Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas Anatolij Januševskij Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.6.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.;

1.2.26.; 2.1.7.4.; 1.2.15.

2011 m. vasario 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. Z. ir A. T. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

- S. Z. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. 10 MGL ( 1300 Lt ) dydžio bauda.

- A. T. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. 10 MGL ( 1300 Lt ) dydžio bauda.

Priteista iš S. Z. ir A. T. po 14,25 Lt ( keturiolika Lt 25 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. ir A. T. nuteisti už tai, kad jie 2009-12-25 apie 22 val. 30 min., veikdami kartu, viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) kultūros centro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., jaunimo diskotekos metu, neturėdami jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, matant jaunimo diskotekos dalyviams S. Z. laikė dešinės rankos alkūne suėmęs už kaklo J. B., kol A. T. sudavė pastarajam ne mažiau 10 smūgių į pilvo sritį, o vėliau J. B. nugriuvus ant žemės, S. Z. ir A. T. bendrai sudavė kojomis ne mažiau 5 smūgių J. B. į įvairias kūno vietas, dėl ko sutrikdė J. B. sveikatą ir tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

A. S. Z. ir A. T. savo apeliaciniuose skunduose pateikė analogiškus ir identiškus argumentus ir nurodo, kad savo kaltės dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažįsta visiškai. Apeliantų manymu, teismas nuosprendyje padarė klaidingas išvadas, kurios neatitiko byloje esančių įrodymų bei faktinių aplinkybių, dėl ko priėmė neteisingą ir neteisėtą nuosprendį. Apeliantų teigimu, įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes teismas netinkamai taikė BK pagrindus, numatančius atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir tų pagrindų bei aplinkybių išsamiai neįvertino. Apeliantų manymu, teismas turėjo atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jų atžvilgiu nutraukti, kadangi tam yra visi pagrindai.

Be to, apeliantų manymu, teismo išvada dėl bausmės skyrimo, jog apeliantai charakterizuojami patenkinamai, yra nepagrįsta, nes jokia charakteristika teismui nebuvo pateikta. Tokios charakteristikos yra pateikiamos teismui prie apeliantų apeliacinių skundų.

Be to, apeliantai nurodo, jog šiuo metu jie yra bedarbiai, pilnai išlaikomi tėvų. Be to, apeliantas A. T. nurodo, jog jo abu tėvai yra neįgalus, širdininkai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. S. Z. ir A. T. apeliaciniai skundai atmestini.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog S. Z. ir A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. bei paskyrė jiems tinkamas bausmes. LR BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Nors apeliantai skunde neigia dalyvavę jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padaryme, tačiau tokie skundų argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamųjų S. Z. ir A. T. kaltes patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2009-12-25 Švenčionių kultūros centre buvo šokiai. Jis tuo metu buvo ant pakylos prie pulto, kur leidžiama muzika. Apie 22.30 val. – 23.00 val. į šokių salę užėjo S. Z. ir A. T., kurie nuėjo į tualetą, o eidami iš tualeto užėjo į patalpą, kur buvo jis. S. Z. su A. T. priėjo prie jo, S. Z., nieko nesakydamas, užlipo ant pakylos, būdamas už jo nugaros dešine ranka paėmė jį už kaklo ir laikė, o tuo metu A. T. pradėjo rankomis smūgiuoti jam į krūtinės sritį. Už ką jis buvo mušamas jis nežino, bet jam buvo suduota daug smūgių. Vėliau jis buvo nutemptas nuo pakylos prie kambariuko durų, kur jį S. Z. ir A. T. mušė kojomis į įvairias kūno vietas. Vėliau buvo uždegta šviesa, nutraukti šokiai, kažkas iškvietė policiją ir medikus. Jis greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į ligoninę ir paguldytas. Po sumušimo ligoninėje jis gulėjo tris ar keturias dienas, blogai šlapinosi, jam skaudėjo kepenis, jis tris savaites nešiojo kaklo įtvarą. Kaltinamieji jo neatsiprašė, civilinio ieškinio jis nereiškia.

Ši aplinkybė dėl nukentėjusiojo J. B. sumušimo patvirtinta nuosekliais liudytojų J. D., G. P. ir A. C. parodymais. Minėti liudytojai iš esmės nukentėjusiojo J. B. nurodytas aplinkybes. Liudytojas J. D. parodė, kad įvykio vakare jis sėdėjo patalpoje, kur leidžiama muzika, kartu su V. K., G. P., A. C. ir J. B.. Po kurio laiko į tą patalpą užėjo tuo metu jam nepažįstami jaunuoliai, vienas buvo aukštas, o kitas žemesnis ir stambesnis. Nors patalpoje šviesos nebuvo, bet ta vieta, kur yra aparatūra buvo apšviesta. Jis matė kaip aukštesnis vaikinas užlipo ant pakylos ir užėjus už nugaros ranka suėmė J. B. už kaklo ir laikė, o žemesnis vaikinas rankomis sudavė J. B. daug smūgių į įvairias kūno vietas. Po to vaikinai nustūmė J. B. nuo pakylos, nutempė jį į kampą, kur pritūpusiam J. B. abudu sudavė kojomis daug smūgių į įvairias kūno vietas.

