Kauno apygardos teismo nutartis

2010-04-14 · Civilinė byla Nr. 2S-737-395/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-14
Bylos Nr.
2S-737-395/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
Pareiškėjas
G. K.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-737-395/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vitalijus Krivičius
Procesinio sprendimo kategorijos:128.11;129.19.2;122.3;122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-39-831/2010 pagal pareiškėjos G. K. skundą dėl antstolio A. M. veiksmų ir civilinėje byloje Nr. P-233-831/2010 pagal antstolio A. M. prašymus dėl turto pardavimo aktų patvirtinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su skundu dėl antstolio A. M. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0135/09/01242 ir Nr. 0135/08/01686. Papildomu skundu pareiškėja prašė teismo įpareigoti antstolį A. M. atlikti pakartotines žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizes vykdomosiose bylose Nr. 0135/09/01242 ir Nr. 0135/08/01686. Papildomame skunde nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0135/09/01242 yra vykdomas išieškojimas iš L. B. pareiškėjos naudai. Vykdomojoje byloje yra išvaržoma L. B. priklausanti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Buvo atlikti du šio žemės sklypo vertinimai ir nustatyta, kad išvaržomo žemės sklypo vertė yra 50000 Lt. Pareiškėja apie žemės sklypo įvertinimą sužinojo 2009-10-21 gavusi antstolio patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo ir kainos nustatymo. Ekspertizės akto, kuriuo buvo nustatyta žemės sklypo vertė – ji negavo. Nesutikdama su įvertinimu 2009-10-29 kreipėsi į antstolį, kad būtų panaikintas turto areštas ir atliktas naujas šio turto vertinimas, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. 2009-11-09 pasikreipus į antstolį dėl leidimo susipažinti su turo įkainojimo ekspertizės aktu, pareiškėjai buvo išduota šio turto įvertinimo akto kopija. Pareiškėja mano, jog L. B. priklausanti žemė yra įkainota per daug, kadangi ją vertinant nebuvo atsižvelgta į tai, kad šiam žemės sklypui nėra atlikti geodeziniai matavimai, jis priklauso penkiems savininkams, L. B. priklausantis žemės sklypas nėra atidalintas, todėl jo nustatyta vertė neatitinka realios rinkos vertės. Pareiškėja mano, kad tokio sklypo vertė galėtų būti 10000 Lt.

Taip pat pareiškėja nurodė, kad analogiška situacija dėl žemės sklypų vertinimo yra ir vykdomojoje byloje Nr. 0135/08/01686, kurioje iš jos (pareiškėjos) yra išieškoma skola E. K.. Šioje vykdomojoje byloje yra areštuoti keturi pareiškėjai priklausantys žemės sklypai. Pareiškėja teigia, kad 2009 m. spalio pabaigoje ji gavo 2009-10-21 antstolio A. M. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo ir kainos nustatymo, iš kurio ji sužinojo apie jai priklausančių žemės sklypų vertes. Turto įkainavimo ekspertizės akto Nr. 2009-K-061 ji nebuvo gavusi iki papildomo skundo padavimo, todėl negalėjo pasinaudoti LR CPK 682 str. 2 d. nuostata dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Visi pareiškėjai priklausantys žemės sklypai 2009-12-01 buvo parduoti iš varžytynių.

