- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-938-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07434-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- A. S. T.
- Atsakovas
- V. T.
- Advokatai
- Edgaras Paulius Staniukaitis, Jonas Kairevičius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei, Onai Martinaitytei, dalyvaujant ieškovo A. S. T. atstovei Z. T., atstovui advokatui Jonui Kairevičiui, atsakovui V. T., jo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui žodiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo A. S. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl nuosavybės teisės gynimo, ir atsakovo V. T. priešieškinį ieškovui A. S. T. dėl nuosavybės teisės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė paskirti naudotis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpas rūsyje : R-1, 4,39 kv.m, R-2, 5,16 kv.m., R-3, 3,63 kv.m., R-3a, 4,99 kv.m., R-4A, 16,31 kv.m.; patalpas namo pirmame aukšte : 1-2A, 2,22 kv.m., 1-3, 0,97 kv.m., 1-4, 10,38 kv.m., 1-5, 25,21 kv.m., 1-6, 13,27 kv.m., 1-7, 13, 49 bei patalpas namo pastogėje : 2-9, 8.51 kv.m., 2-10, 8,77 kv.m.; savo lėšomis įrengti ir pašiltinti sieną (atitvarą) tarp patalpų 1-2B ir 1-2A ir sieną tik pašiltinti tarp patalpų 1-1, 1-3; pantusą prie namo pirmojo aukšto į namo dalies kambarį 1-5, kurio plotas 25,21 kv.m. ; savo ir atsakovo lėšomis įrengti sienelę (atitvarą) tarp rūsio patalpų R-4A ir R-4B ir angą be durų į rūsio patalpą R-4A iš patalpos R-3a, o taip pat užtaisyti dvejas duris iš patalpos R-1 į patalpą R-5 ir užtaisyti duris iš patalpos R-1 į R-6; -atsakovui paskirti naudotis - patalpas rūsyje : R-4B, 8,30 kv.m., R-5, 22,46 kv.m., R-6, 3,92 kv.m.; patalpas namo antrame aukšte : 2-2, 2,38 kv.m., 2-3, 11,97 kv.m., 2-4, 25,50 kv.m., 2-5, 12,31 kv.m., 2-6, 14,55 kv.m., patalpas namo pastogėje : 2-11, 11,81 kv.m.; naudotis šalims paskirti bendrai patalpomis : 1-1, 2,06 kv.m., 1-2B, 1,97 kv.m., laiptais, einančiais iš patalpos 1-2B ir vedančiais į namo antrąjį aukštą bei pastogę ir antrame aukšte patalpą 2-1, 4,50 kv.m. bei pastogėje patalpas 2-7, 3,55 kv.m., 2-8, 3,42 kv.m. Nustatyti tokią tvarką naudotis žemės sklypu : - ieškovui paskirti naudotis indeksais „C“ ir „D“ pažymėtą žemės sklypo dalis ; atsakovui paskirti naudotis indeksu „B“ pažymėtą žemės sklypo dalį o indeksu „A“ pažymėta žemės sklypo dalį skirti naudotis bendrai.
Atsakovas V. T. priešieškiniu (b.l.47-50) prašė nustatyti 954 kv. m. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 1901-0156-0001, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal pateiktą 2008-10-06 IĮ Geodeziniai matavimai ir projektavimas" parengtą planą, priskiriant išimtinai ieškovui A. S. T. naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta plane „C" – 237 kv. m, atsakovui V. T. išimtinai žemės sklypo dalimi pažymėta plane „B" - 237 kv. m bei paliekant šalims naudotis bendrai žemės sklypo plotu pažymėtu plane: „A"- viso 480 kv.m.; nustatyti gyvenamojo namo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką ir priskirti ieškovui A. S. T., naudotis patalpomis rūsyje: R-l/4,39kv.m, R-2/5,16kv.m, R-3/3,63kv.m, R-3a/4,99 kv. m, 1/2 R-4/25,11 kv. m, R-6/3,92 kv. m, patalpas namo pirmameaukšte:1-3/0,97kv.m.,1-4/10,38kv.m,1-5/25,21kv.m., 1-6/13,27kv.m,1-7/13,49kv.m, patalpas namo pastogėje :2-9/8,51 kv.m, 2-10/8,77 kv. m, o