkamą proceso eigą baudžiamojoje byloje ir ištirti nusikaltimą. Įstatymo nustatyti galimi laisvės ribojimo ir kitų procesinės prievartos priemonių taikymo pagrindai ir tvarka siejami su teisingumo vykdymu baudžiamojoje byloje nuo jos iškėlimo iki nuosprendžio (nutarties, nutarimo) priėmimo. Tai ne bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, o tik procesinis veiksmas, kuriam atlikti numatytos materialinės ir procesinės sąlygos. Skiriant tokias priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas. Atsižvelgiama tik į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą ir panašiai. Byloje svarbu, ar procesiniai veiksmai buvo atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, ar jais nebuvo pažeistos ir suvaržytos asmens teisės ir laisvės. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tuo atveju, jeigu taikant procesines prievartos ar kardomąsias priemones buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, t. y. sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi būti įvertintas atsakovo pareigūnų minėtų veiksmų atitikimas Baudžiamojo proceso kodekso normoms.

Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – buvo paskirta neteisėtai ir dėl to jis patyrė žalos. Nagrinėjamu atveju ši kardomoji priemonė ieškovui buvo paskirta prokuroro nutarimu (b. b. t. 2, b. l. 58–59), todėl valstybės institucijų pareigūnų savavališkų veiksmų ar piktnaudžiavimo teise ją skiriant nėra, ji paskirta įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo surinkta duomenų apie tai, jog ieškovas galėjo būti padaręs nusikalstamą veiką, jis anksčiau buvo teistas, atsisakė duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, prašomas neteikė į bylą dokumentų, o tai kardomąją priemonę skyrusiam prokurorui leido pagrįstai manyti, jog būtina užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Todėl teismas sprendžia, kad Europos žmogaus teisių teismo (toliau EŽTT) praktikos požiūriu, apie ieškovą surinkta informacija buvo pakankama objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog jis galėjo padaryti nusikaltimą ir buvo pakankama kardomajai priemonei paskirti. Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, kad ši kardomoji priemonė buvo neadekvati nusikaltimo, kuriuo buvo įtariamas, pavojingumui. Pažymėtina, kad ieškovui buvo paskirta pati švelniausia kardomoji priemonė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas mano, kad ieškovui paskirta kardomoji priemonė nesuvaržė jo teisių ir laisvių labiau nei buvo būtina proceso tikslams pasiekti. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ši švelniausia kardomoji priemonė kaip nors iš esmės pažeidė jo interesus, sutrikdė įprastinį jo gyvenimą, sukėlė nepatogumų. Nors ieškovas teigia, kad dėl kardomosios priemonės taikymo jam kilo nepatogumų, nes jis negalėjo išvykti į žemės ūkio parodą Vokietijoje (nors tokių įrodymų į bylą nepateikė), tačiau pastebėtina, kad ši kardomoji priemonė nereiškia besąlyginio draudimo išvykti iš gyvenamosios vietos. Visų pirma ši kardomoji priemonė draudžia išvykti iš gyvenamosios vietos tik ilgesiam nei įstatyme numatytam laikui, o antra, ji leidžia išvykti ir ilgesniam nei numatyta laikui, jeigu gaunamas prokuroro ar teismo leidimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad paskirta kardomoji priemonė jam būtų užkirtusi kelią nors vieną kartą kur nors išvykti, kai jam to reikėjo, arba, kad jis būtų prašęs leidimo išvykti ir jo prašymas būtų atmestas. Vien tik kardomosios priemonės paskyrimas baudžiamajame procese, net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad ji paskirta nepagrįstai, nereiškia, kad asmeniui savaime atsiranda žala dėl jos taikymo, jeigu nėra įrodoma, kad nepagrįstas kardomosios priemonės taikymas kaip nors faktiškai pakenkė tam asmeniui ar jis patyrė konkrečius nepatogumus. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas atlyginti žalą dėl neteisėto ir nepagrįsto kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – taikymo yra nepagrįstas.