2010-01-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme tvirtinimui gauti keturi antstolio A. M. 2009-12-04 turto pardavimo iš varžytynių aktai (civilinės bylos Nr. P2-233-831/2010). Antstolis prašė patvirtinti 2009-12-04 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0135/08/01686, kuriuo iš varžytynių parduotas 2,44 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2009-12-04 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0135/08/01686, kuriuo iš varžytynių parduotas 0,056 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2009-12-04 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0135/08/01686, kuriuo iš varžytynių parduotas 0,056 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2009-12-04 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0135/08/01686, kuriuo iš varžytynių parduotas 2,02 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundą atmetė, taip pat patvirtino: 2009-12-04 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0135/08/01686, kuriuo iš varžytynių parduotas 2,44 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio unikalus (duomenys neskelbtini); 2009-12-04 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0135/08/01686, kuriuo iš varžytynių parduotas 0,056 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2009-12-04 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0135/08/01686, kuriuo iš varžytynių parduotas 0,056 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2009-12-04 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0135/08/01686, kuriuo iš varžytynių parduotas 2,02 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, padarė išvadą, jog antstolis nepažeidė LR CPK nustatytos pareigos tinkamai įvertinti parduodamą iš varžytynių turtą. Pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0135/08/01686 ir Nr. 0135/09/01242 duomenimis pareiškėja su antstolio priimtais sprendimais buvo susipažinusi CPK nustatyta tvarka ir terminais, tačiau nepasinaudojo CPK 682 str. 2 d. numatyta galimybe reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, nerealizavo savo teisės reikšti nušalinimą ekspertui (CPK 682 str. 1 d.), nesiūlė savo pasirinkto pirkėjo (CPK 704 str. 1 d.), nesiėmė priemonių pirkėjui surasti. Atliktų ekspertizių pareiškėja iki varžytynių neginčijo. Be to, teismas pažymėjo, jog antstoliui įstatymai nesuteikia teisės abejoti turto vertintojo pateikta išvada, kadangi turto vertinimą atliko asmuo, turintis turto vertintojo kvalifikacinį pažymėjimą (CPK 681 str. 4 d.). Iš anksčiau išdėstyto, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti antstolį atlikti pakartotines žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizes vykdomosiose bylose Nr. 0135/08/01686 ir Nr. 0135/09/01242, ir antstolio pateiktus keturis turto pardavimo iš varžytynių aktus civilinėje byloje Nr. P2-233-831/2010 teismas patvirtino.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja G. K. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-39-831/2010; pripažinti, kad antstolis A. M. savo veiksmais vykdomosiose bylose Nr. 0135/08/01686 ir Nr. 0135/09/01242 pažeidė pareiškėjos teises bei patį vykdymo procesą; įpareigoti antstolį A. M. atlikti pakartotines žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizes vykdomosiose bylose Nr. 0135/08/01686 ir Nr. 0135/09/01242. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad su antstolio priimtais sprendimais ji buvo supažindinta CPK nustatyta tvarka ir terminais, bet pati nepasinaudojo CPK 682 str. 2 d. numatyta galimybe reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, nerealizavo savo teisės reikšti nušalinimą ekspertui, nesiūlė savo pasirinkto pirkėjo, nesiėmė priemonių pirkėjui surasti. Nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0135/08/01686 pareiškėja nebuvo supažindinta su jos turto įvertinimo aktu Nr. 09-K-061. Antstolis teismo metu nepateikė jokių įrodymų, kad šis aktas jai buvo išsiųstas registruotu paštu 2009 m. spalio 21 d. Taipogi su šiuo aktu ji nebuvo supažindinta ir 2009 m. lapkričio 9 d., pateikusi antstoliui prašymą. Apie tai, kad varžytynės įvyko nesant turto įkainojimo akto, ji pažymėjo varžytynių protokole. CPK 643 str. 4 p. numatyta skolininko teisė ginčyti turto įkainojimą, kadangi teisingas, objektyvus ir pagrįstas areštuoto turto kainos nustatymas yra viena iš svarbiausių prielaidų, nuo kurios priklauso sėkminga varžytinių eiga bei silpnesnės šalies interesų bei teisių apsaugos garantija. Parduodamas turtą iš varžytynių be turto įkainojimo akto, antstolis iš esmės pažeidė pareiškėjos teises bei užkirto kelią teisėtam bei teisingam sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis nepadarė jokių pažeidimų vykdomojoje byloje Nr. 0135/08/01686.

2. Teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atliktų turto įkainojimo ekspertizių pareiškėja neginčijo iki varžytinių. Vykdomojoje byloje Nr. 0135/08/01686 šios galimybės pareiškėja neturėjo, nes turto įkainojimo ekspertizė apskritai nebuvo atlikta. Vykdomojoje byloje Nr. 0135/09/01242 ne kartą antstoliui A. M. ji reiškė pretenzijas, kad L. B. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė yra per didelė. Antstolis kaip savo srities profesionalas bei pareigūnas, atliekantis viešąsias funkcijas bei dalyvaujantis teisingumo įgyvendinimo procese, nesupažindino pareiškėjos su jos teise skųsti antstolio veiksmus teismui bei jų apskundimo tvarka, dėl šios priežasties turto įkainojimo ekspertizių pareiškėja nespėjo užginčyti teismui iki varžytynių. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos 2009 m. spalio 29 d. antstoliui pateiktą skundą dėl neteisingo L. B. priklausančio turto įkainojimo bei pareiškėjos pasiūlymą iš naujo atlikti šio turto įkainojimo ekspertizę iš jos pinigų. Tokiu būdu antstolis iš esmės pažeidė CPK 681 str. numatytą pareigą atsižvelgti į išieškotojo nuomonę apie parduodamo turto vertę.

3. Teismas pažeidė pareiškėjos procesines teises bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes neišnagrinėjo visų pareiškėjos skundų, kurie buvo pateikti bylos eigoje.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui nepateiktas (CPK 338 straipsnis).

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimo iš varžytynių vykdymą ir antstolio vykdomųjų veiksmų teisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad priverstinio sprendimų vykdymo procesas - svarbi civilinio proceso stadija, nes tik šia tvarka įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas - užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros.

Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas procesinis spendimas dėl išieškotojų interesų patenkinimo, kuriuos nesąžiningai vengia atlikti skolininkas. Būtent šios įstatyminių normų imperatyvinės nuostatos įpareigoja antstolį imtis savo iniciatyva visų teisėtų priemonių, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso dalyviams ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus ( CPK 634 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu pažymėtina, kad turto pardavimo iš varžytinių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Šios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Toks turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytinių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti skolininko turto realizavimo efektyvumą (vienas iš jo požymių - ekonomiškumas), t.y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus.

Varžytynių tikslui pasiekti be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytinės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytinių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais.

Esant teisės aktų dvigubam varžytinių kontrolės mechanizmui ( antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orentuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialioje teisės normoje - CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

Ginčo atveju apeliantė G. K. neneigia gavusi iš antstolio patvarkymus dėl įkeisto pagal Hipotekos sk. prie Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomuosius dokumentą Nr. 502 ir vykdomąjį dokumentą Nr. L2- 941- 831/09, esančius prijungtose prie bylos medžiagos vykdomosiose bylose Nr. 0135/08/01686 ir Nr. 0135/09/01242, laiku ir tinkamai, kaip tą numato CPK 655 - 659 straipsnių nuostatos buvo įspėta apie priverstinio vykdymo procedūras, vykdant antstoliui pateiktus vykdomuosius dokumentus.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos tesimo skundžiamos nutarties išvada, jog skolininkei buvo sudarytos visos galimybės realizuoti savo teises, numatytas CPK 643 straipsnio nuostatose, nes šį faktą patvirtina ne tik išieškotojos E. K. pareiškimai, bet iš dalies ir pačios skolininkės G. K. veiksmai, užfiksuoti teismui pateiktose vykdomosiose bylose ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. P-233- 831/2010 medžiagoje. Tuo pačiu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą ir patvirtindamas turto pardavimo iš varžytynių aktus vykdomosiose bylose, pagrįstai konstatavo, jog nebuvo pažeisti CPK 681-682 straipsnių reikalavimai, nes apie areštuoto turto įvertinimą iš anksto, t. y. dar iki antstoliui vykdant šio nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių, buvo žinoma tiek išieškotojams, tiek skolininkams, kurie turėjo pilną galimybę realizuoti visas savo teises vykdymo procese.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija pažymi, kad nėra pagrindo ginčo atveju konstatuoti ir pripažinti varžytynių aktus negaliojančiais, nes apeliantė ne tik, kad neįrodė savo teiginio, jog turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą ir gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei, tokiu būdu neproporcingai apribojant skolininkės teises, bet ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių antstolio veiksmų neatitikimą, vykdant priverstinio skolos išieškojimo procedūras.

Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant klausimą dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 594 straipsnio 1 dalis), teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytus faktus, kuriais grindė savo išvadas ir jas argumentavo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti arba naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Dalė BurdulienėAlgimantas Kukalis