Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamosios A. M. gynėjai advokatei K. S. – B.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, administracine tvarka baustas, neteistas;

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., aukštojo išsilavinimo, vedęs, administracine tvarka baustas, neteistas;

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, našlė, administracine tvarka nebausta, neteista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Z. V. 2011-08-20 veikdamas kartu su A. M. ir M. V., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, A. M. ir M. V. lankantis pas V. B. adresu (duomenys neskelbtini), įgijo pastarosios pasitikėjimą, A. M. įkalbėjo V. B. pagelbėti, t.y., kad pastaroji pasirašytų paprastą vekselį, nepaaiškinusi kas tai yra, ir jį pasirašiusi, V. B. įsipareigojo iki 2011-08-21 Z. V. sumokėti 50000 Lt, o kaip laiduotojas pasirašė A. M. ir tada jiems nuvykus į prekybos ir pramogų centrą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur AB „Swedbank“ patalpoje Z. V. į V. B. sąskaitą pervedė 25000 Lt, kuriuos iškarto t.y 24800 Lt grynais nuėmė V. B. ir kuriuos apgaule užvaldė A. M., po ko Z. V. 2011-08-24 kreipėsi į Vilniaus m. 20-ą notarų biuro notarę J. Š. gauti vykdomąjį įrašą, kad iš skolininkės V. B. reikalaujama išieškoti 50278,08 Lt., po ko Z. V. 2011-08-24 kreipėsi į antstolį V. M., adresu (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš V. B., ko pasekoje antstolis V. M. 2012-02-23 iš varžytinių už 50000 Lt pardavė V. B. 45/100 dalį dviejų kambarių buto, 54,98 kv/m bendro ploto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J.V. B., kurio rinkos vertė turto vertės nustatymo pažymoje yra 56000 Lt ir antstolis V. M. Z. V. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 45904,82 Lt., tokiu būdu apgaule įgijo V. B. 56000 Lt vertės turtą.

K. M. V. 2011-08-20 veikdamas kartu su A. M. ir Z. V., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, A. M. ir M. V. lankantis pas V. B. adresu (duomenys neskelbtini), įgijo pastarosios pasitikėjimą, A. M. įkalbėjo V. B. pagelbėti, t.y., kad pastaroji pasirašytų paprastą vekselį, nepaaiškinusi kas tai yra, ir jį pasirašiusi, V. B. įsipareigojo iki 2011-08-21 Z. V. sumokėti 50000 Lt, o kaip laiduotojas pasirašė A. M. ir tada jiems nuvykus į prekybos ir pramogų centrą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur AB „Swedbank“ patalpoje Z. V. į V. B. sąskaitą pervedė 25000 Lt, kuriuos iškarto t.y 24800 Lt grynais nuėmė V. B. ir kuriuos apgaule užvaldė A. M., po ko Z. V. 2011-08-24 kreipėsi į Vilniaus m. 20-ą notarų biuro notarę J. Š. gauti vykdomąjį įrašą, kad iš skolininkės V. B. reikalaujama išieškoti 50278,08 Lt., po ko Z. V. 2011-08-24 kreipėsi į antstolį V. M., adresu (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš V. B., ko pasekoje antstolis V. M. 2012-02-23 iš varžytinių už 50000 Lt pardavė V. B. 45/100 dalį dviejų kambarių buto, 54,98 kv/m bendro ploto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), J.V. B., kurio rinkos vertė turto vertės nustatymo pažymoje yra 56000 Lt ir antstolis V. M. Z. V. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 45904,82 Lt., tokiu būdu apgaule įgijo V. B. 56000 Lt vertės turtą.

Kaltinamoji A. M. 2011-08-20 veikdama kartu su M. V. ir Z. V., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, A. M. ir M. V. lankantis pas V. B. adresu (duomenys neskelbtini), įgijo pastarosios pasitikėjimą, ji įkalbėjo V. B. pagelbėti, t.y., kad pastaroji pasirašytų paprastą vekselį, nepaaiškinusi kas tai yra, ir jį pasirašiusi, V. B. įsipareigojo iki 2011-08-21 Z. V. sumokėti 50000 Lt, o kaip laiduotojas pasirašė ir ji, tada jiems nuvykus į prekybos ir pramogų centrą Akropolis, adresu (duomenys neskelbtini), kur AB „Swedbank“ patalpoje Z. V. į V. B. sąskaitą pervedė 25000 Lt, kuriuos iškarto t.y 24800 Lt grynais nuėmė V. B. ir kuriuos apgaule užvaldė A. M., po ko Z. V. 2011-08-24 kreipėsi į Vilniaus m. 20-ą notarų biuro notarę J. Š. gauti vykdomąjį įrašą, kad iš skolininkės V. B. reikalaujama išieškoti 50278,08 Lt., po ko Z. V. 2011-08-24 kreipėsi į antstolį V. M., adresu (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš V. B., ko pasekoje antstolis V. M. 2012-02-23 iš varžytinių už 50000 Lt pardavė V. B. 45/100 dalį dviejų kambarių buto, 54,98 kv/m bendro ploto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), J.V. B., kurio rinkos vertė turto vertės nustatymo pažymoje yra 56000 Lt ir antstolis V. M. Z. V. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 45904,82 Lt., tokiu būdu apgaule įgijo V. B. 56000 Lt vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Z. V. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2011 m. sūnus paprašė pinigų skolon 25 000 Lt. Sūnus pasakė, kad kažkam nori paskolinti pinigus už procentus, jis turėjo pinigų, pasakė, kad nebus problemų su pinigų grąžinimu, jis pagalvojo ir sutiko. Visi reikalai, visi dokumentai buvo apiforminti jo, Z. V., vardu, kad būtų lengviau su tais dokumentais, nes tai buvo jo pinigai, taip nusprendė. S. M. neturėjo savo pinigų, savo jau buvo kažkam paskolinęs už procentus. Po kurio laiko M. paskambino, pasakė, kad reikia važiuoti į Akropolį, jis nuvažiavo, ten buvo trys moterys, jie su jomis pasisveikino, ir nuėjo į banką su M.. Banke pervedė 25 000 Lt ir jis, Z. V., nuvažiavo namo. Buvo formaliai kreditorius, bet viską darė sūnus, jis tik pasirašė dokumentus. Po kurio laiko M. paskambino ir pasakė, kad reikia važiuoti pas antstolį, pasirašyti kažkokius dokumentus, paskui pas notarą. Nuvažiavo pas notarą, pasirašė kažkokius dokumentus, tada nuvažiavo pas antstolį. Pas antstolį jis, Z. V., viską pasirašė, paskui nuėjo į banką, M. sumokėjo kiek kam reikėjo, turbūt už tą apiforminimą ir viskas. Po kurio laiko, pinigų nebuvo, negrąžino pinigų. Praėjo laikas, pasakė, kad antstolis pardavinės butą. Dėl buto pardavimo buvo užlaikymas, neprisimena, po to, visi pinigai buvo pervesti į jo, Z. V., sąskaitą 50 000 Lt. Jis 25 000 Lt atidavė M., jis paėmė. Atsakydamas į klausimus parodė, jog pirmą kartą matė moteris, kurios buvo Akropolyje, su jomis nebendravo. Jam pasakė pasirašyti vekselį ir pasirašė. Vekselyje buvo parašyta 50 000 Lt. Jis, Z. V., nepildė vekselio, kas pildė, nežino, jis jau buvo užpildytas. Vekselį lyg pasirašė Akropolyje, tiksliai nepamena. Kuriam laikui buvo skolinti pinigai, nesigilino, M. tiksliai nesakė, neklausė, kokiam laikui. M. norėjo paskolinti pinigus kažkam už procentus. Tie pinigai buvo jo, Z. V., jie buvo laikomi namuose, o M.tuo metu irgi savo pinigus buvo paskolinęs kažkam už procentus, todėl pasakė, kad jis paskolintų. M. pasakė, kad neilgam skolinasi pinigus. Jis, Z. V., norėjo viską padaryti normaliai, todėl viską darė per banką. M. pasakė, kur pervesti pinigus, jis pasakė, į kokią sąskaitą, jis, Z. V., pervedė ir nuvažiavo namo. Kelioms dienoms paskolino pinigus, nepamena. Neprisimena, kada kreipėsi į antstolį, M. pasakė, kad reikia važiuoti. Buvo porą kartų pas antstolį. Nežino, kam skolino pinigus. Kai atvažiavo į Akropolį, jame matė tris moteris. Dėl šio įvykio kratos namuose nebuvo. Namuose buvo atlikta vieną kartą krata. Namuose gyvena žmona, dukra, žentas, anūkė. V. B. dokumento kopijos per kratą buvo rastos. Turbūt, iš antstolio atsirado V. B. paso kopija pas jį, tiksliai nepamena, kažkokie dokumentai buvo. Pasą skiria nuo kitų dokumentų, supranta, kad tai asmeninis dokumentas. Buvo kažkokie dokumentai, nepamena, kokie, rasti pas jį namuose. Nedažnai skolina pinigus. Jei žmonės skolina, vadinasi jiems reikia, supranta, ką daro. Su M. kreipėsi į antstolį, jis, Z. V., nieko nedarė. Po kiek laiko kreipėsi į antstolį, po vekselio pasirašymo, nepamena, sūnus užsiėmė tais reikalais, kaip sūnus pasakė, taip ir darė. Sūnus pasakė, kad reikia paskolinti pinigus už procentus, pasakė, kad nebus problemų. Neprisimena, kas turėjo vekselį. Matė vekselį. Nepamena, kokius dokumentus pateikė antstoliui. Pas jį buvo gal tris kartus, gal daugiau. Su sūnumi šnekėjo, kad reikia paskolinti 25 000 Lt. Sūnus pasakė, kad už procentus skolina jis, Z. V., pinigus. Dėl procentų atsirado 50 000 Lt suma. Visus veiksmus organizavo M., sakydavo, skambindavo. Davė 25 000 Lt, 25 000 Lt ir grįžo. M. mokėjo antstoliui, notarui. Iki tol nėra niekam skolinęs pinigų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. V. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad A. M. žino, nes jai ir jos draugei už procentus skolino pinigus. 2011 m. vasarą A. M. kreipėsi dėl 25 000 Lt paskolos trumpam laikui. Kadangi, buvo paskolinęs savo pinigus, siūlydavo tik su 100 procentų palūkanomis, tada jai pasakė, kad jis paskolins 25 000 Lt, jei grąžins 50 000 Lt, tokiu atveju gali paskolinti. Ji pasakė, jog gerai. Pasakė, kad jam reikalinga kažkokia garantija, kad grąžins pinigus, nes A. M. neturėjo jokio turto. Po kurio laiko A. M. sakė, kad atsirado ta, kuri garantuos skolą. Žmogus buvo V. B., kuri garantavo savo butu. Jai viską paaiškino, pasakė, kad pinigų reikia dviem dienoms, kol praeis visa procedūra. V. pasakė, jog jokių problemų, ji viską suprato labai gerai. Prieš pervedant pinigus, bendravo su V., paklausė, ar ji supranta, kad jos butas bus išieškotas, ji pasakė, kad taip, viską suprato į viską atsakinėjo. V. 25 000 Lt atidavė A. M., kiek žino. Praėjo laikas, niekas pinigų negrąžino. Viską darė jis, M. V., tėvas tik važinėjo, nes tuo metu nesuprato, kas yra vekselis. Pas notarą atvažiavo, nes tėvas buvo formalus kreditorius, o jis viską kontroliavo, viską darė, tas nieko iš to neturėjo. Niekada jam, M. V., niekas pretenzijų nereiškė, kol vyko išieškojimas, paskui nežino, kas ten nutiko. Atsakydamas į klausimus, parodė, jog kada tiksliai negali pasakyti, 2011 m., jam atrodo, juos supažindino A. M. su V. B.. J. V. skambindavo daug kartų, prašydavo skolinti pinigų, nes jis jau anksčiau joms skolino pinigų, A. M. su drauge. Ji pasakė, kad reikia greitai pinigų, atvažiavo pas V. 5 kartus, sakė, jog reikia šiandien pinigų. Jis, M. V., sakė, jog gerai, jog imtų pinigus, jei jas tenkina, ką jis pasakė, kad paima 25 000 Lt, o grąžinti turi 50 000 Lt, sakė, jog viskas gerai. V. buvo atsakinga už paskolą, ji tuos pinigus perskolino A. M.. Nepamena, kas pildė vekselį, žino, kad parašas buvo V., ji pasirašinėjo. Jis matė, kas buvo parašyta vekselyje. Nepamena, kur buvo pasirašytas vekselis, Akropolyje, kompiuteriu atspausdino vekselio blanką. Atvažiavo jis su tėvu į Akropolį, pervedė greitai pinigus „Swed“ banke, nuėjo jei neklįsta į „Čili“ kavinę. Pas ką buvo pinigai, nepamena. Pervedė pinigus, padėjo į sąskaitą. V.davė sąskaitos numerį. Jis pasiėmė vekselį, po pinigų pervedimo buvo pasirašytas vekselis. Jis perveda pinigus į sąskaitą. Po pinigų pervedimo pasirašė vekselį. Jis turėjo vekselį, jis buvo pas jį, jį atsispausdino, nuėjo į „Čili“ ir užpildė, kas užpildė, nepamena. Su tėvu kreipėsi į antstolį. Palūkanos buvo sutartos 100 procentinės, taip sutarė su V.. Neskaičiavo metinių palūkanų. V. B. buvo reikalingi pinigai, sakė, už mažiau neduos, ji viską suprato. Jis nurodė sumą vekselyje, pažiūrėjo, kas ten parašyta, jis, M. V., pasakė, kokią sumą rašyti vekselyje. Jie prieš tai sutarė, kokie bus procentai. Ėmė kažkokio asmens dokumento kopiją, kokio nepamena. Buvo dėl kitų dalykų sulaikytas, bet teismai baigėsi, buvo teisiamos skolos, mirusių skolininkų nebuvo. L. S. nepažinojo. V. B. girdi pirmą kartą. Garso įrašas, kurį norėjo pateikti jo advokatas, jau įrašytas po vekselio pasirašymo, kada, nepamena. Jis buvo tiesiog įrašytas bute pas V.. Po vekselio pasirašymo buvo pas V. kokius 5 kartus, klausdavo, kada bus pinigai, ji sakydavo, kai atiduos A. M., „tada aš atiduosiu tau“. Gal po 5 dienų jis, M. V., kreipėsi į antstolį. Per visą laiką buvo pas V.5 kartus, po vekselio pasirašymo gal 5 kartus buvo. P. V. lankėsi jau po kreipimosi pas antstolį, ji pati skambindavo, sakydavo, kad atvažiuotų pakalbės. Susitarė, kad paskolins penktadienį, o pirmadienį atiduos pinigus. Jam buvo žinoma, kad vyksta buto išieškojimo procesas. Kreipėsi pas antstolį, nes ką jam reikėjo daryti, negi, laukti. Uždirbo 25 000 Lt. Kaip galima deklaruoti šiuos pinigus, jei yra baudžiamoji byla. Yra dar uždirbęs 25 000 Lt tokiomis aplinkybėmis ir ne kartą, ir didesnę sumą. Visi jo pinigai yra deklaruoti. Jis klausė, ar reikia deklaruoti tokius sandorius, sakė, nereikia, tik juridiniai asmenys privalo deklaruoti. Nepamena, kiek buvo žmonių, kai buvo pildomas vekselis. Jis, M. V., buvo, V. B. ir daugiau nepamena, gal ir A. M.. Tai vyko kavinėje. Jis, M. V., pasirašė vieną vekselį, kuris jam buvo reikalingas, kiti vekseliai jam buvo neįdomūs, kažkokius vekselius matė, bet jam buvo neįdomu, kas rašė kitus vekselius. Vekselis buvo užpildytas, kai V. B. jį pasirašinėjo. Jo paskolinti pinigus prašė A. M.. Jis girdėjo, kad V. B. davė pinigus A. M., kaip buvo toliau, nežino. V. B. paskolino pinigus pagal vekselį A. M..