Teismas atmeta ieškovo argumentus ir dėl kratos neteisėtumo. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tyrėjai net 3 kartus (2008-09-18, 2008-10-03, 2008-12-08) prašė pateikti tyrimui svarbius dokumentus, tačiau pastarasis reikalaujamų dokumentų gera valia neteikė (b. b. t. 1, b. l. 142, 160, 174). Tai, kad kratos metu buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, patvirtina procesinės prievartos priemonės – kratos – pagrįstumą. Krata buvo paskirta nepažeidžiant jos skyrimo tvarkos, numatytos BPK.

Neteisėtus pareigūnų veiksmus ieškovas grindžia nepagrįstai ilgai trukusiu baudžiamuoju procesu, atskirų pareigūnų netinkamai ir nesavalaikiai atliktais proceso veiksmais.

Sprendžiant ieškovo reikalavimo atlyginti žalą pagrindą – nepateisinamai ilgai užtrukusį procesą, reikia vadovautis suformuota EŽTT praktika, kurią galutinai patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga klausimus, susijusius su asmeniui pareikštu kaltinimu, išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką. EŽTT procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialios kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką iki sprendimo procese priėmimo. Asmuo, kuriam pranešama apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad egzistuoja nepateisinamo delsimo požymiai, nes su šios teisės pažeidimu gali būti susiję galimi kitų pamatinių žmogaus teisių pažeidimai. Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Proceso delsimu gali būti apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kurio metu neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Situacija, kai baudžiamoje byloje ilgesnį laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai, EŽTT praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma.

Išanalizavus baudžiamosios bylos Nr. 93-1-00308-08 medžiagą matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-09-05. Pranešimas apie įtarimą surašytas 2008-11-10, tą pačią dieną pareikštas ieškovui. Iki nurodytos datos du kartus buvo apklaustas nukentėjusysis (b. b. t. 1, b. l. 32– 34, 44–45), buvo pavesta ekspertams atlikti objektų tyrimą (b. b. t. 1, b. l. 40). Tyrimo metu 2008 m. gruodžio–2009 m. sausio mėnesiais buvo apklausti keturi ieškovo ūkyje dirbę darbininkai. Atsižvelgiant į tai, kad jų parodymai buvo nenuoseklūs, o kartais ir prieštaringi, tikslinant įvykio aplinkybes net 3 iš jų buvo apklausti po kelis kartus. Liudytojų apklausos protokolai patvirtina, kad visos apklausos buvo trumpalaikės ir pagrįstos. Prokuroro nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas baudžiamasis procesas, buvo priimtas 2009-03-12. Tokiu būdu bendra baudžiamojo proceso trukmė – 6 mėnesiai 7 dienos, o nuo įtarimo pareiškimo iki bylos nutraukimo – 4 mėnesiai ir 2 dienos. Teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo trukmės reglamentavimą baudžiamojo proceso įstatyme, faktinę tyrimo trukmę, jo pobūdį, atliktų veiksmų kiekį, ieškovo elgesį tyrimo metu, konstatuoja, kad nėra pagrindo tyrimo vertinti kaip vilkinamo. Pažymėtina, kad tyrimo trukmei įtakos turėjo ir keturi paties ieškovo skundai, kurių nagrinėjimo metu tyrimo medžiaga buvo išreikalauta iš pareigūnų, t. y. tyrimas tuo laikotarpiu nebuvo atliekamas.

Neteisėtus pareigūnų veiksmus ieškovas grindžia ir argumentais, kad pareigūnai kai kuriuos veiksmus, pvz. nukentėjusiojo rūbų apžiūrą, atliko nelaiku, be to, ikiteisminis tyrimas turėjo būti perduotas Telšių rajono ikiteisminio tyrimo organams.