atsakovui V. T. naudotis patalpomis rūsyje: 1/2 R-4/25,11 kv. m, R-5/22,46 kv.m, patalpas namo antrame aukšte: 2-2/2,38kv.m,2-3/11,97kv.m,2-4/25,50kv. m,2-5/12,31kv.m,2-6/14,55kv.m. ,patalpą namo pastogėje 2-11/11,81 kv.m; priskirti ginčo šalims bendrai naudotis laiptine bei patalpomis 1-1/2,25 kv. m, 1-2/4,37 kv. m, 2-1/4,50 kv. m, 2-7/3,55 kv. m,2-8/3,42kv.m, kurios reikalingos patekti j gyvenamąjį namą ir šio namo antrą aukštą bei namo pastogėje esančias patalpas. Įpareigoti ieškovą ir atsakovą bendromis lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti sienelę rūsio patalpoje R-4/25,11 kv. m, dalinančią patalpą į dvi lygias dalis, užmūryti ėjimą iš patalpos R-l/4,39 kv. m į patalpą R-5/22,46 kv. m. , priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vėliau, 2011-12-12 patikslintu priešieškiniu papildomai prašė atsakovui V. T. be atskiro ieškovo sutikimo įsirengti savo lėšomis atskirą įėjimą į namo antrąjį aukštą per laiptų aikštelę, esančią tarp aukštų, ne vėliau kaip per vienerius metus laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, užtikrinant galimybę A. S. T. ir jo šeimos nariams patekti į patalpas namo pastogėje; pripažinti ieškovui teisę be atsakovo sutikimo įsirengti savo lėšomis atskirą įėjimą (pandusą) į pirmojo aukšto patalpas; iki bus įrengti atskirti įėjimai, šalims bendrai naudotis laiptine bei patalpomis 1-1, 1-2, 2-1, kurios reikalingos patekti į gyvenamąjį namą, antrąjį aukštą bei namo pastogėje esančias patalpas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkintino dalinai. Ieškovui A. S. T. paskyrė naudotis patalpomis: rūsyje : R-1, 4,39 kv.m, R-2, 5,16 kv.m., R-3, 3,63 kv.m., R-3a, 4,99 kv.m., R-4A, 16,31 kv.m., pirmame aukšte : 1-2A, 2,22 kv.m., 1-3, 0,97 kv.m., 1-4, 10,38 kv.m., 1-5, 25,21 kv.m., 1-6, 13,27 kv.m., 1-7, 13, 49, namo pastogėje : 2-9, 8.51 kv.m., 2-10, 8,77 kv.m. Leido ieškovui A. S. T. įsirengti savo lėšomis ir pašiltinti sieną (atitvarą) tarp patalpų 1-2B ir 1-2A ir sieną tik pašiltinti tarp patalpų 1-1, 1-3 bei įsirengti pantusą prie namo pirmojo aukšto į kambarį 1-5, kurio plotas 25,21 kv.m., sienelę (atitvarą) tarp rūsio patalpų R-4A ir R-4B ir angą be durų į rūsio patalpą R-4A iš patalpos R-3a, o taip pat užtaisyti dvejas duris iš patalpos R-1 į patalpą R-5 ir užtaisyti duris iš patalpos R-1 į R-6. Atsakovui V. T. paskyrė naudotis patalpas rūsyje : R-4B, 8,30 kv.m., R-5, 22,46 kv.m., R-6, 3,92 kv.m., patalpas namo antrame aukšte : 2-2, 2,38 kv.m., 2-3, 11,97 kv.m., 2-4, 25,50 kv.m., 2-5, 12,31 kv.m., 2-6, 14,55 kv.m., patalpas namo pastogėje : 2-11, 11,81 kv.m. Name, esančiame (duomenys neskelbtini)paskyrė naudotis bendrai A. S. Taškūnui ir V. T. patalpomis : 1-1, 2,06 kv.m., 1-2B, 1,97 kv.m., laiptais, einančiais iš patalpos 1-2B ir vedančiais į namo antrąjį aukštą bei pastogę ir antrame aukšte patalpą 2-1, 4,50 kv.m. bei pastogėje patalpas 2-7, 3,55 kv.m., 2-8, 3,42 kv.m. Nustatė tvarką naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) - ieškovui A. S. T. paskyrė naudotis plotu, pažymėtu indeksais „C“ ir „D“; atsakovui V. T. paskyrė naudotis indeksu „B“ pažymėtą žemės sklypo dalį o indeksu „A“ pažymėta žemės sklypo dalį skirti naudotis bendrai. Priteisė ieškovui A. S. T. iš V. T., bylinėjimosi išlaidų - 6 132 Lt. Priteisė valstybei iš A. S. T. ir V. T.– po 11 Lt išlaidų, susijusių procesinių dokumentų siuntimu.