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. M. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad faktiškai viskas yra surašyta. Pinigai buvo paimti, ir juos reikia gražinti. Nusikaltimą iš dalies pripažįsta, kadangi tų pinigų į rankas nepasiėmė, bet juos reikia gražinti. Dirbo su N., su ja turėjo sutartį dėl finansinių konsultacijų. Buvo ne vienas klientas ir jie iš karto negavo paskolų, reikėjo gelbėti situaciją, o išėjo taip, kad neišgelbėjo, o dar pablogino. Apgaulės nebuvo. Nusikalstama veika yra tame, kad pinigai žmogui yra neatiduoti, o vekselis buvo pasirašytas, Vienas buvo bendras vekselis. Su V. B. susipažino seniai, atsitiktinai susitiko, išsikalbėjo ir taip viskas ir gavosi. Reikėjo sumokėti garantui ir pirmadienį gauti paskolą, toms kelioms dienoms ir, kad ji sau turėtų irgi uždarbį. V. B. pasirašė jos, A. M., ranka parašytą vekselį, ji, A. M., buvo kaip laiduotoja. V. B. pasakė, kad M. V. nori, kad pinigai būtų paimti per banką. Buvo kažkoks baltas lapas, kur parašyta, jog grynais paimti pinigai. Baltą lapą pasirašė pati V. B.. Pasirašė ne tuščią lapą su tekstu, bet to teksto ji, A. M., neprisimena. M. V. ir Z. V. buvo kreditoriai, su jais supažindino klientai 2010-2011 m. Su jais buvo tik vienas sandoris. Kam reikėjo pinigų, pavardės nežino, bet reikėjo suteikti paskolą V. N.. Į „Akropolį“ su V. B. važiavo visi: M. V., V. N., ji, A. M., ir V. B.. Z. V. nevažiavo, jis buvo tik tada, kai reikėjo išmokėti pinigus. Pirmą dieną V. B. rašė vekselį, sekmadienį susitarė susitikti ir tada buvo atėjęs Z. V.. Skolinosi pinigus vienai dienai, kadangi pirmadienį pinigus turėjo grąžinti 13 val. J. V. turėjo suteikti paskolą ir 12.45 val. turėjo grąžinti pinigus. Jie skolinosi pinigus iš M. V. ir Z. V.. Vekselis buvo pasirašytas ne jos, A. M., vardu, kadangi M. V. nesutiko, nes jos, A. M., butas buvo areštuotas. V. B. pati parodė savo buto dokumentus, patvirtinančius, kad jos butas nėra areštuotas. M. V. pats tikrino, ar nėra buto arešto. Iš pradžių ji pati, A. M., norėjo skolintis. Tie pinigai, kurie buvo išgryninti banke, buvo atiduoti J. V. 15 000 Lt, 4 000 Lt buvo sumokėti už įmonę. Buvo pirkta įmonė, dėl kurios reikėjo paskolos. Įmonė buvo pirkta prieš keletą dienų, buvo sutarta, tik nesumokėti pinigai. Įmonės pavadinimo neatsimena, iš ko pirko, irgi neatsimena. J. V. išrašė vekselį jos vardu. V. B. buvo įtraukta tam, kad ji būtų turėjusi iš to pinigų, jeigu būtų pasirašytas vekselis 70 000 Lt. 50 000 Lt reikėjo grąžinti. 50 000 Lt vekselį V. B. pasirašė, bet jai papildomai išrašė jie dar vieną vekselį 70 000 Lt. Išrašė ji, A. M., ir V. N. pasirašė. 50 000 Lt jai papildomai išrašė vekselį. Vekselis buvo likęs pas V. B., po to jis buvo grąžintas V. N., ir buvo parašyti du skirtingi vekseliai, 50 000 Lt ir 20 000 Lt jos, A. M., vardu. M. V. 25 000 Lt buvo atiduoti J. V. ir V. N.. V. N. buvo jų, A. M., kliente, turėjo užbaigti jai paskolą, bet jos neužbaigė. Akropolyje paėmę pinigus telefonu bendravo su Vitalijumi, jai, A. M., reikėjo priduoti savo įmonės ataskaitą. J. V. pinigai buvo atiduoti pirmadienį 8-9 val. ryto, prie SWED banko, Konstitucijos pr. V. N. J. atidavė 15 000 Lt. Jai, A. M., V. N. davė 4 000 Lt, už kuriuos pirko ji, A. M., įmonę, o kur dar likę 6 000 Lt nežino. Iš V. N. 25 000 Lt paėmė savo reikmėms. Pinigus žadėjo grąžinti, bet iki numatyto laiko nepavyko. Sumos pasirodė įspūdingos, bet jie negalėjo laukti pinigų, jiems reikėjo užbaigti paskolą. Su Z. ir M. V. dėl pinigų kalbėjo ji, A. M.. Kokią įmonę pirko, neatsimena, per kitą posėdį pasižada pasitikslinti ir surasti įmonės dokumentus. Už įmonę ji, A. M., sumokėjo 4 000 Lt. Sumokėjo pirmadienį Europos parduotuvėje, įmonės pardavėjo nepažįsta, tik žino, kad jo vardas yra Algis. Jo duomenų neturi. Sumokėjus 4000 Lt, gavo įmonės dokumentus: įstatus, pažymėjimą. Šiuos dokumentus reikėjo užregistruoti Registrų centre. Šią įmonę rado per skelbimą. Įmonė buvo registruota Neries gatvėje. Iki perkant įmonę, įmonės dokumentai buvo sutikrinti. Dokumentus patikrino tarpininkas Tunkelis, jis jau miręs. Įmonės dokumentai liko pas Tunkelį, pas save jokių dokumentų nelaikė. Įmonės dokumentus atidavė Tunkeliui, o jis turbūt J. V.. Jos rankose pinigų nebuvo. Pinigus reikės grąžinti, šito neneigia. 30 000 Lt reikėjo sumokėti garantui, bet viskas buvo daryta per tarpininką, jo vardo, pavardės negali pasakyti, su juo nebendravo. Z. ir M. pasakė, kad reikia paskolinti tam tikrą pinigų sumą, bet neįvardijo visų operacijų. Su jais tarėsi dėl 25 000 Lt. Ji grynųjų pinigų nematė. M.atsakymas dėl 25 000 Lt buvo, kad jis pagalvos. Kai pagalvojo, sutiko vienai dienai, kad pirmadienį bus viskas sutvarkyta. M. V. pasakė, kad duos 25 000 Lt, o pasirašyti reikia dėl 50 000 Lt, bet dar kažkiek viskas buvo derinama. Su J. dar derino, ar tinka, kad bus parašyta 50 000 Lt, jis pasakė, kad tinka. Apie paskolą V. sakė, kad reikia pinigų, reikia sumokėti, greitai gražins pinigus, ir už tai bus 20 000 Lt., be jokio įkeitimo, nes tik vienai dienai. K. V. nurodė kitas aplinkybes, ji, A. M., nesutiko su tuo, kaltinamąjį aktą skaitė. Jai ji, A. M., sakė, kad M.reikės grąžinti 50 000 Lt, o jai bus už tai 20 000 Lt, ir per vieną dieną bus viskas sutvarkyta, kadangi prieš savaitę su visais buvo sutarta. Kaip galima per naktį uždirbti tokius procentus, apie tai negalvojo. Paskola turėjo būti gauta 250 000 Lt. Jie kaip susitiko su J., jis pasakė, kad per pietus bus 50 000 Lt. Žmonės sutiko su sąlygomis, kad gauti tokią 250 000 Lt. Prieš tai jai, A. M., klausimų nekilo, kaip žmogus grąžins paskolą. Ji, A. M., įkalbėjo ir garantavo V. B.. 250 000 Lt paskola buvo ne jai, A. M.. Jeigu būtų gauta paskola, jai būtų atlygis. Jie kai dirbo įmonėje, duodavo skelbimą, klientai atsirasdavo iš skelbimų, ji klientų neieškojo. V. dalyvauti šitame reikale, paprašė ji, A. M.. Vekselį pasirašyti atnešė M. V.. S. V. B. aiškino ji. Iš tų 25 000 Lt, kurie buvo nuimti Akropolyje, Z. ir M. V. nėra nieko gavę. 2013-12-14 duotus parodymus patvirtina. Z.jokiame reikalų tvarkyme nedalyvavo. Ant vekselio 50 000 Lt davėjas buvo M., gavėjas V. B., laiduotoja ji, A. M.. Ant vekselio 70 000 Lt, buvo V. B., ji, A. M., ir V. N.. V. B. ant to vekselio buvo gavėja, o mokėti tą paskolą turėjo ji, A. M., ir V. N.. Išrašomas vekselis, pagal kurį skolininkė yra V. B., kreditorius Z. V., ji, A. M., laiduotoja ir kaip skolininkės, ji, A. M., ir N. išrašo B.vekselį 70 000 Lt. Prieš vekselio pasirašymą pas V. lankydavosi 3 dienas. Pas B. M. matė šeštadienį. M. V. gyvenamąją vietą pasakė ji. Jie pas V. B. su M. atėjo kartu. N.po vekselio pasirašymo yra gyvenusi pas V. B.. M. B. asmens dokumentų nebuvo perdavus, jų net rankose nėra turėjusi. 250 000 Lt paskolą turėjo išduoti kredito unijos taupomoji kasa, paraiška buvo pildyta, bet ne jos, A. M., vardu. Kas pildė paraišką, reikia klausti pas J. V.. J. su jais bendradarbiavo, kartą jam pačiam reikėjo paskolos, jis tarėsi su N.J. V. turėjo paskolų įmonę, kartais su jo įmone bendradarbiavo. V. N. buvo jų klientė. 15 000 Lt buvo perduoti J.N.teigia, kad matė vekselį tarp M. ir V.kadangi jos, A. M., vardu B. buvo išrašytas vekselis. J. išrašė 15 000 Lt vekselį, jos, A. M., vardu bet jis yra pas V. N.. Ji, A. M., skolinga už visus, kadangi yra kvaila. Jai tai ne pirmoji baudžiamoji byla. Baudžiamųjų bylų su paskolomis su Rusijos piliečiais neturėjo. Bubėnienės pasirašytas vekselis buvo užpildytas, pildė ji, A. M., pasirašė V. B..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja A. M. parodė, kad ji apie 20 metų pažįstu V. B., kuri gyvena S. prospekte (duomenys neskelbtini) Su ja ji palaikė draugiškus santykius ir karatais užeidavo į svečius. V. B. gyveno viena, vaikų neturėjo, tik minėjo kad su pirmu vyru turėjo sūnų, ji pati nemačiusi jo. Z. V. nepažįsta ir pirmą kartą jį pamatė Akropolyje, Vilniuje, kavinėje, prie ledo čiuožyklos. M. V. pažįsta apie du metus, kadangi jis kreditavo vieną žmogų, kai ji dirbo firmoje „(duomenys neskelbtini)“. M. V. apie trisdešimt metų, tiksliai pasakyti negali. Valę M. N. ji pažįsta, kadangi ji ateidavo pas jos direktorę į darbą firmoje A. Minėta firma užsiimdavo finansiniu tarpininkavimu. V. B. reikėjo pinigų, bet kokiam tikslui ji nežinojo ir ji norėjo jų pasiskolinti. Iš V. ji sužinojo, kad ji iš M. V. skolinsis pinigų, t.y. 50000 Lt. 2011-08-20 ji ryte buvo pas V. jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). P. V. į namus atėjo M. V. ir visi sutarė važiuoti į Akropolį, kadangi jie tai sutarė jau iš vakaro. Į Akropolį važiavo V. automobiliu, kad butų padarytas bankinis pavedimas ir surašytas vekselis. Akropolyje kavinėje prie ledo čiuožyklos atvyko ir Z. V.. Ji tada kavinėje surašė vekselį, kad V. B. pasiskolina 50000 Lt iš Z. V.. Ji pas M. V. matė rankose, kad jis turi grynų pinigų, bet kiek nematė. Vekselio blanką davė M.. Ji nematė, kad V. kas būtų davęs pinigus. Ji rašydama vekselį atkreipė dėmesį, kad V. pinigus turi grąžinti jau kitą dieną, bet žodiškai V.sakė, kad pinigus reikės grąžinti po savaitės. Kodėl ji savo ranka surašė vekselį, negali atsakyti. Su jais V.M. N. kai rašė vekselį nebuvo, bet ją pas V. yra mačiusi. V. ji pasakė, kad ji gali visko netekti, jei ji negrąžins pinigų pagal vekselį. V..ką tada pasakė nežino dabar. Tada jie visi nuėjo į banką „Swedbank“ daryti pavedimo, kaip suprato V.Ji į banką nėjo ir ką jie ten veikė ji nežino. Ji į banką nėjo, kadangi ne ji tuos pinigus skolinosi. Vekselyje ji pasirašė kaip laiduotoja. Ji pasirašė kaip laiduotoja norėdama padėti V.Ji kaip laiduotoja žinojo, kad neša atsakomybę savo turtu. Ji turto savo vardu neturėjo, išskyrus butą savo vardu, bet jis nuo 2009-2010 yra areštuotas. Jos butas yra adresu (duomenys neskelbtini) ir jis areštuotas irgi dėl skolos pagal vekselį. Paskui ji susitiko A. V. ir su taksi grįžo pas ją į namus. V. pasakė, kad jai padarė bankinį pavedimą. V., kad V. duos 25 000 Lt grynais, o kitus perves į sąskaitą buvo kalbama, kai rašė vekselį. V. jai jokių pinigų nerodė, bet pasakė, kad pinigus atidavė kažkam tai, bet jai ji nesakė kam. Paskui iš V.sužinojo, kad jos butas yra areštuotas dėl minėto vekselio. V. pasakė, kad ji bendrauja su V., kad jie geri žmonės. P. V. paskutinį kartą ji buvo 2012 metų vasarą. V. sakė, kad jos butas yra parduotas ir klausė, ar jos neišmes iš buto. Papildomai apklausta A. M. parodė, kad 2011-08-19 ji, V. B., M. V., V.M. N. iš V. buto visi M. automobiliu nuvyko į prekybos centrą „Akropolis“. Ten V. B. rašė raštą, kad 25000 Lt skolinasi grynais pinigais, o 25000 pavedimu iš Z. V.. Tačiau ji tokio rašto nesurašė dėl to, kad ilgai rašė ir pritrūko laiko dėl pavedimo padarymo. M. norėjo turėti garantą, tai yra parašytą vekselį ir raštelį dėl pinigų skolinimosi iki pinigų perdavimo V. B.. Tada į „Akropolį“ atvyko kitą dieną ji, V. B., M. V., Z. V. jau jų laukė banke „Swedbank“. Ji su Z.nekalbėjo, jis jokiame reikalų tvarkyme nedalyvavo. Viską tvarkė M.. Kaip iš vakaro buvo sutarę V.M. N. atėjo į „Akropolį“ sutartai valandai ir ji su V. B. ėjo į banką. Ji žinojo, kad 250000 Lt bus perduoti pavedimu. Dėl grynųjų pinigų V. B. parašė raštą ant balto lapo popieriaus. Ką reikia rašyti į vekselį, jai diktavo M. V.. Kai V. B. grįžo iš banko su N., jos visos trys nuėjo į kavinę tame pačiame prekybos centre. Kai atėjo į kavinę, jai pinigus t.y. 250000 Lt perdavė V.M. N.. Ar pinigai buvo voke ar parlenktame popieriuje, pasakyti negali. Pinigų ji neskaičiavo. Ji kavinėje telefonu kalbėjo su pažįstamu Vitalijumi, tačiau ne apie B. pinigus. Iš kavinės ji buvo trumpam išėjusi, susitiko su G. K. dėl jos įmonės reikalų. Po to grįžo į kavinę ir dar pabuvo ir ji važiavo pas V. B., o N. savo reikalais. Tuos 25000 Lt, kuriuos „Akropolyje“ jai perdavė V.M. N. išleido savo reikalams. Nei V. B., nei dar kas nors kitas apie tai nieko nežinojo. Ji suprato, kad tuos pinigus ji neteisėtai pasisavino, prisipažįsta kalta ir pažada grąžinti iki 2014-01-31. Kitos dalies 50000 Lt pagal vekselį ji nematė ir nežino, ar jie buvo perduoti V. B., ar dar kam nors. Labai gailisi dėl padarytų savo veiksmų. Ji sugalvojo, kad reikia pasiskolinti pinigų, o dokumentus sutvarkyti jos prašymu sutiko M.. Ji supranta, kad nusikalstamu būdu įgijo pinigus iš V. B. ir kad ji to, kas vyksta, nesupranta. (b.l. 2 t. 117, 120-121, 125-127 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodė, jog ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), minėtame bute gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. Šalia jos gyveno kaimynė L. S., kuri mirė prieš tris mėnesius ir gyveno bute numeris (duomenys neskelbtini). Pas L. S. ateidavo vyras Z. V. ir moteris M. N.. Kokiomis aplinkybėmis su jais susipažino L., liudytoja nežino ir L. jai nepasakojo. Taip ji su jais irgi susipažino. Viskas vyko 2011 metų vasarą. J. L. S. pasakojo, kad Z. V. yra geras žmogus. L. paimdavo savo vardu jam trumpalaikes paskolas, kurias Z. V. po to gražindavo. Ji net neįtarė, kad jis ir M. N. gali būti sukčiais. Z. V. ir M. N. po jų pažinties ateidavo ir pas ją į svečius arbatos išgerti ir šiaip pabendrauti. Vieną dieną ji ėjo į lauką išmesti šiukšlių ir einant laiptine sutiko Z. V. ir M. N., ji juos pakvietė užeiti arbatos. T. Z. V. paprašė jos pagalvoti, t.y. paimti jos vardu paskolą banke, kurią jis greitu laiku gražintų, ir ji nieko blogo nepagalvojusi sutiko jam padėti. Tada jis paprašė jos duoti savo asmens dokumentą, ji jam davė savo pasą. Ar jis nusirašė jos duomenis, ji nežino, nes vaikščiojo tai į virtuvę, tai grįždavo atgal į kambarį, kur visi sėdėjo. Kitą dieną Z. ir M.atvažiavo jos pasiimti iš namų ir jie nuvažiavo į banką, esantį PC ,, (duomenys neskelbtini)“ (banko pavadinimo neprisimena). T. Z. nuėjo prie banko darbuotojos, kur po to priėjo ir ji su M. Banko darbuotoja davė Z. V. pinigus, kokia buvo suma ji nežino, bet pinigų pagal kiekį buvo daug, po to banko darbuotoja padavė jai pasirašyti dokumentą, kas ten per dokumentas buvo, ji nežino. Toje pačioje banko patalpoje Z. perdavė pinigus M.. Liudytoja tu pinigų net nelaikė rankose. Po to Z. jai padavė dar vieną dokumentą pasirašyti, tačiau ji vėlgi nežino, ant kokio dokumento pasirašė. Po banko ji grįžo namo. Po šio įvykio Z. pas ją buvo atvažiavęs tik vieną kartą. 2012 metų kovo mėnesį pas ją į anksčiau nurodytą butą atėjo V. B. su V. K., kurie norėjo ją iškraustyti iš jos buto. V. B. su V. K. jai pasakė, kad šitas butas, kuriame ji gyvena yra parduotas ir, kad jis dabar priklauso jiems. Liudytoja papildo, kad jos butas yra dviejų kambarių, vienas priklauso jai, o kitas V. B. uošvienei J. V. B., jos dalinasi tik virtuve. Tada ji nesuprato, kodėl ją nori iškraustyti iš jos buto, ji kreipėsi į teisininkę I. B.. Galiausiai išėjo taip, kad ji tada kai buvo banke su Z. V. ir M. N. pasirašė ne paskolos sutartį, o neprotestuotiną vekselį 50 000 Lt sumai. Visos kitos aplinkybės yra nurodytos pareiškime. Ji nori pasakyti, kad Z. V. ir M. N. apgaulės būdu išviliojo iš jos butą, kuriame ji gyvena 40 metų ir prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Papildomai apklausta V. B. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą ji gavo dar tarybiniais laikais, kai dirbo Buitinės chemijos gamykloje. Tai yra dviejų kambarių bendrabučio tipo butas. Šio buto jai priklausė 45/100 dalys. Ji gyvena vienam kambaryje, o kitam kambaryje gyveno J. P., kuri mirė maždaug prieš penkiolika metų. Paskui kitą šio buto dalį nupirko V. B., bet ne savo vardu, o savo žmonos motinos J. V. B.vardu. V.J. B. ten niekada negyveno, o jos kambarys buvo nuomojamas kaip viešbutis. Ji bendravo su L. S., kuri gyveno tame pačiame name, tik trečiam aukšte. L. S. mirė 2012 metų pavasarį. Pas L. S. ateidavo A. V. N., kartais nakvodavo. A.V. N. yra ir pas ją nakvojusi keletą naktų, tačiau pastoviai negyveno. Ji yra mačiusi keletą kartų kaip pas ją lankėsi M. V., kitas vaikinas, kurio pavardė kaip suprato yra Tutkus. Vardo nežino. Šiam vaikinui apie (duomenys neskelbtini) metus, turi mažą vaiką, šiuo metu jis yra laisvės atėmimo vietoje, kai jį pasodino, jo vaikui buvo apie vieną mėnesį laiko. Tutkus yra apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, šviesus, nuslinkusių plaukų, plokščio veido, mėlynų akių, nosis tiesi, su lengvai išryškėjusia kuprele. Šį vaikiną atpažintų. Taip pat A.V. N. yra mačiusi ir M. N., ir A. M., taip pat Z. V.. Kur šiuo metu gali gyventi A.V. N., ji nežino. Pernai metais, tiksliai laiko neatsimena, ji buvo namo laiptinėje, nešė šiukšles. Iš trečio aukšto žemyn ėjo M. V., Tutkus, M. N., A. M.. Ji juos pakvietė pas save į namus atsigerti kavos. Ji juos buvo mačiusi anksčiau pas L. S.. V. tuo metu nebuvo. Jie visi pasėdėjo, bendromis temomis pakalbėjo. Jie visi atvažiavo kitą dieną pas ją namo ir pasakė, kad eitų į Akropolį apiforminti pinigų jos vardu už kažkokį atlygį, tikslios sumos neįvardijo, pasakė, kad nenuskriaus. M. jai prisiekinėjo, kad viskas bus gerai. Jie visi keturi kalbėjo ir prašė jos, kad ji paimtų kažkokius pinigus. Ji sutiko ir jie visi nuvažiavo į Akropolį. Tai buvo šeštadienis. Į Akropolį važiavo Tutkus, M. V., M. N., A. M. ir ji. Jie važiavo dviem automobiliais. Ją vežė M., dar automobilyje važiavo A. ir M.. Kai nuvyko į A., jie visi nuėjo į banką. Koks tai buvo bankas, ji nežino, ji tiksliai neatsimena jo pavadinimo, bet mano, kad galėtų parodyti. Būdama prie banko, ji stovėjo koridoriuje, o visi kiti jos minėti asmenys ir Z. V. buvo įėję į banko patalpas. Paskui ją M. ir Z. pakvietė į kabiną, įėjusi ji banko darbuotojai pateikė savo pasą, ji turbūt pasidarė kopiją ir pateikė pasirašyti kažkokius dokumentus, kokie tai buvo tiksliai dokumentai ji nežino, nes per trumpą laiką neįsidėmėjo, tik atsimena, kad ji pasirašė vekselį, prie jos vekselį rašė Tutkus, kai ji pasirašė vekselį, A. M. ir Z. jau buvo pasirašę. Toje kabinoje buvo banko darbuotoja, buvo Tutkus, M. ir Z. V., taip pat ir M., o A.stovėjo koridoriuje. Ji matė, kad banko darbuotoja pinigų mašina skaičiavo pinigus, davė jai pasirašyti kažkokį geltoną popierėlį, nieko neaiškino, ji pasirašė, pinigus banko darbuotoja padavė M. N.. Ji pinigus įsidėjo į krepšį. Ji paskui su jais vaikštinėjo po Akropolį, po ko jie su A. su taksi grįžo pas ja namo. Ji pirmą kartą matė tokius vekselius ir nesuprato, kas čia vyksta. Ji pensiją gauna Medicinos banke, o turi sąskaitą ir banke Swedbank. Koks jos numeris, ji šiuo metu neatsimena. M. pas ją ateidavo dažnai, yra buvęs apie 5-6 kartus po to apsilankymo banke ir vis klausdavo, kada M. jo tėvui atiduos pinigus. Ji turi M. numerį, ji jai skambino maždaug prieš metus, bet ji pradėjo nekelti ragelio ir tas ryšys tarp jų nutrūko. Ji turi ir M. numerį, bet jo neatsimena. M.jai skambindavo, klausdavo kaip ji gyvena, kaip reikalai, apie M.. Papildomai apklausta V. B. parodė, kad ji A. M., M. N., M. V. ir Z. V. pažįsta tik nuo to laiko kai jie apgavo. Ji pati nei sūnų, nei dukterų neturi ir gyvena viena ir minėti asmenys kurie ją apgavo žinojo, kad ji neturi giminių. Su paminėtais asmenimis ji susipažino vienu metu, nes jie eidavo į svečius pas jos kaimynę L. kuri neaiškiom aplinkybėm mirė. Vėliau ji sužinojo, kad L. turtą apgaulę užvaldė kiti asmenys. A. M. ir M. jai pasiūlė užsidirbti pinigų apie 500-600 Lt. Pastarosios jai pasakė, kad jos kredituoja kažkokiam žmogui ir kad reikės pasirašyti popierių. Ji su visais paminėtais asmenimis buvo Akropolyje ir ten pasirašė dokumentą, atrodo vekselį, kas jame buvo parašyta ji nežiūrėjo. Paskui banke ji pasirašė ant kvito, kad gavo pinigus. Pasirašyta kvitą pasiėmė M. N. ir banko darbuotoja. Banko darbuotoja ant stalo padėjo grynus pinigus, bet kokia sumą ji nežino. Minėtus pinigus nuo stalo pasiėmė M. N.. Ji apie tai, kad pasirašė vekselį 50000 Lt sumai sužinojo tik kai jau buvo parduotas jos butas ir kai ją pradėjo iškeldinti. Dėl minėto nusikaltimo ji patyrė 250000 Lt žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurios parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio tvarka, nukentėjusiajai sergant ir negalint atvykti, parodė, kad viskas įvyko 2011 metų rugpjūčio mėnesį. (duomenys neskelbtini). Šalia jos, trečiame namo aukšte gyveno kaimynė L. S., jos butas (duomenys neskelbtini). Su L. S. bendravo, gražiai draugavo apie (duomenys neskelbtini) metų. Pas L. S. visą laiką ateidavo apie 50 metų amžiaus A. M., N.ir dar vienas vyrukas, kuriuo vardas M.. 2011 metais rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nenurodo, ji ėjo į lauką išnešti šiukšlių. Išeidama iš buto išnešti šiukšles, laiptinėje sutiko A. M., T. ir M., jie išėjo iš L. S. buto. P. T., pagalvojo, kad tai jos pažįstamas Albertas, pakvietė jį vardu. Kai vyras atsisuko į ją, pamatė, kad apsiriko, atsiprašė. Vėliau šiukšlių maišelį pastatė prie buto durų, pakvietė juos pas save į butą, kadangi jie paklausė: „Ar galima užeiti“ ? Įleido jos paminėtus asmenis į savo butą, kadangi girdėjo, kad jie ėjo iš L., galvojo, kad draugė nepriims nepažįstamų. Žinojo, kad pas . buvo apsigyvenusi A.V. N.. T. vieną kartą yra mačiusi. Kadangi pas ją pasiprašė užeiti L. svečiai, įleido juos, pavaišino kava, pasikalbėjo bendromis temomis ir jie išėjo. Kitą dieną iš pat ryto 7:45 val. (buvo ką tik atsikėlusi) pas ją atėjo A. M. ir atsivedė M. N., kurios nepažinojo. A. M. ir M. N. prašė jos pasirašyti kažkokį vekselį. A. M. pasakė, jeigu ji nepasirašys, paims virvę ir pasikars. M. N. bučiavo jai rankas, kojas, buvo atsiklaupusi, žegnojosi, prisidėjusi rožančių. Ji bijojo jų. Nežinojo, kas yra vekselis. Tokį žodį pirmą kartą išgirdo iš A. M. ir M. N. lupų. Klausė jų, kas tai yra. Jai atsakė, kad tai nieko tokio, tik popierėlis, viskas bus gerai. Davė jai tuščią geltonos spalvos popierių, kurį ji pasirašė. A. M. parodė jai, kurioje vietoje turi pasirašyti. Ta vieta, kurioje turėjo pasirašyti, buvo pažymėta, dabar neatsimena kokiu būdu ji buvo pažymėta. Lapo viršutinėje dalyje, maždaug 10 cm. nuo viršaus, per vidurį parašė savo vardą, pavardę, įrašius datą, pasirašė. Bijojo. Moteriškės nueidavo pas L., duodavo jai tablečių. Jai irgi siūlė tablečių. Bijojo, kad A. M. iš jos bufeto paims baltinių virvę, kurią naudoja džiovindama baltinius kieme, nes ji pasakė, kad pasikars, jeigu nepasirašys. Ją pribaugino ir tokiu būdu privertė pasirašyti. Jai apie pinigus nieko nesakė, nieko jai nesiūlė, pinigų nematė. Moteriškės kalbėjo apie vekselį, A. M. sakė, kad grąžins jį jai kitą dieną, tačiau nepaaiškino, kas tai per dokumentas ir ką jis reiškia. Jai negrasino ir nieko nežadėjo. Ji pasirašė ant tuščio lapo. Jos pasirašytą popieriaus lapą paėmė A. M. ir padavė M.. Po trejų dienų pas ją atvažiavo V. M. kartu su A. M. ir nuvežė ją į PC „Akropolis“. Prieš tai nežinojo, kad jie pas ją atvažiuos. M. iki tol nepažinojo, iš V. N. ir A. M. girdėjo, kad yra V., M.kažkoks kreditorius. Nežino, koks kreditorius ir ką tai reiškia, nepažįsta tų žmonių. Vaikų neturi, 29 metus yra našlė, gyvena viena. Pasirašius vekselį, pas L. S. nenuėjo, nuėjo tik kitą dieną. L. blogai jautėsi, sakė, kad A. M. jai davė kažkokių tablečių. V. L. jai skambino naktį, prašė iškviesti gydytoją, kadangi labai blogai jautėsi. Paskui ji po trijų-keturių dienų mirė. Kitą dieną po vekselio pasirašymo pas ją atvažiavo M. kartu su A. M.. M. prieš tai pažinojo (kai leidosi laiptais iš L.), vieną kartą matė pas L.. M.su ja nekalbėjo. A. M. sakė, kad reikia važiuoti į PC „Akropolis“. Neklausė A. M., kur vekselis. Kitą dieną po vekselio pasirašymo pro buto langą pamatė, kad į jos namo kiemą atvažiavo M. N., A. M. ir M.. M. buvo su baltos spalvos mašina, mašinų markių nežino. Visi užėjo pas ją į virtuvę. Prieš tai jai į namus paskambino A. M., sakė, kad kartu su M. užeis pas ją, bet nesakė kodėl. Skambučio metu klausė dėl vekselio, A. pasakė, kad viskas bus sutvarkyta. Kadangi jai paskambino A., laukė jų. Kai visi užėjo pas ją į virtuvę, A. M. pasakė apsirengti, kadangi važiuosime į „Akropolį“. M. sakė, kad ten bus kreditorius. M. iki tol nepažinojo, matė pirmą kartą. Dabar jau žino, kas toks yra kreditorius, jis skolina pinigus. A. M. jai tai pasakė po to, kai jos butas jau buvo parduotas. Tuo metu neklausė, kas yra kreditorius. Jos gyvenime niekas niekada nebuvo apgavęs. Niekur nevaikšto, ilgai dirbo Buitinės chemijos gamykloje. Išėjusi į pensiją, dirbo. Į PC „Akropolis“ ėjo M., A. M., M. ir T.Nežino, kada atsirado T., mano, prieš pinigų gavimą, vėliau jis išėjo su M.. Į PC „Akropolis“ užėjo per centrinį įėjimą, prie bankomatų susitiko su V., M.tėvu. Tą dieną pirmą kartą pamatė M. tėvą. M. jam pristatė savo tėvą, Z. V. prisistatė, pasakė savo vardą, padavė savo ranką. Vėliau jis nieko nepasakęs apsisuko ir nuėjo. K. M., ką darys jo tėvas. M.jai atsakė, kad jis M. duos pinigų. Neklausė nieko apie pinigus, neklausė, kodėl ji yra „Akropolyje“. M. N. pasakė, kad . jai duos 50 000 litų. Ji lyg tai skolinosi pinigus. K. M. tėvas sugrįžo, jis išvažiavo kartu su M.. Ji su A. M. pasiliko „(duomenys neskelbtini)“, pasivaikščiojo. Kai reikėjo pasirašyti banke, kada M. ėmė pinigus, ją pašaukė į banką pasirašyti. Kartu su Meilute buvo užėjusi į banką, pavadinimo neprisimeną. Ją į banką pakvietė M. ir banko darbuotoja. M. pasakė, kad banke turės pasirašyti kvitą. Jai niekas neaiškino, ką ji veikia banke ir kodėl turi pasirašyti. Banko darbuotoja neprašė jos paduoti jai dokumento, prašė tik M. dokumento. Ji net savo paso iš namų nebuvo pasiėmusi. Banko darbuotoja M. paskaičiavo 50 000 litų, atidavė jai pinigus. Už pinigus pasirašėme abidvi: M.ir ji. Banko darbuotoja jai pasakė pasirašyti. Ji pasirašė, bet pinigų negavo. M. pasiėmė tą popierėlį. Pinigai buvo paimti iš jos sąskaitos. Tai sužinojo vėliau. Neklausė, iš kur pinigai, ką ir kodėl turi pasirašyti, o M. nieko neaiškino. Išėjus iš banko, M. jai nieko nepasakojo. PC „Akropolis“ liko trise: ji, A. M. ir M. M. su tėvu išvažiavo. A. M. ir M. prašė pasilikti „Akropolyje“, sakė, kad atiduos vekselį. M. „(duomenys neskelbtini)“ apsipirko, jai nupirko pakelį kavos, A. M. irgi kažką pirko. Paėmė taksį ir jie nuvažiavo namo, M. užmokėjo. M. išlipo Š , nes ten gyvena, o jie su A. M. atvažiavo pas ją namo. S. A. važiuoti namo, ji nenorėjo, sakė, kad bijo važiuoti į namus, nes ją nori nužudyti. Kai A. M. būdavo pas ją (dar iki vekselio pasirašymo), jai visą laiką skambindavo į B telefoną, reikalaudavo pinigų. A. slėpėsi. Buvo teismas. Žinojo, kad A. skolinga kitiems žmonėms. N. irgi skolinga vienai moteriai, jai irgi skambindavo. Žino apie tai, kadangi N. gyveno pas L.A. M. prašė jos paskolinti 1000 litų. Neskolino pinigų, kadangi neturėjo pinigų. Kai grįžo namo, klausė A., kur vekselis. Ji pasakė, kad viskas bus sutvarkyta, nuvedė ją pas teisininkę I. B.. Pasirašius dokumentus „Akropolyje“, maždaug po 2 savaičių pas ją buvo atvažiavęs M., prašė atiduoti jo tėvui pinigus. Pasakė, kad pinigų neėmė, pasiūlė nuvažiuoti pas M. N.. Jis išvažiavo, nieko blogo nepasakė. Po savaitės-dviejų M. vėl atvažiavo pas ją, prašė pinigų. Kadangi ji pinigų neėmė, pasakė nuvažiuoti pas M. N.. Jai nei M., nei A. M. neskambino. Vėliau A. M. atėjo pas ją, sakė, kad turi gerą teisininkę, nuvedė pas ją. „Medicinos banke“ gauna pensiją, mokesčius moka. Tuo metu Swedbanke turėjo sąskaitą. Kai mirė jos vyras, pardavė garažą ir mašiną, pinigus laikė Swedbanke. Jos sąskaitoje buvo apie 25 000 litų. Ją apgavo. Žmogų labai paprastai galima apgauti, įmetant tabletę. Tada ir namų nerasi. Jai taip ir buvo. Jeigu ji iš (duomenys neskelbtini) valandas rasti savo namų. Tai buvo rugpjūčio mėnesį. Tai buvo prieš sutarties pasirašymą. Apklausta nukentėjusioji V. B. papildomai parodė, kad pasirašius PC „Akropolis“ esančiame banke dokumentą, pas ją karts nuo karto nakvodavo A. M. ir V. N.. Prieš tai jos lankėsi pas L., gyveno pas ją. Ji nesutiko, kad moteris gyventų pas ją, tačiau jos liko gyventi jos bute, miegojo virtuvėje. Kai pas ją atėjo antstolis, jos dingo. Ne kartą buvo minėjusi, kad jos išeitų iš jos buto, tačiau jos sakė, kad išeis, bet vis tiek likdavo. Bijojo jų, dėl to nesikreipė į policiją. Maždaug praėjus mėnesiui pas ją atėjo antstolis. Pasakė, kad jos butas parduotas iš varžytinų. A. M. pasiūlė jai kreiptis pas jos pažįstamą teisininkę pagalbos. Nuėjo pas I. B.. Ji žadėjo padėti jai. Sumokėjo jai 800 litų, kuriuos paėmė, kaip paskolą. Paskolą pasiūlė paimti I. B., kuri ją ir palydėjo iki banko, esančio netoli jos kontoros (duomenys neskelbtini). Jokių dokumentų dėl jos I. B. sumokėtų pinigų ji nepasirašė, jai jie nebuvo pateikti. Pastarajai sumokėjo ir daugiau pinigų už tai, kad ji jai padėtų, taip pat už tokį mokėjimą jai jokių dokumentų pateikta nebuvo. I. B. jai niekuo nepadėjo, tik žadėdavo, kad viskas bus sutvarkyta. I. B. ja supažindino su advokate Savcenko, kuri ją nuvedė pas tyrėją į (duomenys neskelbtini) gatvę. Advokatė Savcenko liepė meluoti tyrėjai, sakyti, kad pažįsta V. tėvą, tačiau ji jo nepažinojo, pirmą kartą pamatė PC „Akropolis“. Pas tyrėją nuėjo trise: ji, I. B. ir S.. Pas tyrėją kalbėjo S., ji nieko nesakė, nepasirašinėjo. Kai važiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“, N. jau buvo atvykusi į „(duomenys neskelbtini)“. PC „(duomenys neskelbtini)“ buvo vieną kartą, apie kurį kalbėjo. Tutkus yra tas pats žmogus, kurį pavadino T. apklausos pradžioje. Vėliau, pasirašius PC „Akropolis“, daugiau jokių dokumentų nepasirašė. M. V. jai niekada neduodavo pasirašyti dokumentų. Antstolių kontoroje nebuvo niekada. Antstolio padėjėjas pas ją buvo atvykęs 2 kartus. Pirmą kartą pasirašė vieną dokumentą. Nežiūrėjo, ką pasirašinėjo. Kitą kartą ji nepasirašinėjo jokių dokumentų. Pinigus iš PC „(duomenys neskelbtini)“ nešė N.Nematė, kur ji buvo padėjusi pinigus. Antstolio byloje dėl buto pardavimo nepasirašinėjo. Nuo jos sąskaitos „Swedbanke“ buvo nuimta 25000 litų. Banko darbuotoja perskaičiavo pinigus mašinėle, pasakė, kad 50 000 litų. M.pasiėmė pinigus. Apie tai, kad nuo jos sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ buvo nuimti pinigai (25 000 litų) sužinojo, kai mirė sesuo 2012 m. gegužės mėnesio pradžioje. Iki tol nieko nežinojo. Antstolis, atvykęs pas ją pirmą kartą, pasakė, kad jos butas parduotas iš varžytinių. Iki antstolio padėjėjo atvykimo jokių dokumentų nepasirašinėdavo. Pasirašė tik vieną dokumentą vieną kartą tada, kai pas ją pirmą kartą atvyko antstolio padėjėjas. Jokių laiškų iš antstolio kontoros negaudavo. A. M. turėjo raktelį nuo jos pašto dėžutės, kai gyveno pas ją iki antstolio atvykimo. Turi giminaičių ir daug. Jie yra jauni, atskirai gyvena, tačiau bendrauja su jais. A. S. papasakojo viską, kai butas jau buvo parduotas. Iki buto pardavimo nieko giminaičiams nepasakojo, kadangi bijojo. Su M. V. tėvu nebendravo, matė jį vieną kartą PC „Akropolis“. Jis jai pinigų neskolino. Kiek prisimena, į policiją kreipėsi po 2 savaičių po vekselio pasirašymo, tačiau tiksliai pasakyti negali, žino, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimą į policiją surašė pati savo ranka, tačiau šito tiksliai teigti negali. Dabar su atmintimi turi labai didelių problemų, tačiau, jai atrodo, kad pareiškimas buvo pasirašytas Prokuratūrai ir jį jai parašė A. M., kuri bendrauja su I. B.. I. B. jai rengė kažkokius dokumentus, beveik kiekvieną dieną kažkur pasirašinėdavo. Ji pasirašė galimai 5-6 dokumentus, kurių neskaitė, kadangi pasitikėjo B.Su antstolių nėra bendravusi. Nėra jo mačiusi, nepažįsta jo, nežino, kur yra jo kontora. Advokatė S. jokių dokumentų jai nerengė. Ji ją lydėdavo pas tyrėjus į įvairias tyrimo įstaigas. Į Prokuratūrą buvo nuėjusi kartu su I. B.. Kol pas ją gyveno A. M. ir N., jos visą laiką skambindavo iš jos telefono, paėmė jos mobilųjį telefoną ir jį sugadino. Jos liepdavo neatidaryti buto durų. Kaip matė, jos kažko bijojo, ko nesakė. Giminaičių pagalbos paprašė po sesers mirties. Iki tol bijojo kreiptis pagalbos. Kai buvo policijoje, už ją kalbėjo S.. Jai atrodo, kad viskas buvo užrašyta. Neatsimena, ar S. sakė teisybę. Pas tyrėją ji pasakojo, kas atsitiko. Kalbėjo ji ir advokatė S.. Tyrėja viską užrašydavo. Pas tyrėjus pasakojo, o S. primindavo, ką turi pasakyti. (b.l. 1 t. 48-52, 60-66).

