Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-234-616/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-11
Bylos Nr.
1S-234-616/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00008-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Ernesta Montvidienė, Justas Namavičius
Kaltinamasis
E. P.
Advokatai
Jonas Jasiulevičius
Byla Nr. 1S-234-616/2019
Proceso Nr. 1-01-2-00008-2019-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,gynėjui advokatui Jonui Jasiulevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. P. ir jo gynėjo advokato Jono Jasiulevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nužudymas kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsinimas kankinant ir itin žiauriai nužudyti du bejėgiškos būklės asmenis dėl savanaudiškų paskatų), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime). Nusikalstamų veikų aprašymas išdėstytas kaltinamajame akte, t. 51, b. l. 54-65.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m lapkričio 30 d. nutartimi E. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartims

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas konstatavo, jog neįžvelgia jokių kitų racionalių ir efektyvių priemonių galinčių užtikrinti, kad asmeniui, kuris net ir atlikdamas bausmę pataisos namuose galimai sugebėjo ilgą laiką sistemingai daryti itin pavojingas nusikalstamas veikas, galimai subūrė asmenų grupę tokių veikų darymui ir visą šią veiklą koordinavo – parinkus kurią nors švelnesnę kardomąją priemonę būtų galima užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytus tikslus, t. y. apriboti naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką ir kaltinamojo galimą poveikį dar neapklaustiems liudytojams ar net kitiems kaltinamiesiems.

Šalies argumentai

4. Kaltinamasis E. P. ir jo gynėjas J. Jasiulevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, paskirti E. P. kardomąją priemonę namų areštą ar rašytinų pasižadėjimą neišvykti.

4.1. Skunde nurodo, jog E. P. griežčiausia kardomoji priemonė taikoma nuo 2016 m. lapkričio 30 d. Per šį laiką kaltinamasis nepažeidė BPK 122 straipsnio ar 127 straipsnio nuostatų, kurios suteiktų teismui teisę pratęsti suėmimo terminą. Skundžiamoje nutartyje neįvertintos aplinkybės, jog E. P. turi šeimą - žmoną ir mažametę dukrą, taip pat turi gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, kad jis turėtų pažįstamų ar giminaičių užsienyje. Duomenų, kad E. P. būtų bandęs paveikti liudytojus, slėpti ar klastoti įrodymus, nėra. Nors jis kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina E. P. pareikšto kaltinimo. Esant tokioms aplinkybėms pratęsti E. P. suėmimo terminą nebuvo teisinio pagrindo. Skunde teigiama, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad teismas aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Skunde nurodoma ir tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pasisakė ir įrodymų vertinimo klausimu. Teigiama, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog E. P. buvo nusikalstamo susivienijimo nariu. Skundžiamoje nutartyje nurodytų liudytojų parodymai nėra patikimi, nes šie asmenys yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o vienas jų – D. P., galimai neteisėtai. Nutartyje nurodomi A. D., A. B. parodymai, tačiau šie duomenys taip pat nepatvirtina E. P. pareikšto kaltinimo. Nutartyje nurodomos aplinkybės apie galimą įtaką teisiamajame posėdyje apklausiamiems asmenims, tačiau, kaltinamojo ir jo gynėjo nuomone, jei tokios aplinkybės ir buvo, jos nesusijusios su E. P..

4.2. Skunde nurodoma ir tai, kad teismo išvada, jog E. P. gali daryti naujus nusikaltimus, padaryta nesant tai patvirtinančių duomenų, todėl taip pat prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

5. Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo ir jo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. ir jo gynėjo advokato J. Jasiulevičiaus skundas atmetamas

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

7. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo ir jo gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo, šioje proceso stadijoje nesprendžiamas kaltės klausimas. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas sprendžia, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus. Baudžiamosios bylos medžiagoje surinktų faktinių duomenų visuma – liudytojų (D. P., V. T. ir kt. ) parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

8. Vilniaus apygardos teismas kardomąją priemonę suėmimą kaltinamajam E. P. pratęsė nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

8.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis E. P. gali trukdyti procesui.

8.2. Skundžiamoje nutartyje nurodyti konkretūs duomenys, pagrindžiantys išvadą, kad kaltinamasis gali imtis veiksmų, kuriais bus siekiama pakenkti teisingumo vykdymui. Apygardos teismas įvertino bylos duomenis, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji ir dalis liudytojų, bijodami galimo poveikio, teismo prašė apklausti juos nuotoliniu būdu, dalis, nepaisant jiems gresiančios atsakomybės ir anksčiau duotų parodymų, teigė neduosiantys parodymų. Skundžiamoje nutartyje įvertinta ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo G. B. E. P. rašytas laiškas, kuriame nukentėjusysis dar iki apklausos teisiamajame posėdyje žadėjo neduoti kaltinamuosius kaltinančių parodymų. E. P. kaltinamas organizavęs ir vadovavęs pataisos įstaigoje veikusiam nusikalstamam susivienijimui, jam inkriminuojamos veikos galimai padarytos prieš kitus nuteistuosius. Svarbios ir E. P. pareikštame kaltinime nurodytos aplinkybės apie pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų subkultūrą, egzistavusią griežtą tarpusavio hierarchiją tarp nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų nuteistųjų, kuo buvo grindžiama jo įtaka ir padėtis prieš kitus nuteistuosius. Baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje, tačiau dar neapklausti visi liudytojai ir nukentėjusieji, kiti kaltinamieji.

8.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka objektyvių duomenų apie tai, jog E. P. gali imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus teisiamajame posėdyje dar nepaklaustus asmenis, todėl suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

8.4. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

8.5. Inkriminuojamas nusikalstamas veikas E. P. galimai padarė būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Jam pareikštas kaltinimas dėl nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, galimo padarymo. Pagal jam pareikštą kaltinimą, nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, galimai buvo padaryti veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, jam inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus (įkūrėjo) ir vadovo vaidmuo. Iš jam pareikšto kaltinimo matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas kaltinamasis galėjo siekti gauti neteisėtų pajamų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. P., gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.

8.6. Skunde nurodoma, jog E. P. turi žmoną ir mažametę dukrą, gyvenamąją vietą, be to, byloje nėra duomenų apie jo pažįstamus ar giminaičius gyvenančius užsienyje, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam panaikinimui ir nepaneigia skundžiama nutartimi nustatytų suėmimo taikymo pagrindų.

9. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Apygardos teismas įvertinęs visus reikšmingus baudžiamosios bylos duomenis padarė išvadą, kad kitų kardomųjų priemonių taikymas neužtikrins, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria. E. P. ankstesnis teistumas, inkriminuotų nusikaltimų pobūdis, mastas bei kiti duomenys, leidžia daryti išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą įtariamąjį į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

10. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl E. P. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Šiuo metu jam taikomos kardomosios priemonės trukmė pateisinama. Įvertinusi šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajam E. P. šioje proceso stadijoje pratęstas pagrįstai, todėl kaltinamojo ir gynėjo skundas atmetamas, o pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo E. P. ir jo gynėjo advokato Jono Jasiulevičiaus skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi kaltinamajam E. P. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Aloyzas KruopysErnesta MontvidienėJustas Namavičius