Teismas nustatė, kad ieškovas A. S. T. ir atsakovas V. T. yra broliai ir pagal 2007-06-18 paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės šalys neginčija. Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog ieškovas ir atsakovas nesutaria dėl atidalijimo būdo, ir tai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – jau 2010-03-05 pateiktas ieškovo reikalavimas atsakovui dėl namo dalių atsidalijimo (b.l.10). Teismas, įvertindamas šalių paaiškinimus, įvertino aplinkybę, jog ieškovas, siekdamas apginti savo teises, pateikė teismui projektą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų atskirų turtinių vienetų suformavimo (2010 m.) su korektūra (2011 m., atskirieji priedai), atitinkamai su institucijų pateiktais suderinimais. Minėto projekto vadovas K. S. ir buvo apklaustas teismo posėdžio metu ir parodė, jog ieškovai, užsakę projektą, vadovavosi principu, jog į namą turės patekti ir neįgalus asmuo – jų dukra, be to, buvo įvertinama, kad patekti tiek į palėpės patalpas, tiek į rūsio patalpas privalo abu bendraturčiai, nes ir šiuo metu į palėpę patenkama, nors šalys ir pripažino teismo posėdžio metu, jog tos patalpos praktiškai nenaudojamos. Būtent toks projektas ir buvo teikiamas atsakovams, tačiau jam nebuvo pritarta ir prašoma vadovautis L. P. paruoštu individualaus namo rekonstravimo techniniu projektu. Apklausta teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad ji iš tiesų rengė projektinį pasiūlymą, tačiau nežinojo aplinkybės, jog yra ruošiama nustatyti naudojimosi tvarką, todėl ir buvo vertinama tik kaip projektinis pasiūlymas 2 turtinių vienetų formavimui, ką atitinka tik 2 atskiri įėjimai ir privalomi san. mazgai, tačiau vėlgi turi būti atkreiptas dėmesys į tai, ar visgi tai atskiri turtiniai vienetai, ar tik pasidalijimas patalpomis. Tokiu būdu, teismas įvertino ir tai, jog gyvenamasis namas patenka į kultūros paveldo zoną, o atsakovas nepateikė atidalinimo patvirtinto projekto, siekia ginti pažeidžiamas teises, tačiau jokių rašytinių įrodymų, tai patvirtinančių, nepateikia. Be to, atsakovas pripažino ir aplinkybę, jog ieškovas šiuo atveju elgiasi sąžiningai, nes prašoma atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, su dalimi reikalavimu iš tiesų ir jis sutinka, o būtent, dėl atitvaro bei pantuso įrengimo, ieškovas reikalavimą grindė rašytiniais įrodymais, tokiu būdu teismas nurodė, kad nėra įrodyta, kad atsakovo teisės yra pažeidžiamos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovas reikšdamas ieškinį nuslėpė, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra dar vienas statinys - rūsys, kuris pastatytas iki ginčo šalys tapo gyvenamojo namo, statinių ir žemės sklypo savininkais, bei ūkio pastatai, kurie nėra pažymėti žemės sklypo plane. Kadangi, pagal NT registro duomenis gyvenamojo namo, statinių ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkais yra abi ginčo šalys, nuosavybės teise valdančios po 1/2 dalį, teismas privalėjo į šią aplinkybę atsižvelgti. Statiniai žemės sklype išsidėstę toli vienas nuo kito, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ne tik, kad neatitinka tarp bendraturčių nusistovėjusiai tvarkai, bet ir iššauks papildomus ginčus tarp bendraturčių ateityje, nes kiekvienas iš bendraturčių turi teisę prieiti prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių ir jais naudotis pagal paskirtį. Be to, teismas visiškai nevertino ir aplinkybės, jog iš valdos (duomenys neskelbtini), yra dar vienas išėjimas - varteliai - žemės sklypo šiaurės rytinėje pusėje, kuriuo ginčo šalys ir jų šeimos nariai patenka tiesiai į Dainų slėnį. Kauno miesto apylinkės teismui nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovo A. S. T. pateiktą planą - atsakovas V. T. ir jo šeimos nariai neteko galimybės naudotis šiuo išėjimu iš sklypo, o ieškovas A. S. T., norėdamas patekti į pagalbinį pastatą -rūsį, žymimą šifru 411b, kurio 1/2 priklauso ieškovui, turės naudotis apeliantui priskirta naudotis žemės sklypo dalimi, jau nekalbant apie tai, kad visas šio statinio užimamas plotas patenka į apeliantui teismo sprendimu priskirtą naudotis žemės plotą. Akivaizdu, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieškovo A. S. T. pateiktą planą nėra patogi bendraturčiams, neracionali ir netarnauja geresniam nuosavybės valdymui. Aplinkybę, jog pagalbinis pastatas - rūsys, žymimas šifru 411b, kurio 1/2 priklauso ieškovui, egzistuoja, posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovas.