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. M. N. parodė, jog kaltinamoji A. M. matyta. 2011 m. rugpjūčio 20 d. ar 21 d. jai paskambino A. M. ir paprašė, kad atvyktų į „Akropolį“. Nuvyko, A. M. stovėjo su pagyvenusia moterimi, ta moteris paprašė, kartu nueiti su ja į banką, nusiimti pinigus. Nuėjo, padėjo, išėjo, tada prisijungė kartu prie jų A., visos nuėjo į kavinę. Tuos pinigus moteris perdavė A. M., A. M. nuėjo, pirma pasiskambino su kažkokiais vyrais, kalbėjo rusų kalba, pasakė, jau turi. A. grįžo po 15 min., dar pasėdėjo kavinėje, paskui jos abi nuvažiavo su taksi pas tą pagyvenusią moterį, o ji, . M. N., namo. Nuo 2009 m. pažinojo Aną, turi daug dokumentų, patvirtinančių, kodėl susipažino su ja. 2009 m. mes ieškojo paskolos, skelbime rado, kad yra suteikiamos didelės, mažos paskolos, tinka įkeitimui žemės sklypai. Investavo labai daug pinigų per juos, tai A., V., J. V.. Atsakydama į klausimus parodė, jog tą kartą A. M. jos paprašė, ji padėjo. Su A. susitikėjo, kur pasakydavo, ten atvažiuodavo. Yra daug žmonių, su kuriais susitikinėdavo, jie laukdavo paskolų, mokėdavo pinigus, reikėdavo susitikti. Tą pagyvenusią moterį matė viso kokius 3 kartus. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad ta pagyvenusi moteris tai V. B.. Buvo nuimta 25 000 litų tą kartą banke. Nesakė, kokiu tikslu, bet suprato, kad pinigai buvo duoti A., kad tvarkyti kažkokias paskolas. Paskui su A. M. teko bendrauti keletą kartų, sakė, jog dar palauktų, o dabar kokius 3 metus yra jos nemačiusi. Nuėjo su V. B. į „Swed“ banką prie pirmos kasos, jai paruošė dokumentus, ji parodė, kur pasirašyti ir perskaičiavo pinigus. Ta įsidėjo pinigus į rankinę. A. M. ir V. B. stovėjo dviese „Akropolyje“, kai ji, V. M. N., atvyko, toliau buvo daug žmonių, kažkokie vyrai netoliese stovėjo. V. B. žinojo, kokią sumą nuimti, nes ji priėjo prie banko darbuotojos ir išsigrynino 25 000 litų. Ji, V. M. N., perskaičiavo pinigus. Ar buvo lygiai 25 000 litų, nepamena. Kai išėjo iš banko, A. M. stovėjo viena. A. M. su kažkuo kalbėjo telefonu kavinėje, ir pasakė, jog jau turi, tuoj išeis, kalbėjo rusiškai. Su kuo ji buvo susitikusi, nematė, nes buvo kavinėje. Kiek žino, A. M. dalį pinigų perdavė J. V., kaip suprato, paskolų tvarkymui, nes yra mačiusi vekselį 15 000 litų. Kaip suprato, tai iš tų V. B. pinigų. Kiek po to skambindavo A. M. dėl savo pinigų, ji pati yra sakiusi, kad gyvena pas V. B.. Gal kokius tris kartus buvo mačiusi iki tol V. B.. A. M. pasakydavo, kur atvažiuoti, sakė, kad turi pagyvenusią draugę, jog atvažiuotų kavos. Yra buvusi pas V. B. namuose. Vekselis 15 000 litų buvo pasirašytas tarp A. M. ir J. V.. A. M. jos prašė pasaugoti tam tikrus dokumentus, buvo padavusi jai savo žemės sklypo dokumentus, tame tarpe buvo ir tas vekselis. Iš pradžių nežiūrėjo, bet kai pradėjo slapstytis, peržiūrėjo tuos dokumentus. Po „Akropolio“ nematė V. B.. Y. T., F., D., kurie kreipdavosi dėl tų paskolų, pasakydavo, jog susitinka ir jie važiuodavo. A. M. jai paskambino, sakė, jog atvažiuotų į „(duomenys neskelbtini)“. Jos abi (A. M. ir V. B.) prašė, kad ji, V. M. N., padėtų nuimti pinigus. A. M. pasakė, jog ji, V. M. N., padėtų V. nueiti į banką ir V. pati to paprašė. Kodėl pati Ana nėjo, nežino. Kavinėje V. B. padavė pinigus A. M., kažkokiame perlenktame lankstinuke. Tai buvo tie patys pinigai, kuriuos paėmė banke. Iš banko iškart nuėjo į kavinę. Ir ji, V. M. N., taip duodavo pinigus. Jie įkeitinėjo didelį objektą, kad įkeistų objektą, paminėjo kažkokias pavardes, dabar nepamena, kurie įkeitinėja, lyg .giminaičiai, įkeitinėja objektus, prieš tai buvo įkeistas bankui, todėl reikėjo sumokėti likutį bankui. Nežino, kuo vertėsi A. M., tik yra investavusi pinigus ir ne ji viena, jos sklypai buvo įkeisti. Kad paskolos būtų padarytos, nežino nei vienos asmeniškai. Nepasakytų, kad V. B. banke buvo įbauginta, ar elgtųsi kažkaip neadekvačiai. Matė 3-4 kartus viso V. B.. Ji kalbi moteris, labai daug kalbėjo. Neįkalbinėjo V. B. pasirašyti jokio vekselio. Nežinojo pinigų perdavimo tikslo, kas tarp A. ir V. buvo susitarta. Kai sėdėjo kavinėje, kažkuri iš moterų pasakė, kad pasirašytas vekselis, jo nematė. Tai buvo rugpjūčio 22 d. vekselis tarp A. M. ir J. V., nes tą kopiją atidavė tyrėjams. Po „Akropolio“ su V. B. nebebendravo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. V. N. parodė, jog su A. M. ją siejo darbiniai santykiai. Turi ji teisininkę I. B., kuri tvarko jos reikalus, jos sekretorė rado internete pranešimą apie dideles grupes žmonių, kurie atėminėjo senų žmonių turtą. Iš jų pažįsta A. T., R. N., M. V.. Jai reikėjo paskolos ir A. T. bei M. V. jai jas suteikė. Taip atsitiko, kad atsidūrė pas antstolį M., bet iš jo nagų buvo ištraukta, nes buvo pasiskolinti pinigai ir sodas atpirktas. Vėliau A. M. prašė paskolos iš M. V. ir R. N., ji prašė 20 000 Lt. O jie pareikalavo, kad ji, A. V. N., išsimokėjimo būdu jiems nupirktų daiktus už 9040, 68 Lt., t.y., nešiojamus kompiuterius, telefono aparatus ir du kelialapius į Turkiją. Žadėjo apmokėti už išvardintus daiktus, tačiau iki šiol to nepadarė. Gavo iš antstolės 2012-11-29 patvarkymą. Per televiziją pamatė laidą, kad šie asmenys T., G., R. N., M. V. ir kiti, išviliojo iš 13 senukų turtą. Kokiu būdu: jais rūpinosi, nešiojosi apnuodyto maisto pintines ir tik 13 senuką egzhumavo ir surado tą apnuodytą maistą, kad jis nuo to mirė. Ji prisiminė, kad ir jai buvo siūlyta tokia pintinė, nes ji, A. V. N., neturėjo kur gyventi ir jai pasiūlė. Siūlė per L. S., pas psichinę ligonę, turėjo jai būti kompanione, už tai gauti turėjo kas savaitę pintinę maisto. Ji atsisakė, kam jai reikalingas psichinis ligonis ir kam jai reikalinga ta pintinė, jei ji gali maisto nusipirkti pati, ji atsisakė. Per 4 metus susidarė tas vaizdas kokiu tikslu jai buvo siūlyta pintinė maisto. Iš jos per G. K. buvo išviliota turto už 2 mln. litų. Butas, du sodai, kultūros paveldas, tai paveikslai ir skulptūros. Matė vekselį vieną ar du, kur V. B. buvo suteikta paskola iš V.. Vekselis buvo pasirašytas 2011-08-19. Tą dieną iš 19 d. į 20 d. ji, A. V. N., gyveno (duomenys neskelbtini), o kitą dieną, 20 d., ją iškeldino, ji apsigyveno pas S. G. adresu (duomenys neskelbtini), gyveno savaitę. Paskui porą dienų gyveno pas E.paskui M. L.. Tiesioginė liudininkė ji, A. V. N., nebuvo, kai pasirašė, rodos, du vekselius. V. žadėjo atlygį 20 000 litų. Pinigų davė, kaip ji pasakojo tik 25 000 Lt Akropolyje, dar buvo uždėti procentai, dar 25 000 Lt turėjo eiti atgal paskolos davėjui M. V., ar jo tėvui. Tą vekselį ji, A. V. N., matė, paskui tas vekselis atsirado pas, na ji, A. V. N., nukreipė V. B. pas savo teisininkę pas I. B. ir pas ją yra vekselio originalas. Ji, A. V. N., neturėjo kur gyventi, V. B. pažinojo A. M., ji, A. V. N., jai paskambino, paklausė, kur jai dėtis, jog yra tiesiog gatvėje, ji sakė, jog ateitų tuo adresu, kur gyvena V. B.. V. B. ją nukreipė aukštu aukščiau pas L. S.. Pas ją gyveno dvi naktis, pamatė, kad ji psichinis ligonis, nes ji apkaltino, kad ji, A. V. N., pavogė jos buto dokumentus. Paskui jai paaiškino, kad tuos dokumentus paėmė viešbučio direktorius K., nes ji pati prasilošė ir savo butą užstatė už 30 000 litų. Pas V. B. gyveno nuo 2011 m. rugsėjo pradžios 8 mėnesius iki balandžio 30 d., kai ją, A.V. N., išvežė į ligoninę.

