Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Ročytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. 16-21, Mažeikių m., įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, teistas 2015 m. spalio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 2016 m. rugsėjo 12 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2017 m. sausio 27 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 2017 m. liepos 24 d. pagal BK 245 straipsnį,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. 2019 m. kovo mėn. 24 d., apie 09.50 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. 22-41, Mažeikiai, trenkė mamai V. M. vieną kartą rankos kumščiu į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą šeimos nariui.

N. M. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad 2019 m. kovo 24 d. ryte, mamos V. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. 16-24, Mažeikiai, įvyko žodinis konfliktas dėl telefono paėmimo iš lombardo. Supyko ant mamos ir susinervinęs trenkė jai vieną kartą rankos kumščiu į galvą. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, mamos jau atsiprašė, susitaikė su ja (b. l. 70-71).

Motyvuojamoji dalis

N. M. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 24 d., apie 09.30 val., buvo atėjęs sūnus N. M. į butą, adresu (duomenys neskelbtini) g. 16-21, Mažeikiai. Ji buvo neblaivi. Tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas dėl telefono užstato lombarde, nes sūnus prašė paskolinti 10 eurų, o ji jam neskolino. Sūnus Nerijus supyko ir trenkė vieną kartą rankos kumščiu jai į galvą, dėl ko jai skaudėjo ir pradėjo kraujuoti iš galvos. Byloje civilinio ieškinio nereikš, bet norėtų, kad sūnus N. M. už tokį elgesį būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka (b. l. 21-22).

Iš informacinio pranešimo ROIK Nr. 0119000142927 matyti, kad 2019 m. kovo 24 d. nukentėjusiajai konflikto metu buvo praskelta galva (b. l. 12-13).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2019 m. kovo 24 d. apie 9.50 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. 22-41, Mažeikių m., N. M. smurtavo prieš mamą V. M., sukeldamas fizinį skausmą.

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad N. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes jo kaltė yra visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu bei kitais byloje esančiais įrodymais ir nukentėjusiųjų parodymais. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, žalos nėra, todėl prokurorė pagrįstai galėjo N. M. pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam N. M. sutikus, 2019 m. balandžio 23 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog N. M. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, sutiko baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės (b. l. 75-77).

N. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę N. M., siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekia, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga, ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į padarytos žalos dydį ir mąstą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kurie negali būti pateisinami, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, N. M. skirtina vidutinio griežtumo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo trukmę nustatant trumpesnę nei vidurkis – devynis mėnesius (BK 55 straipsnis) bei įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

N. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, N. M. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir N. M. paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, N. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo N. M. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

– laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnybos;

– nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, be bausmę vykdančios institucijos žinios negali keisti gyvenamosios vietos;

– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;

– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti N. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei N. M. paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei N. M. šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.