Be to, parodymų patikrinimo vietoje liudytojas J. D. parodė kokiomis aplinkybėmis ir kurioje vietoje buvo sumuštas J. B., t.y. parodė vietą, kurioje įvykio metu stovėjo J. B. ir kur jis pats sėdėjo tuo metu kai prie J. B. priėjo du vyriškiai. Liudytojas taip pat parodė kaip vienas iš atėjusių vyriškių laikė J. B., o kitas jį mušė.

Tai, kad įvykio metu būtent minėti vaikinai toje patalpoje sumušė J. B. patvirtino ir liudytojas G. P., kuris parodė, kad įvykio metu jis buvo prie aparatūros, po to jį pakeitė J. B., o jis pats su draugu jis išėjo į lauką. Išeinant iš patalpos jis matė, kad į patalpą įėjo jam pažįstami Sigitas, kurio pavardės jis nežino ir A. T., kurie buvo priėję prie J. B.. Grįžęs iš lauko jis pamatė, kad Sigitas laikė J. B. už kaklo užlaužęs su alkūne, o A. T. mušė rankomis į įvairias kūno vietas. J. B. buvo nutemptas į kampą, buvo pritūpęs. Jis bandė atitraukti A. T. nuo J. B., tuo metu prie J. B. buvo Sigitas, bet jis nematė ar tuo metu Sigitas mušė J. B.. Jam J. B. skundėsi, kad skauda pilvą, šonkaulius, todėl jis nuėjo kviesti greitąją med. pagalbą.

Tai, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas nukentėjusysis J. B. analogiškai parodė ir liudytojas A. C., kuris paaiškino, įvykio vakare apie 23 val. jis buvo patalpoje, kur leidžiama muzika, prie aparatūros tuo metu buvo J. B.. Tuo metu į patalpą užėjo du jam nepažįstami vyriškiai. Kadangi buvo tamsu, jis vyriškių veido bruožų nematė. Minėti vyriškiai nuėjo prie J. B. kažką kalbėjo, po ko vienas iš jų laikė pastarąjį, o kitas mušė į pilvą. Kiek buvo suduota smūgių jis pasakyti negali. Po to vyriškiai nutempė J. B. toliau nuo apšvietimo ir pastarąjį mušė toliau. Jis tuo metu nuėjo prie muzikos pulto ir salėje užsidegė šviesa, atvyko policijos pareigūnai.

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam J. B. pagal medicininius dokumentus kliniškai diagnozuotas krūtinės sumušimas bei sprando raiščių patempimas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad kadangi medicininiuose dokumentuose šie sužalojimai nebuvo užfiksuoti, todėl objektyviai patvirtinti šiuos kliniškai nustatytus sutrikimus nėra galimybės. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiajam nustatytais kūno sužalojimais. Kaip konstatuota specialisto išvadoje, po sumušimo J. B. buvo diagnozuotas krūtinės sumušimas bei sprando raiščių patempimas. Nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nustatyta kokiu būdu ir į kurias kūno vietas buvo mušamas nukentėjusysis, todėl akivaizdu, kad šie nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiojo kūną veikiant nurodytu būdu – smūgiuojant į krūtinės, pilvo sritis, laikant ir tempiant už kaklo.

Taigi minėtų liudytojų J. D., G. P. ir A. C. ir nukentėjusiojo J. B. parodymais neginčytinai įrodyta, kad S. Z. ir A. T. matant jaunimo diskotekos dalyviams S. Z. laikė dešinės rankos alkūne suėmęs už kaklo J. B., kol A. T. sudavė pastarajam ne mažiau 10 smūgių į pilvo sritį, o vėliau J. B. nugriuvus ant žemės, S. Z. ir A. T. bendrai sudavė kojomis ne mažiau 5 smūgių J. B. į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai įrodo, kad smūgius sudavė būtent S. Z. ir A. T., ir niekas kitas šio nusikaltimo padaryti negalėjo. Duomenų apie tai, kad tiek iki konflikto su S. Z. ir A. T., tiek įvykio metu būdamas patalpoje kur leidžiama muzika, J. B. būtų pats pargriuvęs, susižalojęs arba pats save sužalojęs, duomenų nėra.

Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netikėti šių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais neturi jokio pagrindo. Minimi parodymai nuoseklūs, jie sutampa tiek visumoje nagrinėjant įvykių seką, tiek smulkiomis detalėmis. Šie liudytojai kalbėti netiesą neturi jokių motyvų, neturi ir negali turėti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taigi, byloje surinkti ir ištirti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. Z. ir A. T. įvykdė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Apeliantų skundų argumentai, kad skundžiamajame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka byloje esančių įrodymų bei faktinių aplinkybių, o, įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes teismas netinkamai taikė BK pagrindus, numatančius atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir tų pagrindų bei aplinkybių išsamiai neįvertino, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo LAT suformuotos teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą. Skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas, nes jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, o nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sudėties, kaltinamųjų S. Z. ir A. T. kaltumo ir jiems paskirtos bausmės yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantai savo skunduose prašydami baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės, nenurodė kokiu įstatyminiu pagrindu prašo atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad BK VI skyriuje yra numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai (BK 36-40 str.). Jokių argumentų ir kokiu konkrečiai pagrindu remiantis šioje byloje galima atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliaciniuose skunduose visiškai nėra pateikta. Todėl toks apeliantų prašymas teisės taikymo požiūriu yra niekuo nepagrįstas. Kita vertus, įvertinus bylos aplinkybes teisėjų kolegija nenustatė jokio įstatyminio pagrindo nuteistuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantų skundo argumentai, kad įvykio vakarą salėje buvo tamsu, su nukentėjusiu susitikę nebuvo, įvykio vakare jie buvo blaivūs, o J. B. buvo neblaivus, todėl pastarasis galėjo ką nors supainioti, yra atmestini. Teisėjų kolegija kritiškai vertina tokius apeliantų teiginius, traktuoja juos kaip pasirinktą gynybos būdą, bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei visiškai neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis atpažino S. Z. ir A. T. kaip asmenis, kurie įvykio metu priėjo prie jo, S. Z., nieko nesakydamas, užlipo ant pakylos, būdamas už jo nugaros dešine ranka paėmė jį už kaklo ir laikė, o tuo metu A. T. pradėjo rankomis smūgiuoti jam į krūtinės sritį. Tą aplinkybę, kad įvykio metu į patalpą, kurioje leidžiama muzika, užėjo ir toje patalpoje prie nukentėjusiojo priėjo būtent nuteistieji S. Z. ir A. T. ir kad būtent pastarieji toje patalpoje sumušė J. B. patvirtino liudytojas G. P.. Įvykio metu patalpoje esančius nuteistuosius vizualiai apibūdino ir liudytojas J. D. parodant, kad į tą patalpą užėjo tuo metu jam nepažįstami jaunuoliai, vienas buvo aukštas, o kitas žemesnis ir stambesnis. Tokie apibūdinantys duomenys atitinka nuteistųjų vizualius požymius. Apeliantų skundo argumentus, kad įvykio metu nukentėjusysis o J. B. buvo neblaivus, todėl pastarasis galėjo ką nors supainioti, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. J. B. nuo pat tyrimo metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kurie neprieštaravo liudytojų parodymams, todėl abejoti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. Jokių rašytinių duomenų, apie tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, byloje nėra.

Apeliantų skundo argumentai, kad teismo išvada dėl bausmės skyrimo, jog apeliantai charakterizuojami patenkinamai, yra nepagrįsta, nes jokia charakteristika teismui nebuvo pateikta, atmestini. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad jie klaidingai traktuoja kaltinamojo charakterizuojančių duomenų apibūdinimą bausmės skyrimo atveju. Skirdamas apeliantams bausmę teismas įvertino tai, kad praeityje nebuvo teisti, padarė nesunkų nusikaltimą, todėl šios aplinkybės suteikė teismui pagrindo neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmė ir teismas skyrė vieną iš švelniausių sankcijoje už šį nusikaltimą numatytą bausmės rūšį.

Pažymėtina, kad nors apeliantai iš viso ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teismui pateikė charakteristikas ir nurodo, kad jog šiuo metu jie yra bedarbiai, pilnai išlaikomi tėvų, apelianto A. T. abu tėvai yra neįgalus, širdininkai. Iš to darytina išvada, kad apeliantai taip pat nesutinka su jiems paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistiesiems S. Z. ir A. T. paskirtos bausmės teisingos, atitinka LR BK 41, 54 str. nuostatas. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę. Nustatydamas S. Z. ir A. T. bausmės rūšį ir dydį, apylinkės teismas įvertino tai, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau S. Z. ir A. T. neteisti, bausti administracine tvarka, yra jauno amžiaus, darbingi, bet nedirba ir nesimoko. Nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdami grupėje asmenų. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išvardytas aplinkybes, laikė, kad kaltinamiesiems skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis. Todėl kolegija laiko, kad nuteistiesiems paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jų padarytas nusikalstamas veikas ir kaltininkų asmenybę. Apelianto A. T. skundo argumentai, kad abu tėvai yra neįgalus, širdininkai, nesudaro pagrindo keisti bausmės rūšį, kadangi kaip minėta, teismas jam skyrė vieną iš švelniausių sankcijoje už šį nusikaltimą numatytą bausmės rūšį.

Įvertinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. S. Z. ir A. T. apeliacinius skundus atmesti.