Ji, A. V. N., paskambino A. M., pasakė, kad ji gatvėje, ta sakė, jog atvažiuotų pas (duomenys neskelbtini) Tada V. B. ją nuvedė aukštu aukščiau pas L. S., pas ją pabuvo dvi naktis, ji ją apvagino, dėl dokumentų, paskui atėjo gyventi pas V. B. ir pas ją gyveno 8 mėnesius virtuvėje ant grindų. Rugpjūčio 20 d. ją išprašė iš (duomenys neskelbtini), pas V. B. atvyko rugsėjo pradžioje, po žmones batėsi beveik dvi savaites. A. M. pažinojo nuo 2000 m., nes buvo „Socialinės garantijos“ draudikė, o ji buvo vyr. buhalterė. Jos nebuvo draugės, ji atėjo pas ją, A.V. N., su rinkimų lapeliais į namus 2008 m., jos ir tada nepažino, ji sakė, kaip jos nepažįsta, juk buvo draudėja. A. M. padėjo išprašyti ne vieną paskolą G. K.. G. K. atėjo pagal skelbimą laikraštyje, ji neturėjo jokio pagrindo gauti paskolas, ji vis lindo, ir A. M. prašė, kol galiausiai gavo pinigus. Kaip jai pasakojo pati V. B., ji išėjo į laiptinės aikštelę ir pamatė nulipančius du gražius vaikinus, gražiai baltais kostiumais apsirengusius, ir ji nutarė juos pasikviesti kavos, ir pasikvietė. Iš paskos ėjo M. N., jie ėjo pas L. S., kad užstatytų butą ir jiems duotų kreditą, bet, kadangi, nebebuvo buto dokumentų, nes jie buvo pas K., tai jie nieko nepešė, taip jie sugalvojo, kad tą patį galima padaryti su V. B.. M. V. jai, A.V. N., davė paskolą prieš tai, kai ji atsidūrė pas V. B., t.y., 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliai nepamena, iki pažinties su V. B.. J. V. rodė tą vekselį, paskui, turbūt, ji nunešė pas I. B., nes pas ją yra tas vekselis, jį matė, ten buvo pasirašyta 50 000 Lt ir 20 000 Lt. V. B. atlygis. Pinigų davė 25 000 Lt, o reikėjo atiduoti dvigubai. V.pasakojo, kad Akropolyje visus 25 000 Lt į rankinę pasiėmė M. N., o šita tik pasirašė. V. nupirko tik kavos, o pati „Maximoje“ prisipirko pilną vežimą brangių konjakų, ikrų, kas labai sužeidė V. širdį. Jai, A.V. N., pasakė, kad pinigus pasiskirstė taip, J. V. gavo 15 000 Lt iš tos sumos, A. M. gavo 4000 Lt, nes pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o M. N. 6000 Lt, nes tiek buvo skolinga šeimininkei už butą. Su A. M. turėjo bendrą kabinetą, turėjo raktus ir jos konsultuodavo klientus. Ji savo ruožtu pildė dokumentus, ta savo ruožtu. Ji buvo konsultantė, o ji, A. V. N., vykdytoja, vieno proceso skirtingos funkcijos. Buvo ji, A. V. N., nuskriausta, turėjo net du vekselius dėl buto (duomenys neskelbtini), kadangi ji savo daug turto prarado, tai G. K. pažadėjo jai nupirkti butą. Z. V. pirmą kartą gyvenime maou, o M. V., kai davė paskolą, paskui, kai išviliojo daiktus. Ji, A. V. N., pakliuvo į „Snoro lizingą“ dėl jo kaltės, nes jis ir R. N. jai negrąžino, ką žadėjo. Paskui M. V. matė pas V. B., tas jai atnešė šokolado, jie kalbėjosi, ką, nepamena, tame laikotarpyje, kai gyveno pas ją, link pavasario pusės. -Nepamena savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Pagarsinus A. V. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 9), parodė, jog jai viską pasakojo V. B. apie vekselio pasirašymo aplinkybes. Kaip buvo padalinti gauti pinigai V. B. pasakojo, ir tą patį patvirtino A. M.. Turbūt, kreditorius žadėjo V. B. 20 000 litų atlygį, kas kreditorius, nežino. Antstolio M. padėjėjas(duomenys neskelbtini) buvo V. B. draugas, jie buvo draugai, užtat, buvo padarytas korupcinis sandoris, jis tą kambarį nupirko už 50 000 litų. M.padėjėjas ragino išsikraustyti V. B.. Ar antstolio padėjėjas įteikdavo kokius dokumentus V. B., nežino. V. B. žinojo, kad už skolą parduodamas butas, bet I. B. sugebėjo uždėti tam butui areštą, kad niekas negalėtų eiti į tą butą. V. B. gavo pranešimus, kad butas parduotas. Antstolio M.padėjėjas mažiausiai tris kartus buvo atvykęs. B. B. ir K. atėjo, sakė, „B., pakuok savo krištolinius stikliukus“. V. labai jaudinosi, verkdavo po antstolio padėjėjo apsilankymų. Antstolio padėjėjas S. buvo gal tris kartus pas V., maždaug iki pavasario pusės. B. savavališkai pradėjo virtuvę remontuoti, visaip išvadino V., net ji čiupo kastuvą, norėjo jam trenkti. Su A. M. ji, A. V. N., vykdė kreditų sutekimo verslą, ji duodavo skelbimus į laikraščius. Ji, A. V. N., turėjo teisę, sakė, jog ieškos kreditorių, tik jie turit atitikti reikalavimus, kad gauti kreditą, jie tik konsultantai, jie pinigų duoti neturime nė cento. M. V. žadėjo tuos pinigus grąžinti, bet, kaip užstatą jam turėjo pripirkti daiktų. Paskola nebuvo suteikta. Dėl buto (duomenys neskelbtini) su A. M. turi bylą, ten ir toliau vyksta teismai, toje byloje ji, A. V. N. , yra kaltinamoji. Ji teisėtai reikalavo to buto už savo prarastus pinigus. Pinigus, kreditą už butą sumokėti ėmė J. V., ir banke jis juos pavogė, už butą nebuvo sumokėta, ir buto šeimininkas iškėlė bylą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. N., kurios parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, asmeniui sergant, (kuri vėliau visgi atvyko ir liudijo teisme), parodė, kad V. B. pažinojo apie 8 mėnesius, kadangi tiek laiko pas ją gyveno bute. Ji su ja susipažino per A. M.. A. M. pažinojo nuo 2001 m. kai dirbo draudimo bendrovėje. V. B. gyveno (duomenys neskelbtini) ir ji pas ją gyveno virtuvėje, t.y. nakvodavo. V. B. jai papasakojo, kai ji gyveno, kad ji pasirašė vekselį su M. V. tėvu 50000 Lt sumai. Ji M. V. žino kaip kreditorių, kadangi ji pas jį skolinosi pinigų. Ji pati nematė ir nedalyvavo kaip buvo pasirašytas V. B. vekselis. Ji pas V. B. apsigyveno apie 2010 m. rugsėjo mėnesį ir gyveno iki 2011 m. balandžio 30 d. kai jau buvo pasirašytas vekselis. V. B. buvo labai mėgėja išgerti alkoholio. Ji iki apsigyvenimo pas V. B. dvi naktis nakvojo pas L. S., kuri gyveno (duomenys neskelbtini). Ji šiuo metu neturi savo gyvenamojo busto ir yra priversta ieškoti nakvynės. Ją apgavo t.y. už skolas prarado butą ir du sodus. Kai ji gyveno pas V. B. tai pas ją buvo apie 10 kartų atėjęs antstolio M. pavaduotojas S.. S. sakydavo, kad V. turi pakuotis daiktus ir atlaisvinti butą, kadangi jis parduotas. V. B. žinojo, kad už skolas yra parduotas iš varžytinių jos butas. Ji V. B. rekomendavo teisininkę I. B., adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 2 t. 9 ).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V., kurio parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, du kartus liudytojo neradus ir neatvesdinus, parodė, kad V. B. nepažįsta, jis tik yra bendravęs tik telefonu. V. B. jam pati skambino pirmą sykį 2013 m., tikslios datos nepamena. Skambino paklausti ar jai padarė kreditą A. M. ir M. V. B. jam pasakė, kad ji turi problemą su butu. Pastarasias pažįsta, nes iš jų norėjo imti kreditus, bet kreditų iš jų negavo. Paskui vėl V. B. jam skambino į mobilaus ryšio telefoną ir klausė kaip sekasi ar gavo kreditą. Iš kur ji gavo jo telefoną nežino. V. B. jo prašė pagalbos, kad kai jis gaus kreditą ir mokės atlygi A. M. ir M., kad jai pasakytų. V. B. jam apie vekselį nieko neminėjo, kad bus jos buto varžytinės ji minėjo, bet konkrečiau jis nieko nežino. Su V. B. jis nebuvo susitikęs ir jos gyvai nėra matęs. V. jis nepažįsta. Apie pasirašyta V. B. vekselį jis nieko nežino ir nieko negali papasakoti ir daugiau jis nieko nežino (b.l. 2 t. 16).

