- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-159-300/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41321-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- J. G., A. K.
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas, Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 2.4.9Kiti bylų proceso apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo klausimai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. G. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
– pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir J. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. G. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir visiško bausmių sudėjimo būdu su 12 (dvylikos) MGL (600 – šešių šimtų eurų) dydžio bauda, ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams 30 (trisdešimčiai) dienų ir 12 (dvylikos) MGL (600 – šešių šimtų eurų) dydžio bauda. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo (duomenys neskelbtini), vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas J. G. laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
– pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo (duomenys neskelbtini), vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas A. K. laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Nukentėjusiosios R. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl 78,16 (septyniasdešimt aštuonių eurų ir 16 ct) eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš kaltinamųjų J. G. ir A. K. solidariai nukentėjusiajai R. G. priteista atlyginti 78,16 (septyniasdešimt aštuonių eurų ir 16 ct) eurų sumą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. G. ir A. K. nuteisti už tai, kad jie veikdami kartu neapibrėžta tyčia, 2021 m. lapkričio 27 d., apie 2:12 val., sugadinę (duomenys neskelbtini) metalines apsaugines grotas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu patekę į (duomenys neskelbtini), lauždami plastikines (duomenys neskelbtini) duris – langą, bei taip mėgindami įsibrauti į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), priklausantį R. G., pasikėsino pagrobti svetimą, nenustatytos vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
2. Be to, J. G. ir A. K. nuteisti už tai, kad jie veikdami kartu, 2021 m. lapkričio 27 d., apie 2:12 val. lauždami plastikines (duomenys neskelbtini) duris – langą, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą – R. G. priklausančias (duomenys neskelbtini) duris – langą, taip padarydami R. G. 308,99 (trijų šimtų aštuonių eurų ir 99 ct) eurų vertės turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendį, sutrumpinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei, jo atžvilgiu, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas jam paskyrė per griežtą bausmę (realų laisvės atėmimą) ir nepagrįstai, jo atžvilgiu, netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Vien tai, jog jam yra neišnykęs teistumas, negali būti vienintelis ir lemiamas faktorius, kurio pagrindu apylinkės teismas paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, t. y. baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo teistam asmeniui skirti išimtinai laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant išimtinai į realią laisvės atėmimo bausmę, kaip šiuo atveju pasielgė pirmosios instancijos teismas. Nuteistasis skunde nurodo, jog nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai, už jos padarymą numatyta keletas alternatyvių bausmių, o jam paskirta pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Be to, minėta nusikalstama veika yra nutrūkusi pasikėsinimo stadijoje, reali žala dėl šios nusikalstamos veikos nebuvo padaryta. Teigia, kad jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, anksčiau nėra teistas laisvės atėmimo bausme. Todėl aplinkybė, jog jam buvo panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas negali būti pagrindu jam skirti realų laisvės atėmimą, nesvarstant bausmės vykdymo atidėjimo. Paaiškina, jog jis jau būtų atlikęs arešto bausmę, jeigu ji nebūtų buvusi atidėta. Anot nuteistojo, arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos buvo sunkesnės ir sudėtingesnės, nei pati arešto bausmė, todėl jis sutiko, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas jam būtų panaikintas. Papildomai nuteistasis prašo atsižvelgti į teisingumo principą, kurio įgyvendinimas, anot nuteistojo, nebuvo užtikrintas.
3.2. Teigia, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek apklausiamas apylinkės teisme jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, apklausiamas nurodė įvykio aplinkybes ir dėl to labai gailėjosi. Nurodo, jog su A. K. neturėjo išankstinės tyčios padaryti nusikalstamas veikas, jų neplanavo, viskas įvyko spontantiškai ir atsitiktinai, pavartojus alkoholio. Dėl šios priežasties jis negali paaiškinti savo elgesio, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, dėl to labai išgyvena. Pažymi, kad dirba pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (prideda tai įrodantį dokumentą). Be to, jo atžvilgiu, nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų ar iškelta baudžiamųjų bylų, kas įrodo jo norą taisytis. Nuteistasis turi stiprius socialinius ryšius. Teigia, kad gyvena kartu su (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) turi (duomenys neskelbtini) proc. darbingumą, todėl (duomenys neskelbtini), dėl jos sveikatos būklės reikalinga nuolatinė priežiūra ir rūpestis, kuria pasikeisdami kartu su savo (duomenys neskelbtini) rūpinasi, t. y. jai reikia padėti atlikti (duomenys neskelbtini) darbus, aprūpinti būtiniausiais produktais, nuvežti pas gydytojus. Nurodo, kad jis nėra priklausomas nuo alkoholio, stengiasi jo nevartoti. Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, jog jis nori ir toliau gyventi laisvėje, nenusikalsti, laikytis visuomenės normų.