Be to, pirmos instancijos teismas, pripažindamas, tinkamu įrodymu ieškovo pateiktą teismui architekto K. S. parengtą projektą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų atskirų turtinių vienetų suformavimo (2010 m.) su korektūra (2011 m., atskirieji priedai), tuo pačiu pripažino netinkamu architektės L. P. paruoštą individualaus namo rekonstravimo priešprojektinius pasiūlymus (stadija PP). Tokias išvadas teismas padarė remdamasis K. S. paaiškinimais teismo posėdžio metu, jog gyvenamasis namas patenka į kultūros paveldo zoną, todėl yra būtinas kultūros paveldo institucijų suderinimas, o atsakovo pateiktas atidalinimo projektas nėra patvirtintas ar suderintas su tokiomis institucijomis. Teismas visiškai atmetė liudytoja apklaustos architektės L. P. paaiškinimą, kad toks suderinimas nereikalingas, nes pastatas (duomenys neskelbtini) nėra paveldosauginis ir tokio derinimo nereikia. Apeliantas pateikia rašytinį įrodymą, Kauno m. savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus 2012-01-19 raštą Nr. 55-2-17, kuriame labai aiškiai nurodyta, jog pastatas (duomenys neskelbtini) nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir neturi kultūros paveldo objekto statuso. Taip pat įvertinant aplinkybę, jog turto (duomenys neskelbtini) bendraturčiai yra abi ginčo šalys, o architekto K. S. parengtas projektas, kaip įvardino teismas, neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų - nėra kito bendraturčio, apelianto V. T. notariškai patvirtinto sutikimo (pritarimo) šiam projektui, todėl negali būti vertinamas kaip projektas, o turi būti vertinamas, kaip projektinis pasiūlymas kitam bendraturčiui. Ieškovo pateiktas architekto K. S. parengtas projektas turi būti vertinamas tik kaip projektinis pasiūlymas, kuriam pradėtas priešprojektinis derinimas siekiant gauti projektavimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog architekto K. S. parengtas projektas įvardijamas, kaip dviejų atskirų turtinių vienetų formavimas, t.y. projektas rengtas ne naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkai nustatyti. Analogiškai įvardijami ir architektės L. P. rengti priešprojektiniai pasiūlymai papildomai nurodant ir kapitalinį namo remontą. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. P., paaiškino, kad ji iš tiesų rengė projektinį pasiūlymą, tačiau nežinojo aplinkybės, jog yra ruošiama nustatyti naudojimosi tvarką, todėl jos parengtas projektas turi būti vertinamas tik kaip projektinis pasiūlymas 2 turtinių vienetų formavimui, ką atitinka tik 2 atskiri įėjimai ir privalomi san. mazgai, tačiau vėlgi turi būti atkreiptas dėmesys į tai, ar visgi tai atskiri turtiniai vienetai, ar tik pasidalijimas patalpomis. Akivaizdu, jog teismas, atmesdamas architektės L. P. parengtus priešprojektinius pasiūlymus ir vadovaudamasis architekto K. S. parengtu projektu netinkamai vertino įrodymus, turinčius vienodą įrodomąją galią, nenurodė, kodėl vienu vadovaujasi, o kitą atmeta, kaip netinkamą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmesdamas architektės L. P. parengtus priešprojektinius pasiūlymus, visiškai nevertino šiuo metu esančio patekimo į palėpę ir techninės galimybės įrengti naują, saugesnį patekimą į palėpę, bei atskirą įėjimą į gyvenamąjį namą, kas leistu kiek įmanoma labiau atriboti bendraturčių valdomas namo dalis ir užtikrinti jų ir jų šeimos narių privatumą. Teismas, savo sprendime pasisakydamas, jog galima nustatyti atidalijimo variantą, savo sprendimu nustato naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką, t.y. teismo nustatytos ir aptartos sprendime faktinės aplinkybės bei įrodymai neatitinka rezoliucinės sprendimo dalies. Toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).
Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo V. T. pateikto žemės sklypo plano, parengtas IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas", kuris tiksliai atitinka dabartinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, sprendime nepasisakė kodėl šį įrodymą atmetė ir juo nesivadovavo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nesilaikė tokio pobūdžio byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, t.y. byloje nėra nei vieno įrodymo, jog ieškovas siūlė ne teismine tvarka nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarką, nes tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesusitaria, jų tarpusavio ginčą sprendžia teismas.
Taip pat, teismas, priteisdamas ieškovui A. S. T. bylinėjimosi išlaidas iš apelianto V. T. privalėjo jas detalizuoti. Teismas nurodydamas, jog patikslintas ieškinys, priešieškinis ir patikslintas priešieškinis tenkintini dalinai iš atsakovo priteisė ieškovui 6132 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau visiškai jų nedetalizuodamas, nenurodydamas, kokia dalimi ar visa apimtimi priteisė ieškovui išlaidas iš atsakovo, o nurodydamas, jog dalinai tenkina priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, jokių bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atsakovui nepriteisė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. S. T. prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas iš dalies su ieškiniu sutiko, tačiau pateikė savo projektinius variantus. Atsakovo pateikti projektiniai variantai yra netinkami. Jie nepakankamai paruošti. Tai teisme patvirtino ne tik ieškovo projekto vadovas architektas K. S., bet ir atsakovo pasikviesta architektė L. P.. Pastaroji pripažino, kad ji iš tiesų rengė tik projektinį pasiūlymą, tačiau nežinojusi aplinkybės, jog ieškinys yra nustatyti naudojimosi tvarką. Taigi pati atsakovui rengusi projektinius pasiūlymus architektė L. P. pripažino, kad jos pasiūlymai, kurie yra byloje, šiam ieškiniui ir priešiniams ieškiniams netinka. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas savo reikalavimų nepagrindė ir neįrodė, nepateikė tinkamo projekto, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo priešinis ieškinys tenkintinas tik tiek, kiek jis atitinka ieškovo pateiktam projektiniam pasiūlymui. Teismo sprendimas visiškai atitinka suformuotą teisminę praktiką, nustatant bendrosios nuosavybės teisėmis priklausančių statinių ir žemės naudojimo tvarką, teismo nustatyta tvarka neprieštarauja teisėms aktams. Teismo išlaidos pagrįstos kvitais, todėl keisti šią sprendimo dalį nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Ieškovas A. S. T. ir atsakovas V. T. yra broliai ir pagal 2007 06 18 paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi namu bei žemės sklypu tvarkos.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi jį išspręsti.
CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu.
CK 4.81 straipsnyje nustatytas kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė – dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 straipsnis).
Ieškovas A. S. T. pateikė ieškinį, kuriuos prašė spręsti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą CK 4.75 str. 1 d. ir 4.80 str. 1, 2 d. pagrindu (t.1, b.l.3-6). 2010 m. lapkričio 15 d. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinio pareiškimą dėl naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos, tačiau nurodė tuos pačius materialinės teisės normų pagrindus CK 4.75 str. 1d. ir 4.80 str. 1 d.ir 2 d. (t.1, b.l. 57-59). 2011 m. spalio 18 d. buvo pateiktas antras patikslintas ieškinys dėl bendraturčio teisių pažeidimo pašalinimo ir naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo (t.1, b.l. 115-118), tačiau patikslintas ieškinys grindžiamas tų pačių materialinių teisės normų pagrindu. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo matosi, kad ieškovas byloje yra pateikęs tris procesinius dokumentus (t.1, b.l. 36, 57-59, 115-119), taip pat sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad ieškovas A. S. T. paaiškino, kad prašo ieškinį patenkinti, nes nebuvo rasta bendra kalba dėl atidalijimo, nuomonės nesutampa su atsakovų siūlomu variantu, todėl patenkinus priešieškinį dalinai, bus rastas sprendimas, priimtinas šalims. Todėl prašo ieškinį patenkinti.