Teisiamajame posėdyje liudytoja N. B. parodė jog asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta, įvykio aplinkybių nepamena, buvo kažkokio klientė. Pagarsinus liudytojos N. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 6-7), parodė, jog papildomai daugiau, negu nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nieko nepamena. Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. V. B. asmeniškai nepažįsta. Jai jokie dokumentai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti. Būna, kad žmogų atlydi į banką kitas asmuo ir jam padeda. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. B. parodė, kad ji jau(duomenys neskelbtini) metus t.y. nuo (duomenys neskelbtini) metų dirba, AB „Swedbank“ ir nuo 2010 metų jos darbo vieta yra klientų aptarnavimo centre, kuri yra „Akropolio“ prekybos centre, Vilniuje. Ji neprisimena tokios klientės vardu V. B., kuria galėjo aptarnauti 2011-08-20, nes tai jau buvo gana senai, bei dirbant banke teko aptarnauti labai daug klientų, kurių buvo labai daug ir visų atsiminti negali. (b.l. 2 t. 6-7).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė jog kaltinamųjų nepamena. 2011 m. buvo pateiktas notaro išduotas vykdomasis įrašas, užvesta vykdomoji byla. Pagal CPK buvo atliekami veiksmai, siunčiamas raginimas, areštuotos sąskaitos, areštuotas nekilnojamas turtas, sąskaitos, nukreiptas išieškojimas į pensiją. Buvo skirta nekilnojamo turto ekspertizė, tada pareiškė prieštaravimus, skyrė pakartotinę ekspertizę. Pirmosios varžytinės neįvyko, antrose turtas buvo parduotas. Kiek žino, vykdymas baigtas. Atsakydamas į klausimus parodė, jog skolininkė V. B., su ja neteko bendrauti. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad išieškotojas Z. V.. Reikėjo išieškoti apie 50-60 000 litų. Matė, kad skolininkė vyresnė moteris, keletas procesinių dokumentų grįžo jai neįteikti, todėl įpareigojo padėjėją, kad jis nuvyktų pas ją asmeniškai, įteiktų dokumentus ir išaiškintų situaciją. Kaip suprato, skolininkė žinojo apie susidariusią padėtį, nes ne vieną kartą buvo reikšti prašymai. Kelis kartus prašė stabdyti išieškojimą, kad ras pinigų. Kelis kartus padėjėjas vyko pas V. B.. Nes jei procesiniai dokumentai būtų neįteikti, tada po varžytinių atsiranda skundai, kad nebuvo išaiškintos teisės ir panašiai, todėl, maksimaliai ją informavo. Antstolis kiekvienas asmeniškai vykdo išieškojimą, bet yra padėjėjai, kurie atlieka tam tikrus veiksmus. Tam tikrus dokumentus ruošia antstolio padėjėjas, o pasirašo antstolis. Pagrindas yra vykdomasis įrašas, kurį išduoda notaras. Tai yra vykdomasis dokumentas, kuris atitinka įstatymo reikalavimus, antstoliui nesuteikta pareiga atlikti kažkokį tyrimą, todėl ir siunčiamas raginimas. Skolininkė nei karto neinformavo, jog kažkas blogai, nes pats tyrimas tęsėsi apie pusmetį. Buvo prašymas atšaukti varžytines, kad sumokės skolą. Viešo paskelbimo būdu nebuvo įteikinėjami dokumentai. Jei kurjeris neįteikdavo dokumentų, tai padėjėjas informuodavo V. B.. Jei iš pat pradžių ji pasirašydavo už gautus dokumentus, tai vėliau ji dokumentus paimdavo, bet apie jų gavimą nepasirašė. Gal 2-5 kartus padėjėjas yra vykęs pas V. B. asmeniškai, tiksliau reikia žiūrėti vykdomąją bylą, ten tai užfiksuota. Jų veiksmai nebuvo skundžiami. Gal 4-6 V. B. prašymai buvo pateikti, paskui pagal įgaliojimą atstovė gal kokius 6 prašymus yra pateikusi. Tai matyt, pagal įgaliojimą buvo paskirta atstovė, tikrai ne advokatė. Nesilankė pati V. B. antstolio kontoroje, atstovė buvo. Negali prisiminti, ar jų prašymai buvo siunčiami paštu, ar kažkas atnešė. Buvo keletas V. B. raštų, kad ji tikisi gauti kažkokius pinigus, tuo pagrindu prašė atidėti varžytines, nurodė terminą, kada ji gali sumokėti skolą. Mano, kad V. B. suvokė kas vyksta, nes raštai buvo pakankamai logiški. Jei pateikiamas ekspertizės aktas, ji prašė pakartotinai skirti ekspertizę, suvokė, kas vyksta. Nepažįsta kaltinamųjų. Kaip taisyklė, su išieškotojais bendrauja mažai, daugiau su skolininkais. Ikiteisminio tyrimo metu viską teisingai nurodė. V. B. turėjo du indėlius. Vienam indėliui areštas buvo panaikintas. Kelis kartus, kai vyko varžytinės sakė, jog neskubėtų pardavinėti buto.

