Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2016-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-205-334/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
1-205-334/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59134-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Kaltinamasis
R. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-205-334/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59134-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4; 1.2.14.1.2.2.; 2.10 .
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. vasario 8 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Broniaus Šiaudinio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2015-05-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje. 2015-10-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi 2015-05-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir vengiama atlikti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną arešto parą prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms, pakeista 60 parų areštu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. K. 2015 m. spalio 22 d. apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas savo gyvenamojo namo dalyje, atsukęs medvaržčius, kuriais užsuktos R. K. gyvenamojo namo dalies durys, įsibrovė į patalpą, R. K. gyvenamojo namo dalį, kur svetainėje iš sekcijoje buvusios piniginės pagrobė svetimą, R. K. turtą, pinigus – 20 eurų.

Be to, jis 2015 m. spalio 23 d. apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas savo gyvenamojo namo dalyje, atsukęs medvaržčius, kuriais užsuktos R. K. gyvenamojo namo dalies durys, įsibrovė į patalpą, R. K. gyvenamojo namo dalį, kur svetainėje iš sekcijoje buvusios piniginės pagrobė svetimą, R. K. turtą, pinigus – 10 eurų.

Kaltinamasis R. K., kai jam buvo pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 178 str. 2 d., padarymo, bei jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. pavasarį su R. K. nutraukė santuoką, gyvenamasis namas padalintas. 2014 m. vasarą durys, jungiančios jo ir R. K. gyvenamąsias namo dalis, užsandarintos užsukant medvaržčius iš jo namo dalies pusės. Nuo 2015 m. birželio mėnesio pradėjo gerti, nebėjo į darbą, gyveno iš atsitiktinių uždarbių. 2015 m. spalio mėnesio viduryje, kažkurios dienos ryte, prabudęs norėjo vėl išgerti, tačiau neturėjo pinigų, todėl sugalvojo iš buvusios žmonos R. K. pasivogti pinigų. Matė, kad R. K. apie 7.00 val. išėjo į darbą. Apie 8.00 val., pasiėmęs atsuktuvą, atsuko medvaržčius ir per duris pateko į R. K. gyvenamojo namo dalį, į jos kambarį. Žinojo, kad R. K. piniginę laiko sekcijoje. Iš sekcijos pasiėmęs raudonos spalvos piniginę, joje rado pinigų, kurie buvo kupiūromis po 10 eurų. Pasiėmė 20 eurų, piniginę su likusiais pinigais padėjo atgal į sekciją ir grįžo į savo namo dalį. Duris vėl užsuko medvaržčiais, nes daugiau iš R. K. vogti nebesiruošė. Tą dieną nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, nusipirko cigarečių, alaus ir per dieną pragėrė visus iš R. K. pavogtus pinigus. Tą vakarą matė R. K., bet ji nieko nesakė. Kiek atsimena, R. K. kitą dieną lyg ir nedirbo, buvo namuose. Kadangi vėl norėjo išgerti, nuėjo prie parduotuvės ir kažkas iš pažįstamų pavaišino, nupirko išgerti. Kitą dieną prabudęs vėl norėjo išgerti, tačiau pinigų neturėjo. Prisiminė, kad R. K. piniginėje buvo palikęs 10 eurų, todėl sugalvojo ir juos pavogti. R. K. išėjus į darbą, apie 8.00 val., atsuktuvu vėl atsuko medvaržčius, nuėjo į R. K. gyvenamojo namo dalį, iš sekcijoje buvusios piniginės pasiėmė 10 eurų. Piniginę su likusiomis monetomis padėjo atgal į sekciją. Grįžo atgal į savo namo dalį, užsuko medvaržčius ir išėjo gerti. Suprato, kad R. K. gali pastebėti pinigų vagystę, nes į jos namo dalį patekta neišlaužus durų, bet kadangi labai norėjo išgerti, pavogė ir paskutinę piniginėje buvusią 10 eurų kupiūrą. Parduotuvėje nusipirko cigarečių, alaus ir netoli parduotuvės gėrė. Ką padarė, suprato ir nuoširdžiai gailisi. R. K. padarytą žalą atlygino, jos atsiprašė, su ja susitaikė. (b.l. 54-55, 57-58, 61-62)

