- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-736-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02798-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- A. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja R. D., veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9334-723/2021 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl atlygintinio kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. K. (toliau – ir ieškovas) pakartotiniu prašymu prašė teismą ieškinio dėl atlygintinio kelio servituto nustatymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą A. S. (toliau – ir atsakovą) per 5 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos savo sąskaita pašalinti nuo kelio savavališkai ant kelio pastatytą šlagbaumą, neleidžiantį ieškovui privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti atsakovui kliudyti pravažiuoti transporto priemonėms į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), per atsakovo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir MB „GEO BASE“ parengtame plane indeksu S pažymėtą 635 kv. m sklypo dalį, iki bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nutartį prašė vykdyti skubiai.
2. Ieškovas nurodė, kad tiek ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei prie ieškinio pridėti įrodymai, tiek prie šio pakartotinio prašymo pridedamas 2021 m. rugsėjo 27 d. antstolio D. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/1/084 patvirtina faktinę aplinkybę, kad atsakovas elgiasi ypač agresyviai, kategoriškai neleidžia ir visokeriopai trukdo ieškovui patekti į savo namų valdas, savavališkai užtvėrė privažiavimą prie ieškovo nuosavybės, kas ne tik neleidžia ieškovui tinkamai naudotis bei rūpintis savo turtu, tačiau ir sukelia realią grėsmę ieškovo turto (jeigu kiltų gaisras) ir sveikatos (jeigu turėtų privažiuoti greitoji pagalba) saugumui, bei apsunkina galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. spalio 5 d. nutartmi ieškovo G. K. pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas vertino, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tik tą aplinkybę, jog atsakovas iš tiesų užtvėrė privažiavimą per savo sklypą prie ieškovo nuosavybės, jeigu atsakovas naudojosi tuo keliu, tačiau tai savaime nesuponuoja atsakovo nesąžiningumo. Atsakovo veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas galės būti įvertintas tik pilnai išnagrinėjus civilinę bylą. Ieškovo teiginiai, kad atsakovo veiksmai (užtvėrus pravažiavimą) ne tik neleidžia ieškovui tinkamai naudotis bei rūpintis savo turtu, tačiau ir sukelia realią grėsmę ieškovo turto (jeigu kiltų gaisras) ir sveikatos (jeigu turėtų privažiuoti greitoji pagalba) saugumui, yra vien tik hipotetiniai, jokių įrodymų apie realią grėsmę ar jos riziką į bylą nepateikta.
5. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad vienintelis įmanomas patekimas prie jo nuosavybės yra būtent tik per atsakovo žemės sklypą, motyvuodamas tuo, kad paties ieškovo pateiktame antstolio 2021 m. rugsėjo 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/1/084 yra užfiksuota, kad link ieškovo pastatų veda ir kitas takas, tačiau jis neturi jokios kelio dangos ir yra sunkiai pravažiuojamas. Iš nuotraukų teismas sprendė, kad šiuo taku yra naudojamasi, kadangi yra užfiksuotos transporto priemonių padarytos provėžos. Teismas vertino, jog vien tai, kad kitas galimas takas / kelias buvo sunkiai pravažiuojamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo dieną (nuotraukose matosi balos, purvas, užaugusi aukšta žolė ir krūmai), nereiškia, kad juo ieškovas negali naudotis ir per jį patekti į savo nuosavybę. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad bandė imtis veiksmų sutvarkyti šį kitą patekimą. Todėl teismas darė išvadą, jog ieškovas tokiu būdu nori pasiekti savo sklypą jam patogesniu būdu – per atsakovo žemės sklypą. Vien tai, kad tas kitas kelias yra nesutvarkytas savaime nepagrindžia ieškovo teisės į laikiną atsakovo nuosavybės apribojimą, nes taip ieškovui šiai dienai būtų patogiau.
6. Teismas nurodė, jog ieškovo teiginiai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus apsunkintas galimai jam palankaus teismo sprendimo vykdymas, nepagrįsti naujais duomenimis. Teismas pažymėjo kad 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartyje jau pasisakė, kad vien tik atsakovo nesutikimas su ieškovo reikalavimais nesudaro pagrindo prielaidai, kad atsakovas bando ar bandys išvengti galimo ieškovo naudai priimto būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas imsis kažkokių naujų nesąžiningų veiksmų ieškovo atžvilgiu, kuriais būtų siekiama išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Dabartinė situacija neleidžia teigti, jog tokio sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas ar būtų stipriai apsunkintas (atsakovas tiesiog būtų įpareigotas pašalinti trukdžius ieškovui patekti į savo sklypą). Tuo gi atveju, jeigu būtų priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai jau būtų sąlygojusios atsakovo teisių ir interesų pažeidimą – ieškovas bylos nagrinėjimo metu būtų nepagrįstai naudojęsis atsakovo nuosavybe, t. y. būtų pažeistas proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principai. Dėl šių priežasčių teismas darė išvadą, kad ieškovas nepaneigė teismų praktikoje įtvirtintos atsakovo sąžiningumo prezumpcijos ir grėsmės būsimojo teismo sprendimo įvykdymui.
7. Teismas vertino, kad nagrinėjamuoju atveju ieškovas savo pakartotinių prašymu vėl nepateikė pakankamai duomenų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumui nustatyti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas G. K. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
9. Ieškovas nurodo, kad skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta, kadangi liko neužtikrintas būsimo ir galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas, taip pat neužkirstas kelias naujų ginčų kilimui, tarp šalių kilęs ginčas nėra laikinai sureguliuotas, ieškovo naudojimasis savo nuosavybe yra nepagrįstai ir neteisėtai apsunkintas.