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. Š. parodė, jog asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta, vyrai matyti, moteris matyta, bet kokiomis aplinkybėmis nežino. Buvo vykdomoji byla, kur skolininkas V. B., išieškotojas V.. Buvo užvesta vykdomoji byla. Buvo pateiktas vykdomasis išrašas, išduotas notaro, dėl skolos išieškojimo iš moters. Skolos dydis daugiau kaip 50 000 Lt. Išrašas bendra tvarka buvo priimtas, išsiųstas raginimas, pasibaigus raginimui buvo gautas išieškotojo prašymas nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą. Buvo patikrinta turtinė padėtis, ar yra piniginių lėšų sąskaitoje, ar ne, viskas buvo vykdoma nuosekliai pagal P. J. dirba su kurjerių tarnyba „(duomenys neskelbtini)“, ir kai kurie laiškai buvo neįteikti, todėl jam teko asmeniškai važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę ne vieną kartą ir įteikinėti, aiškinti skolininkei teises, pareigas, apie skelbiamas varžytines. Skolininkė buvo supratinga, pastoviai kartodavo, kad bus pinigai, atsikaitys. Ji tai patvirtino ir raštu. Jei neklįsta, buvo daromos dvi ekspertizės, dėl vienos ekspertizės rašė prieštaravimus. Jei neklįsta po pirmos ekspertizės akte buvo nurodyta, kad vonia buvo išklijuota plytelėmis, bet vonia buvo dažyta ir grindys neatitiko, tai prašė papildomos, tada skyrė antrą ekspertizę. Atsakydamas į klausimus parodė, jog V. B. suprato, kad yra skolinga, ji vis kartojo, kad bus pinigai rytoj, atsiskaitys, vis kartojo moterį M. Sakė, su M. viskas tvarkoje, atsiskaitys rytoj. Pradžioje turtas buvo nustatytas ½ dviejų kambarių buto, paskui nustatyta, kad ji turi terminuotus indėlius. Į vieną terminuotą indėlį buvo nukreiptas išieškojimas. Kai buvo realizuota ½ dalis nekilnojamo turto iš varžytinių, dar buvo išskaičiuojama papildomai iš jos pensijos. Tada buvo atsisakyta nukreipti išieškojimą į antrą indėlį, buvo panaikinti areštai. Pagrindinis skolos išieškojimas buvo nukreiptas į nekilnojamąjį turtą. B. S. per. 65-64, Vilniuje. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad išieškotojas kreipėsi 2011-08-24, išieškotojas Z. V.. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad išieškoma suma buvo 50278,08 Lt. Duomenys teisingi, jie pagal vykdomąją bylą. Kurjerių tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ būna grąžina neįteiktus dokumentus. Šiuo atveju moteris buvo pagyvenusi, todėl jie tikrai norėjo, kad ji būtų tinkamai informuota, ypač, kai skelbiamos varžytinės, nes jie paskui lieka kalčiausi. Stengiasi, kaip galima labiausiai informuoti skolininką. V. B. jį įsileisdavo. Vieną kartą neįsileido į namus, tai išėjo į laiptinę, ji išėjo į laiptinę ir laiptinėje įteikė dokumentus. Šią bylą vedė jis. Kontoroje dirba jau seniai, o antstolio padėjėju maždaug nuo 2010-2011 m. Jie nesigilina į vykdomojo dokumento išdavimo pagrindą, jis buvo atitinkantis visus notaro reikalavimus. Jie nežiūri į vekselius, žiūri į vykdomąjį dokumentą. Dažnai pats važiuoja informuoti žmones, kitose bylose važiuoja kiti kolegos, skambina telefonu, buvo ir šiuo atveju moteriai skambinta. Jei skambina telefonu, tada fiksuoja raštiškai byloje, kad asmuo informuotas. V. B. vis kartojo, kad yra M., viskas bus gerai, viską sutvarkys. Kas tokia M., negali pasakyti. Yra matęs abu kaltinamuosius vyrus. Ar jie buvo atvykę į kontorą kartu, ar atskirai, nepamena, abu yra matęs. Abu yra išieškotojai skirtingose bylose, - Z. ir M. V.. Kiek šių vyrų bylų yra pas juos, negali pasakyti. Tam tikrus antstolio nurodymus, raštus ruošdavo, pvz., paruošti patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, dėl kainos nustatymo. Konkrečioje byloje vykdavo į vietą, kad įteikti dokumentus. Kitose bylose nelabai gali prisiminti. Yra daugiau jų kontoroje antstolio padėjėjų. Pagrinde šių kaltinamųjų bylomis užsiima jis, kodėl jis, negali atsakyti į šį klausimą. Būdavo antstolio nurodymai ir atlikdavo tuos veiksmus. Kas susiję su byla, ateidavo, rašydavo prašymus, jokių asmeniškumų su kaltinamaisiais nebuvo. Kai kurie dokumentai žmogui nebuvo įteikti. Kas liečia viešo paskelbimo būdą, įstatyme buvo nustatyta, kada būtina skelbti, kiti dokumentai buvo siunčiami paštu. Dokumentus veždavo, kad skolininkai žinotų apie susidariusią padėtį. Dokumentai buvo vežami ir stengiamasi juos įteikti. Ne vieną, ne tris kartus bendravo su V. B.. Vieną kartą važiavo ir fotografavo į inventorizacijos bylą, paskui dar buvo nuvažiavęs, buvo kažkokia moteris pas ją. Paskui dėl plytelių vyko, todėl viso, tikrai ne vieną kartą. V. B. visada buvo pakilioje nuotaikoje, jos neveiksnumo nematė. Kitose byloje, kad asmenys apie vykdomąją bylą susižinotų tik po varžytinių, tokio atvejo nebuvo. Skundų antstolio byloje nebuvo gauta. Jis pašto pas antstolį nepriėminėjo. Po varžytinių pradėjo aktyviai vaikščioti viena moteris, buvo pateikusi teisinių paslaugų sutartį, prašė atlaisvinti sąskaitą, kur terminuotas indėlis, antstolis priėmė sprendimą prašymą tenkinti. Moteris susipažino su vykdomąja byla, prašė kopijų, skundų nebuvo pateikta.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. Š. parodė, jog asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta, įvykio aplinkybių nepamena, dirba notare. Pagarsinus liudytojos J. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 183) parodė, jog viską teisingai nurodė. Įvykių nepamena, pavardės jai nieko nesako. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) biure notare, adresu (duomenys neskelbtini). 2012-08-24 į jų notarų kontorą kreipėsi vekselio turėtojas Z. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pastarasis norėjo, kad jam būtų išduotas vykdomasis įrašas pagal pateiktą vekselį. Su Z. V. bendravo jos padėjėja A. C., kuri šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir gruodžio mėnesio 4 d. jai gimė dukrelė. Z. V. jiems pateikė paprasto vekselio originalą, kuriame buvo nurodyta, kad V. B. skolinga Z. V. 50000 Lt ir minėtą sumą ji turėjo gražinti 2011-08-21. Z. V. pateikė ir jį lydančius dokumentus, t.y. pranešimą - pateikimą apmokėti V. B. ir laiduotojai A. M.. Z. V. pateikė ir pranešimą išsiųsta laiduotojai A. M. registruotu paštu ir taip pat V. B.. Tada buvo patikrinta per gyventojų registrą ar V..B.gyvena toje vietoje, kur buvo išsiųstas pranešimas, paskui patikrino ir Z. V. duomenis. Z. V. taip pat pateikė ir V. B. paso kopiją. Buvo patikrinti visi Z. V. pateikti dokumentai dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir buvo išduotas vykdamasis įrašas Z. V.. Jokių kliūčių neišduoti vykdomojo įrašo Z. V. nebuvo. Ji asmeniškai Z. V. nepažįsta, M. V. taip pat nepažįsta, A. M. irgi nepažįsta, M. N. taip pat nepažįsta. Ji su Z. V. bendravo tik vieną sykį ir negali pasakyti, ar jis buvo vienas ar su kuo nors (b.l. 1 t.- 183 ).