3.3. Šiuo atveju apylinkės teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę turėjo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, į jo socialinius santykius juos vertindamas visete bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad jam skyrė ne arešto bausmę, o daug griežtesnę ir ilgalaikę bausmę – laisvės atėmimą. Anot nuteistojo, apylinkės teismas vertino tik jo neišnykusį teistumą, arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir nusprendė, kad jam nėra galimybės paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, neatsižvelgdamas ir nevertindamas jo paminėtų aplinkybių, kurios lengvina jo padėtį. Mano, kad tai sudaro pagrindą teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
3.4. Nuteistasis įsipareigoja vykdyti visus jam paskirtus teismo įpareigojimus, laikytis įstatymų ir visuomenės normų, jeigu jam būtų taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Apibendrindamas savo apeliacinį skundą apeliantas pažymi, jog nurodytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į teisingumo principą, leidžia daryti išvadą, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jo neizoliuojant nuo visuomenės.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendį ir, jo atžvilgiu, pritaikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas atidedant paskirtos bausmės vykdymą.
4.1. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes paskirta bausmė, netaikant BK 75 straipsnio 2 dalies yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, jog apylinkės teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, jo nuoširdų gailėjimąsi ir atvirą prisipažinimą, jį apibūdinančias tiek teigiamas, tiek neigiamas savybes, atsižvelgė ne į visas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Kai kurias iš jų vertino kaip neesmines ir nereikšmingas, t. y. kad jis dirba, augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriems reikalingas (duomenys neskelbtini) rūpestis ir priežiūra. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. kovo 15 d., jo atžvilgiu, buvo priimtas nuosprendis (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Daugiau baudžiamųjų bylų, jo atžvilgiu, nėra nagrinėjama.
4.2. Pažymi, jog atsižvelgtina į tai, kad jo (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), ji viena yra nepajėgi susitvarkyti su vaikais, t. y. juos prižiūrėti ir jais rūpintis, jai reikalinga jo vyriška pagalba. Taip pat atsižvelgtina į jo norą pasitaisyti, (duomenys neskelbtini) amžių, kas teismui sudaro teisėtą pagrindą nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
5. Atsiliepimų į nuteistųjų J. G. ir A. K. apeliacinius skundus byloje nebuvo gauta.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis A. K. papildomai prašė jam sušvelninti paskirtą bausmę, o prokurorė Irena Zgierskytė-Strumilaitė – nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju nuteistieji J. G. ir A. K. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo ir BK 75 straipsnio taikymo klausimus.
Dėl nuteistojo J. G. apeliacinio skundo.
8. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
9. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę nuteistajam J. G., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (viena baigta nusikalstama veika, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje), bei kaltininko asmenybę: (duomenys neskelbtini) amžiaus (2 t., b. l. 1), teisiamas (duomenys neskelbtini) kartą, iš jų (duomenys neskelbtini) teistas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, naujas nusikalstamas veikas padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi nuteistajam panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti arešto bausmę ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 10, 24-26), apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi pakeista viešųjų darbų bausmė pakeista į 600 (šešių šimtų) eurų baudą, kuri (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 7-11), praeityje baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 27-37), nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 134-136), rūpinasi (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis (2 t., b. l. 137), augina (duomenys neskelbtini) vaikus: M. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 138-139). Iš nuteistojo kartu su apeliaciniu skundu pateikto dokumento (nukentėjusiosios R. G. rašto) matyti, kad nuteistasis po apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, t. y. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. G. bankiniu pavedimu pervedė dalį nuosprendžiu priteistos turtinės žalos – 40 (keturiasdešimt) eurų. Nukentėjusioji R. G. raštu patvirtino, kad nuteistasis jai pervedė 40 (keturiasdešimt) eurų. Nukentėjusioji J. G. neturi jokių pretenzijų (2 t., b. l. 141). Pažymėtina, kad nuteistajam praeityje buvo paskirtos bausmės – viešieji darbai (pakeista į baudą, kuri (duomenys neskelbtini)), areštas ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Be to, nuteistajam (duomenys neskelbtini) buvo taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, kuris apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas. Visa tai rodo, kad nuteistasis J. G. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – J. G. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė tris nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ? kaltininkas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,19 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (1 t., b. l. 33) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).
11. Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje pirmosios instancijos teismas J. G. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo terminą nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (3 (trys) metai 1 (vienas) mėnesis 15 (penkiolika) dienų), o už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taip pat paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnesis 15 (penkiolika) dienų). Pažymėtina kad nuteistajam pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę (nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį) ir J. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Atsižvelgęs į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei nuteistajam prisipažinus kaltu, apylinkės teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Be to, nuteistajam pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, nuosprendžiu sumažinta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę (nusikalstamos veikos buvo padarytos arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu, arešto bausmė (duomenys neskelbitni)) ir visiško bausmių sudėjimo būdu su 12 (dvylikos) MGL (600 – šešių šimtų eurų) dydžio bauda, ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams 30 (trisdešimčiai) dienų ir 12 (dvylikos) MGL (600 – šešių šimtų eurų) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką pagrįstai įskaitytas J. G. laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 111, 113). Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padarytų nusikaltimų, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę, gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, anksčiau nėra teistas laisvės atėmimo bausme, kritiškai vertina savo elgesį, dirba pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, rūpinasi savo (duomenys neskelbtini), nevartoja alkoholio ar jo atžvilgiu nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų bei iškelta baudžiamųjų bylų, kas įrodo jo norą taisytis, nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo, ir nėra pagrindas švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
13. Aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
14. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant J. G. paskirtą bausmę tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek paskiriant galutinę subendrintą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams 30 (trisdešimt) dienų ir 12 (dvylikos) MGL (600 – šešių šimtų eurų) dydžio baudą. J. G. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54, 62 straipsnis).
15. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
16. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisinė sistema orientuoja teismą realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, 18.4 punktas). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-942/2017, 7.3 punktas).
18. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nuteistajam netaikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo iš esmės motyvavo tuo, jog nuteistasis nusikalstamas veikas (viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje) padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu, kuris apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas bei nedėjo pastangų keisti savo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas tokiems apylinkės teismo argumentams nepritaria. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtina įvertinti nuteistojo elgesį ir faktinių duomenų esančių baudžiamojoje byloje, bei parodančių jo elgesį po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo visumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančius aukščiau nurodytus duomenis (nuosprendžio 9-12 punktai) ir įvertinęs J. G. elgesį po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuteistasis nukentėjusiajai atlygino dalį padarytos turtinės žalos, nukentėjusioji raštu patvirtino, kad nuteistajam neturi jokių pretenzijų (2 t., b. l. 141), įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 134-136), nuoširdžiai galėjosi padaręs nusikalstamas veikas, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, augina (duomenys neskelbtini) vaikus, viena iš nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, sudaro galimybę išvadai, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, bausmės tikslų (ilgalaikių) galima pasiekti paskirtos bausmės vykdymą atidedant ir nustatant nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti/palaikyti jau keičiamą savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas bei visuomenės saugomas vertybes.
19. Vis dėlto būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas. Teisėjų kolegijos nuomone, už jo padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam J. G. pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo vykdymą, BK 75 straipsnio pagrindu, atidedant – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskiriant teismo įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas dėl galimybės nuteistajam atidėti bausmės vykdymą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo.
21. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę nuteistajam A. K., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (viena baigta nusikalstama veika, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje), bei kaltininko asmenybę: (duomenys neskelbtini) amžiaus (1 t., b. l. 138), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143; 2 t., b. l. 146), praeityje teistas (duomenys neskelbtini) kartų, vyrauja nusikaltimai (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 145-157), Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, A. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams (nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini)). Be to, nuteistasis yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 163-170), nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 150-151), rūpinasi (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis (2 t., b. l. 149), augina (duomenys neskelbtini) vaikus: A. K. ir N. K., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 147-148). Pažymėtina, kad nuteistajam praeityje buvo paskirtos bausmės – areštas ((duomenys neskelbtini)), laisvės atėmimas ((duomenys neskelbtini) kartų). Be to, nuteistajam (duomenys neskelbtini) kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ((duomenys neskelbtini) panaikintas apylinkės teismo nutartimi), bei (duomenys neskelbtini) taikytas lygtinis paleidimas. Visa tai rodo, kad nuteistasis A. K. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. K. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė tris nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ? kaltininkas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,92 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (1 t., b. l. 33) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).
23. Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje pirmosios instancijos teismas A. K. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo terminą nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (3 (trys) metai 1 (vienas) mėnesis 15 (penkiolika) dienų), o už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taip pat paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnesis 15 (penkiolika) dienų). Pažymėtina kad nuteistajam pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę (nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį) ir A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Atsižvelgęs į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei nuteistajam prisipažinus kaltu, apylinkės teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Į paskirtos bausmės laiką pagrįstai įskaitytas A. K. laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 82, 84). Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padarytų nusikaltimų, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę, gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. jis dirba, augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriems reikalingas (duomenys neskelbtini) rūpestis ir priežiūra, jo (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), ji viena yra nepajėgi susitvarkyti su vaikais, ar, kad apeliacinės instancijos teisme norėjo nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo, ir nėra pagrindas švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
25. Aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
26. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. K. paskirtą bausmę tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek paskiriant galutinę subendrintą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių. A. K. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54, 62 straipsnis).
27. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. nuteistas už vieno apysunkio (nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje) ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą, jam paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, todėl yra BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taip pat būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. A. K. iki skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo buvo teistas (duomenys neskelbtini) kartų, po skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką. Pažymima, kad nuteistasis nukentėjusiajai neatlygino nei dalies padarytos turtinės žalos, buvo nusikalstamų veikų (duomenys neskelbtini). Be to, nuteistajam praeityje (duomenys neskelbtini) kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, (duomenys neskelbtini) taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau darė vis naujas nusikalstamas veikas. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, o tai rodo, kad jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. K. elgesiui švelnesnės bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimas nedaro. Nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, o susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Apeliaciniame skunde nuteistojo minimos aplinkybės jo nuo nusikalstamų veikų vykdymo nesustabdė, nors neabejotinai jam buvo žinoma, kokios gresia pasekmės. Visa tai rodo, kad jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nuteistajam nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-495/2021, 24 punktas). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nuteistiesiems J. G. ir A. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkti gynėjai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, jog J. G. suteiktos Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 80 (aštuoniasdešimties) eurų sumą, o nuteistajam A. K. – 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, į tai, kad nuteistojo J. G. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuteistojo A. K. apeliacinis skundas yra atmetamas, į tai, kad nuteistasis J. G. yra (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, dirba, augina (duomenys neskelbtini) vaikus bei į tai, kad nuteistojo gynėjas prašė iš jo ginamojo nepriteisti proceso išlaidų, todėl iš nuteistojo neišieškomos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.
29. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, jog A. K. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirba, augina (duomenys neskelbtini) vaikus, bei į tai, kad byloje nėra duomenų rodančių jo blogą turtinę padėtį, nutaria iš nuteistojo A. K. išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendį:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, J. G. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 10 punktais, įpareigoti nuteistąjį J. G. visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
– tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
– dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Įspėti J. G., jeigu jis nevykdys jam teismo nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, Probacijos tarnybai su teikimu kreipiantis į teismą, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Neišieškoti iš nuteistojo J. G. valstybės naudai 80 (aštuoniasdešimt) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Išieškoti iš nuteistojo A. K. valstybės naudai 120 (vieną šimtą dvidešimt) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.