10. Ieškovas nesutiktina su teismo teiginiu, kad nebuvo pateikta pakankamai naujų įrodymų apie tai, kad kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Su prašymu pateikto 2021 m. rugsėjo 27 d. antstolio D. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys neabejotinai yra ir buvo pakankami patvirtinti faktui, kad ieškovas negali privažiuoti prie jam priklausančios nuosavybės, kad realiai jokių kitų kelių ir priėjimų nėra. Be to, ieškovas, atsižvelgdamas į protingumo kriterijų neatitinkantį atsakovo elgesį, mano, kad atsakovas ateityje gali imtis dar brutalesnių priemonių, siekdamas apsunkinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, pvz. atsakovo žemės sklype esantį kelią iki ieškovo nuosavybės atsakovas gali užarti ir / ar apsėti žole, kas neabejotinai apsunkintų galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Ieškovas G. K. 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė naujus rašytinius įrodymus – santuokos ir nepilnametės dukros gimimo liudijimų, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą kopijas, foronuotraukas. Prašo šiuos įodymus prijungti prie civilinės bylos, kadangi, apelianto manymu, jie patvirtina faktinę aplinkybę, kad apelianto nurodytoje nuosavybėje gyvena apelianto šeima, minėtu adresu yra deklaruota nepilnametės jo dukros gyvenamoji vieta, o iš pateikiamų fotonuotraukų matyti, kad apeliantas iki jam ir šeimai priklausančios nuosavybės gali patekti tik per nepravažiuojamą pievą, t. y. visi šie pateikti rašytiniai įrodymai tik pagrindžia būtinumą laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto G. K. pateiktais rašytiniai įrodymais, atsisako juos priimti, kadangi šie įrodymai, akivaizdu, galėjo būti pateikti anksčiau, o ne likus dienai iki civilinės bylos apeliacinio proceso tvarka nagrinėjimo, be to, apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančios įrodymų visumos, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas buvo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
17. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (lot. preliminarų) vertinimą. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti neterminuotą atlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę prašyme nurodytų pastatų ir žemės sklypo valdytojams, savininkams bei kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku, varyti galvijus per atsakovui nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, parengtame plane indeksu S pažymėtą 635 kv. m ploto, dalį. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jo manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
19. Vertindamas kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą – apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.
20. Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
21. Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, iki bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, uždrausti atsakovui kliudyti pravažiuoti transporto priemonėms į ieškovui priklausantį žemės sklypą per atsakovui priklausančią žemės sklypo, mažosios bendrijos „GEO BASE“ parengtame plane indeksu S pažymėtą 635 kv. m ploto, dalį, iki bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui būtų sudaryta galimybė naudotis minėta žemės sklypo dalimi kaip keliu. Taigi, pateiktu prašymu ieškovas siekia laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.
22. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas.Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia situacija gali susiklostyti šioje byloje teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors būtų nustatyta, kad ieškovas objektyviai neturi galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kitu būdu, nei per ginčo kelią.
23. Šiuo atveju, kaip nurodyta byloje pateiktame 2021 m. rugsėjo 27 d. antstolio D. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/1/084 ir matyti iš fotonuotraukų Nr. 18 – Nr. 25, pirmosios instancijos teismo nutartyje akcentuojamas link ieškovo pastatų vedantis kitas kelias nėra paklotas asfalto danga ar žvyru, šis kelias užžėlęs žole, menkai išvažinėtas, jį sudaro tik automobilio ratų provėžos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu minėtas kelias, esantis pelkingoje vietoje, nėra pritaikytas transporto priemonėms važiuoti, ypač tuo metų laiku, kai iškrenta gausus kiekis kritulių ir vyrauja nepakankamai žema oro temperatūra. Akivaizdu, kad tokiu atveju ieškovas, siekdamas patekti į jam priklausantį žemės sklypą, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, įrengti šį ar kitą kelią ir pan. Tokiu būdu ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas iš esmės prarastų prasmę ir taptų netikslingas, kadangi ieškovas jau turėtų kitą būdą patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Tačiau teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. suteikus ieškovui galimybę patekti į jam priklausantį žemės sklypą per atsakovui priklausantį ginčo kelią, nei vienai iš šalių papildomų veiksmų nereikėtų imtis, kadangi šis kelias yra įrengtas, šalys iki šiol juo naudojosi kaip keliu.
24. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui kliudyti ieškovui pravažiuoti transporto priemonėmis į ieškovui priklausantį žemės sklypą per atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį, MB „GEO BASE“ parengtame plane pažymėtą indeksu S (635 kv. m ploto), iki bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, yra pagristas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o nesiėmus šios laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši laikinoji apsaugos priemonė apima atsakovo pareigą sudaryti ieškovui galimybę pastatytą kelio užtvarą valdyti arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu užtvaro nenaudoti. Dėl nurodyto kita prašymo dalis – įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos savo sąskaita pašalinti kelio užtvarą, neleidžiantį ieškovui privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų ir žemės sklypo, vertintina kaip perteklinė. Be to, atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju ieškovui kiltų pareiga atlyginti atsakovui dėl pašalintos kelio užtvaros atsiradusią žalą.
25. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas iš dalies (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo G. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.
Uždrausti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kliudyti ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pravažiuoti transporto priemonėmis į žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), per atsakovui priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, mažosios bendrijos „GEO BASE“ parengtame plane pažymėtą indeksu S (635 kv. m ploto), iki bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.