Iš antstolio V. M. 2011-08-25 pranešimo dėl turto arešto matyti, kad antstolis vykdydamas vykdomąjį dokumentą Nr. 2124/11, kurį 2011-08-24 išdavė Vilniaus miesto 20 notaro biuras dėl 50528.08 Lt išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkas V. B., išieškotojas Z. V., jo naudai areštavo skolininkui priklausantį turtą. Rašte praneša, jog jeigu skola nebus sumokėta, areštuotas turtas gali būti parduodamas iš varžytinių (t. 1, b.l. 97).

Iš Z. V. pranešimo, siųsto V. B., matyti, jog jame nurodoma, kad V. B. neapmokėjo Z. V. naudai 2011-08-20 Vilniaus mieste išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio 50000 Lt sumai. Minėto vekselio apmokėjimo termino pabaiga – 2011-08-21. Nurodoma, jog minėtas vekselis V. B. buvo pateiktas apmokėti, tačiau nebuvo apmokėtas, dėl to, kaip nurodoma, bus kreipiamąsi į antstolį (tt. 1, b.l. 95).

Iš Vilniaus miesto 20 notarų biuro vykdomojo įrašo matyti, jog pagal jį reikalaujama iš skolininko V. B. arba iš laiduotojos A. M. išieškoti iš viso 50278, 08 Lt su priklausančiomis šešių procentų metinėmis palūkanomis nuo vekselio sumos, kurios skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pasibaigimo, vykdomajame įraše nurodomas skolininkas - V. B., laiduotoja – A. M., vekselio turėtojas – Z. V. (t. 1, b.l. 185).

Z. V. 2011-08-24 pateikė antstoliui prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą (t. 1, b.l. 186).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio paprastojo vekselio, datuotas 2011-08-20 matyti, jog jame nurodyta, kad 2011-08-21 be sąlygų įsipareigojama Z. V. sumokėti 50000 Lt, mokėjimo vieta – Vilniaus 10, Rudamina, Vilniaus r., vekselio davėjas V. B., laiduotoja nurodyta A. M., kitoje pusėje nurodyta, jog „asmeniškai apmokėjimui gavau 2011-08-22 V. B.“ ir parašas bei „asmeniškai apmokėjimui gavau, 2011-08-22 A. M.“ ir parašas (t. 1, b.l. 187, vykdomosios bylos l. 2).

Iš vykdomosios bylos matyti, jog nukentėjusioji V. B. pateikė antstoliui prašymą atidėti buto varžytines, kurios turėjo vykti 2012-01-10, dėl to, kad yra garbaus amžiaus žmogus ir butas nebuvo įkeistas už paskolą. Pinigai buvo skolinti pagal vekselį iš fizinio asmens Z. V. už didelius procentus, t.y. 100 proc. (vykdomosios bylos l. 131).

Iš antstolio 2011-08-24 rašto matyti, jog jis informuoja V. B., jog ji turi sumokėti skolą 50528,08 Lt ir vykdymo išlaidas 889,08 Lt (viso 51417,16 Lt) per 10 dienų į antstolio V. M. depozitinę sąskaitą (vykdomosios bylos l. 17).

Iš vykdomosios bylos matyti, jog V. B. 2011-11-05 surašė pretenziją dėl buto ekspertizės, nesutikdama su nekilnojamojo turto vertinimu (vykdomosios bylos l. 79-81).