Atsakovas pareiškė priešieškinį CK 4.81 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo. (t. 1 b.l. 47-50). Taip pat byloje pateiktas 2011 09 19 patikslintas priešieškinis dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo (t.1, b.l. 102-105) bei pateiktas 2011 12 12 patikslintas priešieškinis dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo (t.1, b.l.129-131). Iš teismo posėdžio protokolo(t. 1, b.l. 134-146) matosi, kad atsakovas palaikė paskutinį 2011 12 12 patikslintą priešieškinį. Iš teismo sprendimo matosi, kad šio priešieškinio reikalavimai nebuvo nagrinėjami.
Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas nagrinėjo bendraturčio reikalavimą dėl jo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Sprendime nurodoma, kad iš šalių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad, ieškovas ir atsakovas nesutaria dėl atidalijimo būdo. Taip pat teismas toliau pasisako, kad „iš pateikto ieškinio reikalavimų sprendžiama, kad ieškovas siekia atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir vadovaujasi nuostata, jog tai atitiktų nuosavybės proporcingumo kriterijui ir jau nusistovėjusiai tvarkai, atitiktų bendraturčių interesų pusiausvyros principus, siekiant ir ateityje galimai kilsiančių konfliktų. Atsakovai tiek savo priešieškiniu, tiek ir patikslintu ieškiniu dalinai sutinka dėl patalpų atidalijimo varianto, sutinka su ieškovo pasiūlymu dėl durų bei staktos pašalinimo, todėl teismas sprendė, jog gali būti nustatytas atidalijimo variantas, nepažeidžiantis šalių interesų. Pirmosios instancijos teismas toliau motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad ieškovas, siekdamas apginti savo teises, pateikia teismui projektą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų atskirų turtinių vienetų suformavimo, atitinkamai su institucijų pateiktais suderinimais. Nors atsakovas pateikė į bylą projektinį pasiūlymą dėl dviejų nekilnojamojo kadastro objektų suformavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinant tai, jog gyvenamasis namas patenka į kultūros paveldo zoną, atsakovas nepateikė atidalinimo patvirtinto projekto, siekia ginti pažeidžiamas teises, tačiau jokių rašytinių įrodymų, tai patvirtinančių nepateikia. Taip pat teismas nurodo, kad atsakovas pripažįsta ir aplinkybę, jog ieškovas šiuo atveju elgiasi sąžiningai, nes prašoma atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, su dalimi reikalavimų iš tiesų ir jis sutinka, o būtent, dėl atitvaro bei pantuso įrengimo, ieškovas reikalavimą grindžia rašytiniais įrodymais, tokiu būdu nėra įrodyta, kad atsakovo teisės yra pažeidžiamos, nes nėra pateiktas.
Esant šiai sprendimo argumentacijai ir motyvacijai teismas nusprendžia patikslintą ieškinį, priešieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti dalinai, nustato ginčo patalpų ir žemės sklypo naudojimosi tvarką ir leidžia ieškovui savo lėšomis pašiltinti sieną, įsirengti pantusą prie namo, sienelę tarp rūsio patalpų, užtaisyti dvejas duris.
Iš aukščiau išdėstytų duomenų darytina išvada, kad teismas nagrinėjo bendraturčio reikalavimą atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir pasisakė jog galima nustatyti atidalijimo variantą, o sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką, t.y. teismo nustatytos ir aptartos sprendime faktinės aplinkybės bei įrodymai neatitinka sprendimo rezoliucinės dalies. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
CPK 270 str. 4 d. nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 30 argumentai. Dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi bei kiti teisiniai argumentai. Iš teismo motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas nenagrinėjo ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, kuriais buvo prašoma nustatyti naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarką. Dėl šių reikalavimų teismo išvadų iš viso sprendime nėra, taip pat nėra argumentų, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, nes buvo išnagrinėti ne tie reikalavimai, kurie buvo išdėstyti patikslintuose ieškiniuose ir patikslintuose priešieškiniuose.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptartų duomenų pagrindu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, neatskleisdamas bylos esmės, sprendime nenurodė jokių motyvų dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo, o nagrinėjo bendraturčio reikalavimą dėl atidalijimo jo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatytos aplinkybės ir įrodymai prieštarauja teismo sprendimo rezoliucinei daliai. Teismo sprendime visiškai nėra motyvų dėl teismo rezoliucinėje dalyje padarytų išvadų. Kadangi bylos pagal pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kadangi teismo sprendimas naikintinas CPK 327 str. 1 d. 2 p. pagrindu, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi priimant procesinį sprendimą apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 327 straipsnio 1dalies 2 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.