Ikiteisminio tyrimo vietą nustato BPK 174 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas, 2 dalyje numatyta, kad siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau, tyrimas gali būti pavestas kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ūkis (BK 176 straipsnio dispozicijoje numatytas subjektas – darbdavys) yra registruotas Šilalės rajone, dauguma byloje apklaustų asmenų, kurie suteikė tyrimui reikšmingos informacijos, gyveno ir dirbo Šilalės rajone, todėl esant tokiam BPK nustatytam ikiteisminio tyrimo vietos reglamentavimui, negalima daryti išvados, kad buvo pažeista ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarka. Dėl kai kurių procesinių veiksmų nesavalaikio atlikimo pastebėtina, kad apie vienokių ar kitokių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo reikalingumą sprendžia tyrimą atliekantis tyrėjas bei bylai vadovaujantis prokuroras.

Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žala atlyginama tuo atveju, jeigu ji padaryta neteisėtais pareigūnų ar teismo veiksmais. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažymi, kad nebuvo nustatytas procesinių veiksmų neteisėtumas. Dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teisėjai ikiteisminio tyrimo metu pažeidė BPK normų reikalavimus ir atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Dėl žalos

Ieškovas pareiškė reikalavimą iš atsakovės priteisti 310 564,07 Lt turtinę ir 30 000 Lt neturtinę žalą, padarytą ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismų neteisėtais veiksmais.

Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė padarytos turtinės žalos fakto (CPK 178 str.). CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pasisakydamas dėl nurodytos teisės normos, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-200/2010). Taigi priežastinis ryšys gali būti nustatytas kaip civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu nustatyta, kad žala atsirado, šiuo atveju, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikimo ar neveikimo.

Tiek Lietuvos Respublikos CPK 12 str., tiek 178 str. nuostatos numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, jog dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, jo vilkinimo, pareigūnų atliktų procesinių veiksmų sumažėjo jo ūkio pajamingumas, t. y. ikiteisminis tyrimas paveikė ūkio valdymą, gamybinius ir ekonominius procesus. Teigia, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jis turėjo važinėti į rajono centrą konsultuotis su teisininkais, apklausoms buvo išvežami jo darbuotojai, todėl laiku buvo nepašeriamos ir nepamelžiamos karvės, iš darbo išėjo gerai dirbantys darbuotojai, ilgai nepavyko darbui surasti kitų darbuotojų. Turtinę žalą ieškovas skaičiuoja kaip skirtumą tarp 2008 m. bendrųjų pajamų (įskaitant subsidijas) ir 2009 m. žemės ūkio pardavimo pajamų (neįskaitant subsidijų, kurios 2009 m. sudarė 241 194,30 Lt) (784 425,37 Lt – 473 861,30 Lt = 310 564,07 Lt). Papildomai nurodė, jog dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jis buvo priverstas atsisakyti verslo plano, dėl to neteko 690 000 Lt Europos Sąjungos lėšų.

