Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. patikslintą ieškinį atsakovams B. K., M. C., M. J. ir R. N., dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų registravimo be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys Z. J., A. T., valstybės įmonė Turto bankas ir valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Atsakovė B. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko.

7. Trečiasis asmuo Z. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko.

8. Trečiasis asmuo A. T. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo

9. Nagrinėjamu atveju ieškovui R. K. asmeninės nuosavybės teise pagal 2013 m. vasario 22 d. dovanojimo sutartį ir pagal 2013 m. kovo 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį priklauso 17/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei B. K. priklauso 9/100 dalys šio gyvenamojo namo, atsakovui M. C. – 10/100 dalių, atsakovei M. J. – 4/100 dalių, atsakovei R. N. – 18/100 dalių, trečiajam asmeniui Z. J. – 12/100 dalių, trečiajam asmeniui A. T. – 16/100 dalių ir R. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ir kurio turtas nėra paveldėtas, priklausė 14/100 dalių šio gyvenamojo namo. Šio gyvenamojo namo kadastro duomenys nustatyti 1997 m. rugsėjo 2 d. Pagal 1997 m. rugsėjo 2 d. atliktus kadastrinius matavimus gyvenamojo namo bendras plotas sudarė 166,19 kv. m, kadastrinių matavimo byloje pirmojo aukšto plane buvo pažymėtas priestatas 2a1z (5-3, 6,18 kv. m). Nekilnojamojo turto registre 2008 m. lapkričio 19 d. padaryta kadastro žyma, kad nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą, nes priestato 2a1z įregistravimui nepateikti dokumentai. Kai ieškovui tapo žinoma, kad priestatą vienas iš bendraturčių išardė, nugriovė, tačiau kadastro duomenų nepakeitė, jis kreipėsi į UAB „Altagis“, kurios matininkė J. Ž., viešai spaudoje paskelbus apie atliekamus kadastrinius matavimus, 2019 m. rugpjūčio 5 d. atliko gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir buvo patikslintas gyvenamojo namo bendras plotas 165,57 kv. m, užstatytas plotas 92 kv. m., pirmojo aukšto plane nebepavaizduotas priestatas (buvęs 2a1z). Ieškovui pateikus prašymą pakeisti kadastro duomenis, valstybės įmonė Registrų centras, kaip kadastro tvarkytojas, 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. SPR5-7452 (14.50E) atmetė prašymą, nustatęs, kad neišreikšta bendraturčių valia dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo. Ieškovas pageidauja pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis, tačiau negali gauti atsakovų, kaip gyvenamojo namo bendraturčių, sutikimo. Todėl byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bedraturčiams (atsakovams) neišreiškiant sutikimo leisti ieškovui pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių susitarimu. Todėl bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

11. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą, kaip yra ir nagrinėjamu atveju. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

12. Kaip minėta, ieškovas siekia pakeisti ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenis ir tuos pakeitimus įregistruoti viešajame registre, t. y. siekia, kad būtų išviešinti faktinę situaciją atitinkantys nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. Bendraturčiai Z. J., A. T., B. K. ir M. C. išreiškė sutikimą dėl gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimo. Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad atsakovė M. J. yra deklaravusi išvykimą į Švedija, o atsakovė R. N. – į Jungtinę Karalystę. Jos prieštaravimų dėl kadastro duomenų pakeitimo nėra išreiškusios. Gyvenamojo namo bendrasavininkas R. L. mirė (duomenys neskelbtini), pagal Testamentų registro duomenis jo turtas nėra paveldėtas.

13. Vieno iš gyvenamojo namo savininkių, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti gyvenamojo namo kadastro duomenis pagal esamą faktinę situaciją yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas juos atlikti, o atsakovai neturi teisės trukdyti ieškovui įgyvendinti savo teisę nustatyti šalims priklausančio gyvenamojo namo kadastro duomenis, remdamiesi vien tik formaliais kriterijais. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo įregistruoti naujai atliktus nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Nagrinėjamu atveju atsakovės M. J. ir R. N. jokios pozicijos nepareiškė, nors joms teko pareiga šioje byloje pagrįsti bei įrodyti, kuo yra netinkamas ieškovo teisių įgyvendinimo būdas – atlikti šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti. Ieškovas nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija duomenų dėl statinio patikrinimų ir priimtų sprendimų neturi, t. y. savavališkos statybos atvejai nėra užfiksuoti. Kadastro duomenų tikslinimas būtinas susidarius faktinei situacijai, kad priestatas, kurio plotas 1997 m. rugsėjo 2 d. atliekant kadastrinius matavimus buvo įtrauktas į bendrą gyvenamojo namo plotą, šiuo metu yra nugriautas vieno iš bendraturčių. Pagal atliktus kadastrinius matavimus nustatytas patikslintas gyvenamojo namo bendras plotas yra 165,57 kv. m, užstatytas plotas – 92 kv. m. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir jam suteiktina teisė be gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo įregistruoti pakeistus gyvenamojo namo kadastro duomenis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas nurodė, kad neprašo priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl tokios išlaidos iš bylą pralaimėjusių atsakovų nepriteistinos.

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 30,79 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

17. Teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovų kaltų ar neatsargių veiksmų, o atsakovai susidariusioje situacijoje neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Atsakovės M. J. ir R. N. yra deklaravusios išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir jų gyvenamosios bei darbo vietos yra nežinomos. Todėl atsakovų procesinis elgesys pripažintinas tinkamu, o tai yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų valstybei.

18. Kadangi atsakovių M. J. ir R. N. gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas atsakovėms įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), teisę be bendraturčių sutikimo įregistruoti nekilnojamojo daikto – pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus pagal MB „Altagis“ matininkės J. Ž. atliktus kadastrinius matavimus.

Specialiame interneto tinklapyje paskelbti šio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. vasario 27 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-396-776/2020 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06773-2019-7) pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams B. K., M. C., M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. N., gim. (duomenys neskelbtini), dėl teisės be bendraturčių sutikimo įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimus pripažinimo, tretieji asmenys Z. J., A. T., valstybės įmonė Turto bankas ir valstybės įmonė Registrų centras. Atsakovių M. J. ir R. N. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl joms sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovės informuojamos, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 41) 524 768.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.