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 178 str. 2 d., įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios R. K. pareiškimo ir apklausos protokolų matyti, kad yra išsituokusi su R. K., turtas, taip pat ir gyvenamasis namas, teismo padalinti. Įėjimai į jos ir R. K. gyvenamojo namo dalis yra atskiri. Raktus nuo savo gyvenamojo namo dalies durų turi tik ji. 2015-10-23 apie 9.00 val., grįžusi iš darbo į namus, iš karto pažiūrėjo į piniginę ir pamatė, kad iš jos pavogta 10 eurų. Piniginę patikrino iš karto, kadangi ryte, apie 7.00 val., išeidama į darbą, specialiai piniginėje paliko tik 10 eurų, norėdama įsitikinti, ar 2015-10-22 iš piniginės buvo pavogta 20 eurų, ar juos išleido ir pamiršo. Pastebėjusi, kad iš piniginės pavogta 10 eurų, iš karto suprato, kad pinigus pavogė buvęs vyras R. K., nes durys į jos gyvenamojo namo dalį nebuvo išlaužtos. Į jos namo dalį galima patekti iš R. K. gyvenamojo namo dalies, per bendras duris, kurios iš R. K. namo dalies pusės yra užsandarintos užsukant medvaržčius. Iš karto nuėjo į R. K. gyvenamojo namo dalį ir pamatė, kad durų medvaržčiai buvo atsukti ir nepilnai užsukti. Suprato, kad prieš dieną, t.y. 2015-10-22, per tą laiką, kol buvo darbe, t.y. nuo 7.00 val. iki 17.30 val., buvęs vyras R. K. tokiu pat būdu, t.y. atsukęs medvaržčius, pateko į jos namo dalį bei pavogė 20 eurų. Apie vagystę pranešė policijai. R. K. iš pradžių neprisipažino pavogęs pinigus, tačiau vėliau prisipažino, atsiprašė ir atlygino padarytą žalą. Civilinio ieškinio byloje nebereiškia. (b.1. 13-14, 15-16, 18-19)

Iš 2015-10-24 įvykio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Iš nuotraukų matyti, kad gyvenamojo namo dalyje, priklausančioje R. K., yra kambario durys, per kurias yra praėjimas į kitą gyvenamojo namo dalį, matyti, kad durys pritvirtintos medvaržčiais (b.l. 7-11)

Tokiu būdu kaltinamojo kaltė neginčijamai nustatyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, jų visuma, tai yra paties kaltinamojo R. K. parodymais, kad 2015 m. spalio mėnesio viduryje atsuktuvu atsuko medvaržčius ir per duris pateko į R. K. gyvenamojo namo dalį, iš sekcijoje buvusios piniginės pasiėmė 20 eurų, piniginę padėjo atgal, daugiau iš R. K. vogti neketino. Grįžo į savo namo dalį, duris užsuko medvaržčiais. Kitą dieną, R. K. išėjus į darbą, atsuktuvu vėl atsuko medvaržčius, įsibrovė į R. K. gyvenamojo namo dalį, iš sekcijoje buvusios piniginės pasiėmė 10 eurų, piniginę padėjo atgal į sekciją. Grįžo į savo namo dalį, užsuko medvaržčius; nukentėjusiosios R. K. parodymais, kad jos buvęs vyras R. K. 2015-10-22 iš jos piniginės, buvusios sekcijoje, pavogė 20 eurų, o 2015-10-23 iš tos pačios piniginės pavogė 10 eurų. Pinigus pavogė R. K., nes durys į jos gyvenamojo namo dalį nebuvo išlaužtos. Į jos namo dalį galima patekti iš R. K. gyvenamojo namo dalies, per bendras duris, kurios iš R. K. namo dalies pusės yra užsandarintos užsukant medvaržčius. Nuėjo į R. K. gyvenamojo namo dalį ir pamatė, kad durų medvaržčiai buvo atsukti ir nepilnai užsukti. Šiuos kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai, tai yra įvykio apžiūros protokolas, kad gyvenamojo namo dalyje, priklausančioje R. K., yra kambario durys, per kurias yra praėjimas į kitą gyvenamojo namo dalį, durys pritvirtintos medvaržčiais. Šie įrodymai sutampantys, papildantys vienas kitą, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo. Šių įrodymų visetu nustatyta, kad kaltinamasis R. K. 2015-10-22, įsibrovęs į R. K. gyvenamojo namo dalį, pagrobė svetimą R. K. priklausantį turtą, t.y. pinigus – 20 eurų, 2015-10-23, įsibrovęs į R. K. gyvenamojo namo dalį, pagrobė svetimą R. K. priklausantį turtą, t.y. pinigus – 10 eurų, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 178 str. 2 d. Nustatyta, kad R. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, kadangi 2015-10-23 pagrobė svetimą R. K. priklausantį turtą esant iš naujo susiformavusiai jo tyčiai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pilnai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas, tačiau atlygintas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Veikos tyčinės, baigtinės. Kaltinamasis teistas vieną kartą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (b.l. 38-39), du kartus baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 36-37), priklausomybių ligų kabinete ir psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 33), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 49), pagal gyvenamąją vietą jo atžvilgiu nusiskundimų negauta (b.l. 29), darbdavio charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 31), prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, gailisi, atlygino padarytą žalą, sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 65-67). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už abi nusikalstamas veikas paskyrus prokuroro siūlomą ir straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudas. Atsižvelgiant į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, baudos dydis R. K. parinktinas artimas minimaliam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. 2 d., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, procesas užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 63) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421-422 str., teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2015-10-22 turto pagrobimas) ir paskirti baudą 3 MGL (112,98 Eur);

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2015-10-23 turto pagrobimas) ir paskirti baudą 4 MGL (150,64 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – baudą 6 MGL (225,96 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. 2 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. galutinę bausmę – baudą 4 MGL (150,64 Eur).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. K. palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. K., kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Išaiškinti R. K., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danutė Švitinienė