Pažymėtina, kad ieškovas, skaičiuodamas jam padarytą žalą, sąmoningai nutyli, kad 2009 m. jam buvo išmokėtos 241 194,30 Lt tiesioginių išmokų, todėl 2009 m. bendrosios ūkio pajamos sudarė ne 473 861,30 Lt, o 715 055,60 Lt (473 861,30 Lt + 241 194,30 Lt). Esant tokiam nustatytam faktui ir vadovaujantis ieškovo žalos skaičiavimo metodika, jo ūkio pajamingumas 2009 m. sumažėjo tik 69 369,77 Lt (bet ne 310 564,07 Lt). Iš pateiktų paties ieškovo skaičiavimų matyti, kad 2009 m. buvo parduota 12 869,60 kg pieno mažiau lyginant su 2008 m., tačiau jis gavo 19 760,82 Lt pajamų daugiau iš gyvulių pardavimo (parduotų gyvulių skaičiaus ir svorio nenurodė). Kadangi ieškovas iš esmės pajamų sumažėjimą grindė mažesniu pieno primilžiu, pastebėtina, kad 2009 m. esant vidutiniškai 11 centų už kilogramą mažesnei pieno supirkimo kainai dėl kainų skirtumo ieškovas patyrė 10 810,46 Lt (iš 48 997,85 Lt – 1 lentelė, t. 2, b. l. 63) nuostolį, lyginant su 2008 metais. Byloje nėra jokių duomenų, kiek ieškovo ūkyje buvo melžiamų karvių 2008 m. ir 2009 m. Ieškovo, byloje apklaustų liudytojų teigimu, nurodytais metais ūkyje buvo apie 100–125 melžiamos karvės. Ieškovas paaiškino, jog vidutiniškai iš karvės per metus primelžiama apie 6 000 kg pieno. Kadangi 2009 m. parduota 12 869,60 kg pieno mažiau negu 2008 m., darytina išvada, kad tai vidutiniškai sudaro 2 karvių primelžiamo pieno kiekis. Nesant jokių duomenų apie melžiamų karvių kiekio kitimą, jų sergamumą, kritimą ir pan., negalima daryti išvados, kad buvo primelžiama pieno mažiau dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir jame atliekamų procesinių veiksmų. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas turėjo asmeninių patikimų komercinių partnerių užsienyje ar Lietuvoje, kurie dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nutraukė komercinius ryšius. Ieškovo pateiktos žemės ūkio technikos pirkimo–pardavimo sutartys (t. 2, b. l. 65–72) nelaikytinos tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais žalos atsiradimą ar Europos Sąjungos lėšų negavimą, kadangi jos sudarytos ir turėjo būti įvykdytos dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, pažymėtina, kad tuo metu buvo prasidėjusi ekonominė krizė, todėl darytina išvada, kad ieškovo ūkio pajamingumas galėjo sumažėti ir dėl objektyvių priežasčių. Taigi byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad būtent pradėjus ikiteisminį tyrimą ir/ar ieškovui taikytos procesinės prievartos priemonės sąlygojo ūkio pajamų sumažėjimą. Konstatuotina, kad tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikimo ar neveikimo ir turtinės žalos ieškovui nėra priežastinio ryšio, todėl ši ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 str., 185 str.).

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir jame taikytų procesinių prievartos priemonių buvo pažeistos ieškovo teisės ir kad dėl to ieškovas patyrė prašomą priteisti neturtinę žalą. Teismo nuomone, nepagrįsti yra ieškovo motyvai, kuriais grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str.). Ieškovas teigia, kad jam neturtinė žala buvo padaryta dėl, jo manymu, neteisėtai pradėto ir vykdyto ikiteisminio tyrimo, per ilgo bylos nagrinėjimo, taikytų procesinės prievartos priemonių, dėl to patyrė neigiamas emocijas, sveikatos sutrikimus, buvo pažeminta jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybė. Byloje apklausti liudytojai – R. V. (t. 2, b. l. 55–53), J. R. (t. 2, b. l. 49–56) – parodė, kad nei kaimynų, nei darbininkų požiūris į ieškovą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nepakito, iš darbo darbininkai išėjo dėl asmeninių priežasčių (susirado moterį). Į bylą pateikta 2008-10-31 Palentinio seniūnijos seniūnės charakteristika taip pat paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes dėl jo reputacijos sumažėjimo (t. 1, b. l. 18). Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo būtų nutrūkę kokie nors komerciniai ryšiai ar sumažėjusi ieškovo bendravimo galimybė. Nors ieškovas teismui pateikė 2012-01-09 gydytojo pažymą Nr. 1 (t. 1, b. l. 26), tačiau joje nenurodomos ligos, o tik jų kodai, todėl negalima spręsti apie konkrečias ligas ar susirgimus, jų atsiradimo pradžią, eigą, intensyvumą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad ligos kodas, nurodytas pažymoje J44.8, reiškia „kitos patikslintos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos“, nors viso teisminio proceso metu ieškovas tokios ligos paūmėjimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo neįrodinėjo. Esant tokioms aplinkybės konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir jo metu taikytų procesinių prievartos priemonių patyrė neturtinę žalą.

Ieškovui neįrodžius visų deliktinei atsakomybei kilti sąlygų, teismas ieškinį atmeta.

Iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos valstybei – 83,95 Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo L. G. ieškinį atmesti.

Iš ieškovo L. G. priteisti 83,95 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.