Kaip matyti, kaltinamieji Z. V. ir M. V. kaltės nepripažino visiškai, faktiškai teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino ir kaltinamoji A. M., nes neigė apgaulę. K. Z. V. parodė, kad 2011 m. sūnus paprašė pinigų skolon 25 000 Lt. Nurodė, jog kažkam nori paskolinti už procentus. Jis sutiko sūnui paskolinti. Visi dokumentai buvo apiforminti jo, Z. V., vardu. Po kurio laiko M.paskambino, pasakė, kad reikia važiuoti į Akropolį. Jis nuvažiavo, ten buvo trys moterys, su jomis pasisveikino ir nuėjo į banką su M.. Banke pervedė 25 000 Lt ir jis, Z. V., išvažiavo namo. Buvo formaliai kreditorius, bet viską tvarkė sūnus, jis tik pasirašė dokumentus. Jam pasakė pasirašyti vekselį ir pasirašė. Vekselyje buvo parašyta 50 000 Lt. Jis, Z. V., nepildė vekselio, kas pildė, nežino, jis jau buvo užpildytas. Vekselį lyg pasirašė Akropolyje, tiksliai nepamena. Kuriam laikui buvo skolinti pinigai, nesigilino. Po kurio laiko M. paskambino ir pasakė, kad reikia važiuoti pas antstolį, pasirašyti kažkokius dokumentus, paskui pas notarą. Nuvažiavo pas notarą, pasirašė kažkokius dokumentus, tada nuvažiavo pas antstolį. V. B. dokumento kopijos per kratą buvo rastos. Turbūt, iš antstolio atsirado V. B. paso kopija pas jį, tiksliai nepamena, kažkokie dokumentai buvo. K. M. V. parodė, jog 2011 m. vasarą A. M. kreipėsi dėl 25 000 Lt paskolos trumpam laikui. Kadangi, buvo paskolinęs savo pinigus, siūlydavo tik su 100 procentų palūkanomis, tada jai pasakė, kad jis paskolins 25 000 Lt, jei grąžins 50 000 Lt, tokiu atveju gali paskolinti. Ji sutiko. Pasakė, kad jam reikalinga garantija, kad grąžins pinigus, nes A. M. neturėjo jokio turto. Po kurio laiko A. M. pasakė, kad atsirado tokia V. B., kuri garantuos skolą savo butu. V. B. viską paaiškino, toji atsakė, jog viską gerai suprato. V. B. 25 000 Lt atidavė A. M., kiek žino. Praėjo laikas, niekas pinigų negrąžino. Viską darė jis, M. V., tėvas tik važinėjo, nes tuo metu nesuprato, kas yra vekselis. Pas notarą atvažiavo, nes tėvas buvo formalus kreditorius, o jis viską kontroliavo, viską darė, tas nieko iš to neturėjo. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog 2011 m., supažindino A. M. su V. B.. J. V. skambindavo daug kartų, prašydavo skolinti pinigų, nes jis jau anksčiau joms skolino pinigų. V. B. pasakė, kad reikia greitai pinigų, atvažiavo pas V. 5 kartus, sakė, jog reikia šiandien pinigų. Jis, M. V., sutiko skolinti, jei skolins 25 000 Lt, o grąžins 50 000 Lt. Moterys sutiko. V. buvo atsakinga už paskolą, ji tuos pinigus perskolino A. M.. Nepamena, kas pildė vekselį, žino, kad parašas buvo V. B., ji pasirašinėjo. Nepamena, kur buvo pasirašytas vekselis, Akropolyje, kompiuteriu atspausdino vekselio blanką. Atvažiavo jis su tėvu į (duomenys neskelbtini), pervedė greitai pinigus „Swed“ banke. Pas ką buvo pinigai, nepamena. Pervedė pinigus, padėjo į sąskaitą. V.davė sąskaitos numerį. Jis pasiėmė vekselį, po pinigų pervedimo buvo pasirašytas vekselis. Palūkanos buvo sutartos 100 procentinės, taip sutarė su V.. V. B. buvo reikalingi pinigai, sakė, už mažiau neduos, ji viską suprato. Jo paskolinti pinigus prašė A. M.. Jis girdėjo, kad V. B. davė pinigus A. M., kaip buvo toliau, nežino. V. B. paskolino pinigus pagal vekselį A. M.. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. M. parodė, kad tąkart reikėjo pinigų sumokėti garantui ir pirmadienį gauti paskolą kelioms dienoms. Vėliau pasakodama jau nurodė, jog, kam reikėjo pinigų, pavardės nežino, bet reikėjo suteikti paskolą V. M. N.. Nurodė, jog skolinosi pinigus vienai dienai, kadangi pirmadienį pinigus turėjo grąžinti 13 val. J. V. turėjo suteikti paskolą ir 12.45 val. turėjo grąžinti pinigus. Vėliau nurodė, jog tąkart pirko kažkokią įmonę už 4 000 Lt, kurios jokių duomenų bei dokumentų neturi. Tam reikėjo pinigų. Įmonės pardavėjo nepažįsta, visi dokumentai liko pas asmenį, kuris mirė. 30 000 Lt reikėjo sumokėti dėl įmonės garantui, bet viskas buvo daryta per tarpininką, jo vardo, pavardės negali pasakyti, su juo nebendravo. Z. ir M. V. pasakė, kad reikia paskolinti 25 000 Lt, bet neįvardijo visų operacijų. M. V. pagalvojęs sutiko paskolinti 25 000 Lt su sąlyga, kad grąžinta bus 50 000 Lt. Tai suderino su J. V.. J. V. buvo išrašęs vekselį jos vardu – dėl to įmonės pirkimo. V. B. buvo įtraukta tam, kad ji būtų turėjusi iš to pinigų, jeigu būtų pasirašytas vekselis 70 000 Lt. Kitoje parodymų vietoje nurodė, kad apie paskolą V. B. sakė, kad reikia pasiskolinti pinigų, kurie bus greit grąžinti ir už tai bus uždirbta 20 000 Lt., be jokio įkeitimo, nes tik vienai dienai. Šias sąlygas ji, A. M., nurodė V. B.. Į „(duomenys neskelbtini)“ su V. B. važiavo visi: M. V., V.M. N., ji, A. M., ir V. B.. Z. V. nevažiavo, jis buvo tik tada, kai reikėjo išmokėti pinigus. Pirmą dieną V. B. rašė vekselį, sekmadienį susitarė susitikti ir tada buvo atėjęs Z. V.. Vekselis buvo pasirašytas ne jos, A. M., vardu, kadangi M. V. nesutiko, nes jos, A. M., butas buvo areštuotas. V. B. pati parodė savo buto dokumentus, patvirtinančius, kad jos butas nėra areštuotas. V. B. pasirašė jos, A. M., ranka parašytą vekselį, ji, A. M., buvo kaip laiduotoja. V. B. pasakė, kad M. V. nori, kad pinigai būtų paimti per banką. Baltą lapą pasirašė pati V. B.. Pasirašė ne tuščią lapą su tekstu, bet to teksto ji, A. M., neprisimena. M. V. ir Z. V. buvo kreditoriai. V. B. papildomai išrašė jie dar vieną vekselį 70 000 Lt. Išrašė ji, A. M., ir V. N. pasirašė. Vekselis buvo likęs pas V. B., po to jis buvo grąžintas V. N., ir buvo parašyti du skirtingi vekseliai, 50 000 Lt ir 20 000 Lt jos, A. M., vardu. M. V. 25 000 Lt buvo atiduoti J. V. ir V. N.. Kitoje parodymų vietoje nurodė, kad tie pinigai, kurie buvo išgryninti banke, buvo atiduoti J. V. 15 000 Lt.. Ant vekselio 50 000 Lt davėjas buvo M., gavėjas V. B., laiduotoja ji, A. M.. Ant vekselio 70 000 Lt, buvo V. B., ji, A. M., ir V. N.. V. B. ant to vekselio buvo gavėja, o mokėti tą paskolą turėjo ji, A. M., ir V. N.. M. B. asmens dokumentų nebuvo perdavus, jų net rankose nėra turėjusi. 250 000 Lt paskolą turėjo išduoti kredito unijos taupomoji kasa, paraiška buvo pildyta, bet ne jos, A. M., vardu. Kas pildė paraišką, reikia klausti pas J. V.. 15 000 Lt buvo perduoti J.. N. teigia, kad matė vekselį tarp M. ir V .kadangi jos, A. M., vardu B. buvo išrašytas vekselis. J. išrašė 15 000 Lt vekselį, jos, A. M., vardu bet jis yra pas V. N.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja A. M. nurodė visiškai kitokias aplinkybes, t.y. iš V. B. kartą ji sužinojo, kad toji iš M. V. skolinsis pinigų, t.y. 50000 Lt. 2011-08-20 ji ryte buvo pas V. B. jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). P. V. į namus atėjo M. V. ir visi sutarė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kadangi jie tai sutarė jau iš vakaro. Į (duomenys neskelbtini) važiavo V. automobiliu, kad butų padarytas bankinis pavedimas ir surašytas vekselis. (duomenys neskelbtini) kavinėje prie ledo čiuožyklos atvyko ir Z. V.. Ji tada kavinėje surašė vekselį, kad V. B. pasiskolina 50000 Lt iš Z. V.. Ji pas M. V. matė rankose, kad jis turi grynų pinigų, bet kiek nematė. Vekselio blanką davė M.. Ji nematė, kad V. kas būtų davęs pinigus. Ji rašydama vekselį atkreipė dėmesį, kad V. pinigus turi grąžinti jau kitą dieną, bet žodiškai V. sakė, kad pinigus reikės grąžinti po savaitės. Kodėl ji savo ranka surašė vekselį, negalėjo atsakyti. Su jais V. M. N. kai rašė vekselį nebuvo. V. ji pasakė, kad ji gali visko netekti, jei ji negrąžins pinigų pagal vekselį. Tada jie visi nuėjo į banką „Swedbank“ daryti pavedimo, kaip suprato V.. Ji į banką nėjo ir ką jie ten veikė ji nežino. Ji į banką nėjo, kadangi ne ji tuos pinigus skolinosi. Vekselyje ji pasirašė kaip laiduotoja. Ji pasirašė kaip laiduotoja norėdama padėti V.V.pasakė, kad jai padarė bankinį pavedimą. V., kad V. duos 25 000 Lt grynais, o kitus perves į sąskaitą buvo kalbama, kai rašė vekselį. V. jai jokių pinigų nerodė, bet pasakė, kad pinigus atidavė kažkam tai, bet jai ji nesakė kam. Paskui iš V. sužinojo, kad jos butas yra areštuotas dėl minėto vekselio. Papildomai apklausta A. M. parodė, kad 2011-08-19 ji, V. B., M. V., V.M. N. iš V.buto visi M. automobiliu nuvyko į prekybos centrą „Akropolis“. Ten V. B. rašė raštą, kad 25000 Lt skolinasi grynais pinigais, o 25000 pavedimu iš Z. V.. Tačiau ji tokio rašto nesurašė dėl to, kad ilgai rašė ir pritrūko laiko dėl pavedimo padarymo. M. norėjo turėti garantą, tai yra parašytą vekselį ir raštelį dėl pinigų skolinimosi iki pinigų perdavimo V. B.. Tada į „Akropolį“ atvyko kitą dieną ji, V. B., M. V., Z. V. jau jų laukė banke „Swedbank“. Ji su Z. nekalbėjo, jis jokiame reikalų tvarkyme nedalyvavo. Viską tvarkė M.. Kaip iš vakaro buvo sutarę V.M. N. atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ sutartai valandai ir ji su V. B. ėjo į banką. Ji žinojo, kad 25000 Lt bus perduoti pavedimu. Dėl grynųjų pinigų V. B. parašė raštą ant balto lapo popieriaus. Ką reikia rašyti į vekselį, jai diktavo M. V.. Kai V. B. grįžo iš banko su N., jos visos trys nuėjo į kavinę tame pačiame prekybos centre. Kai atėjo į kavinę, jai pinigus t.y. 25000 Lt perdavė V.M. N.. Ar pinigai buvo voke ar parlenktame popieriuje, pasakyti negali. Pinigų ji neskaičiavo. Ji kavinėje telefonu kalbėjo su pažįstamu Vitalijumi, tačiau ne apie B. pinigus. Iš kavinės ji buvo trumpam išėjusi, susitiko su G. K. dėl jos įmonės reikalų. Po to grįžo į kavinę ir dar pabuvo ir ji važiavo pas V. B., o N. savo reikalais. Tuos 25000 Lt, kuriuos „Akropolyje“ jai perdavė V.M. N. išleido savo reikalams. Nei V. B., nei dar kas nors kitas apie tai nieko nežinojo. Ji suprato, kad tuos pinigus ji neteisėtai pasisavino, prisipažįsta kalta ir pažada grąžinti iki 2014-01-31. Kitos dalies 50000 Lt pagal vekselį ji nematė ir nežino, ar jie buvo perduoti V. B., ar dar kam nors. Labai gailisi dėl padarytų savo veiksmų. Ji sugalvojo, kad reikia pasiskolinti pinigų, o dokumentus sutvarkyti jos prašymu sutiko M.. Ji supranta, kad nusikalstamu būdu įgijo pinigus iš V. B. ir kad ji to, kas vyksta, nesupranta. Taigi, kaip matyti, kaltinamųjų parodymai labai prieštaringi, ypač kaltinamosios A. M., kuri ikiteisminio tyrimo metu iš dalies buvo pripažinusi kaltę ir nurodžiusi, jog nukentėjusioji nieko nesuprato, o teisme jau teigė ką kitka. Kaltinamoji minėjo J. V., kuriam atidavė dalį pinigų. Tuo tarpu šis liudytojas, kurio į posėdį nepavyko atvesdinti, ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad V.jis nepažįsta. Apie pasirašyta V. B. vekselį jis nieko nežino ir nieko negali papasakoti ir daugiau jis nieko nežino. Tuo tarpu kaltinamoji A. M. parodymuose buvo nurodžiusi, jog skolinimosi iš V.pinigų sąlygas buvo derinusi su J. V.. L. V. M. N. parodė, jog 2011 m. rugpjūčio 20 d. ar 21 d. jai paskambino A. M. ir paprašė, kad atvyktų į „(duomenys neskelbtini)“. Nuvyko, A. M. stovėjo su pagyvenusia moterimi, ta moteris paprašė, kartu nueiti su ja į banką, nusiimti 25000 Lt. Nuėjo, padėjo, išėjo, tada prisijungė kartu prie jų A., visos nuėjo į kavinę. Tuos pinigus moteris perdavė A. M. tvarkyti paskoloms, A. M. nuėjo, pirma pasiskambino su kažkokiais vyrais, kalbėjo rusų kalba, pasakė, jau turi. A. grįžo po 15 min., dar pasėdėjo kavinėje, paskui jos abi nuvažiavo su taksi pas tą pagyvenusią moterį, o ji, V. M. N., namo. Kiek žino, A. M. dalį pinigų perdavė J. V., kaip suprato, paskolų tvarkymui, nes yra mačiusi vekselį 15 000 litų. Kaip suprato, tai iš tų V. B. pinigų. Vekselis 15 000 litų buvo pasirašytas tarp A. M. ir J. V.. Teisiamajame posėdyje liudytoja A. V. N. parodė, jog matė vekselį vieną ar du, kur V. B. buvo suteikta paskola iš V.. Vekselis buvo pasirašytas 2011-08-19. V. B. žadėjo atlygį 20 000 litų. Pinigų davė, kaip ji pasakojo tik 25 000 Lt Akropolyje, dar buvo uždėti procentai, dar 25 000 Lt turėjo grįžti atgal paskolos davėjui M. V., ar jo tėvui. Tą vekselį ji, A. V. N., matė, paskui tas vekselis atsirado pas prirodytą teisininkę I. B.. V. B. pasakojo, kad Akropolyje visus 25 000 Lt į rankinę pasiėmė M. N., o šita tik pasirašė. Jai, A.V. N., pasakė, kad pinigus pasiskirstė taip, J. V. gavo 15 000 Lt iš tos sumos, A. M. gavo 4000 Lt, nes pirko UAB „Šviesos inovacijos“, o M. N. 6000 Lt, nes tiek buvo skolinga šeimininkei už butą. Pagarsinus A. V. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 9), parodė, jog jai viską pasakojo V. B. apie vekselio pasirašymo aplinkybes. Kaip buvo padalinti gauti pinigai V. B. pasakojo, ir tą patį patvirtino A. M.. Turbūt, kreditorius žadėjo V. B. 20 000 litų atlygį, kas kreditorius, nežino. Antstolio M. padėjėjas S. buvo V. B. draugas, jie buvo draugai, užtat, buvo padarytas korupcinis sandoris, jis tą kambarį nupirko už 50 000 litų. M.padėjėjas ragino išsikraustyti V. B.. Ar antstolio padėjėjas įteikdavo kokius dokumentus V. B., nežino. V. B. žinojo, kad už skolą parduodamas butas, bet I. B. sugebėjo uždėti tam butui areštą, kad niekas negalėtų eiti į tą butą. V. B. gavo pranešimus, kad butas parduotas. Nukentėjusioji V. B. parodė, kad tąkart iš ryto pas ją atėjo A. M. ir atsivedė M. N., kurios iki tol nepažinojo. A. M. ir M. N. prašė jos pasirašyti kažkokį vekselį. A. M. pasakė, jeigu ji nepasirašys, paims virvę ir pasikars. M. N. bučiavo jai rankas, kojas, buvo atsiklaupusi, žegnojosi, prisidėjusi rožančių. Ji bijojo jų. Nežinojo, kas yra vekselis. Klausė jų, kas tai yra. Jai atsakė, kad tai nieko tokio, tik popierėlis, viskas bus gerai. Davė jai tuščią geltonos spalvos popierių, kurį ji pasirašė. A. M. parodė jai, kurioje vietoje turi pasirašyti, ta vieta buvo pažymėta. Lapo viršutinėje dalyje, maždaug 10 cm. nuo viršaus, per vidurį parašė savo vardą, pavardę, įrašius datą, pasirašė. Bijojo. Kitą dieną po vekselio pasirašymo pas ją atėjo M. N., A. M. ir M. V.. Visi nuvyko į Akropolį. Prie jų prisijungė T.. M. N. pasakė, kad Akropolyje bus kreditorius. Prie bankomatų susitiko su Z. V., M.tėvu, kurį pamatė pirmą kartą. Z. V. prisistatė, pasakė savo vardą, padavė ranką. Vėliau jis nieko nepasakęs apsisuko ir nuėjo. K. M., ką darys jo tėvas. M. jai atsakė, kad jis M. N. duos pinigų. Neklausė nieko apie pinigus, neklausė, kodėl ji yra „Akropolyje“. M. N. pasakė, kad Z. V. jai duos 50 000 litų. Ji lygtai skolinosi pinigus. K. M. tėvas sugrįžo, jis išvažiavo kartu su M.. Kai reikėjo pasirašyti banke, kada M. ėmė pinigus, ją pašaukė į banką pasirašyti. Banko darbuotoja neprašė jos paduoti jai dokumento, prašė tik M.dokumento. Ji net savo paso iš namų nebuvo pasiėmusi. Banko darbuotoja M. paskaičiavo 50 000 litų, atidavė jai pinigus. Už pinigus pasirašė abidvi: M. ir ji. Ji pasirašė, bet pinigų negavo. M. pasiėmė tą popierėlį. Pinigai buvo paimti iš jos sąskaitos. Tai sužinojo vėliau. Neklausė, iš kur pinigai, ką ir kodėl turi pasirašyti, o Meilutė nieko neaiškino. Išėjus iš banko, M. jai nieko nepasakojo. Kai grįžo namo, klausė A. M., kur vekselis. Ta pasakė, kad viskas bus sutvarkyta. Pasirašius dokumentus „Akropolyje“, maždaug po 2 savaičių pas ją buvo atvažiavęs M. V., prašė atiduoti jo tėvui pinigus. Ji pasakė, kad pinigų neėmė, pasiūlė nuvažiuoti pas M. N.. Tas išvažiavo. Po savaitės-dviejų M. vėl atvažiavo pas ją, prašė pinigų. Kadangi ji pinigų neėmė, pasakė nuvažiuoti pas M. N.. Jai nei M. N., nei A. M. neskambino. Maždaug praėjus mėnesiui pas ją atėjo antstolis. Pasakė, kad jos butas parduotas iš varžytinų. Antstolių kontoroje nebuvo niekada. Antstolio padėjėjas pas ją buvo atvykęs du kartus. Pirmą kartą pasirašė vieną dokumentą. Nežiūrėjo, ką pasirašinėjo. Kitą kartą ji nepasirašinėjo jokių dokumentų. Nuo jos sąskaitos „Swedbanke“ buvo nuimta 25000 litų. Banko darbuotoja perskaičiavo pinigus mašinėle, pasakė, kad 50 000 litų. M.pasiėmė pinigus. Apie tai, kad nuo jos sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ buvo nuimti pinigai (25 000 litų) sužinojo, kai mirė sesuo 2012 m. gegužės mėnesio pradžioje. Iki tol nieko nežinojo. Jokių laiškų iš antstolio kontoros negaudavo. A. M. turėjo raktelį nuo jos pašto dėžutės, kai gyveno pas ją iki antstolio atvykimo. Kaip matyti, nukentėjusioji V. B. jokių pinigų negavo, Z. V. jai pervedė 2011-08-20 d. 25000 tūkst. Lt, tą pačią dieną pasirašomas vekselis, vekselį pateikia M. V., ir vekselį surašo A. M., pasirašo kaip laiduotoja. Vekselis išrašytas vienai dienai, (duomenys neskelbtini) m. moteriškei, savaitgalį. A. M. nurodė, kad pinigai buvo reikalingi sutvarkyti paskolai, kurios detalių, kaip minėta, nurodyti nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu negalėjo. Be to, nurodytos detalės labai prieštaringos tarpusavyje įvairiose parodymų dalyse. N. V. B. parodymuose nėra jokių esminių prieštaravimų, jos parodymai nuoseklūs, pakankamai detalūs, juos patvirtina kitos bylos aplinkybės ir apklausti liudytojai. Paties fakto apie pinigų gavimą neneigia ir A. M., ji nepaaiškino, kaip minėta, kodėl ir kaip buvo tai daroma. Įvertinant byloje surinktus įrodymus, atskirai ir įrodymų visetą, darytina išvada, jog kaltinamųjų Z. V., M. V. ir A. M. kaltė įrodyta. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą nurodė, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai-teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju, panaudojant apgaulę, turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Apgaulė – esminis sukčiavimo požymis – suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą, padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K–507/2012, 2K-568/2012). Kaltinamų kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios V. B. parodymai, liudytojų V.M. N., A.V. N., J. V. parodymai, iš dalies A. M. parodymai, liudytojų V. B., V. M., S. Š., J. Š. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Taigi, kaltinamųjų Z. V., M. V. ir A. M. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį.

K. Z. V., M. V. ir A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Jų atsakomybę sunkina veikos padarymas bendrininkų grupe.

Nukentėjusioji V. B. pareiškė 250 000 Lt civilinį ieškinį. Nurodo, jog jos butas buvo parduotas iš varžytinių per antstolį V. M. J. V. B.. Patyrė moralinę traumą. Prašo išieškoti iš kiekvieno kaltinamojo po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 50000 Lt turtinės žalos, kadangi jos butas buvo parduotas iš varžytinių (t.1 b.l. 69-70). Kaip matyti iš vykdomosios bylos, V. B. priklausančio buto (45/100 dalių dviejų kambarių buto) įkainojamas buvo 54000 Lt (pagal atliktą ekspertizę bei nustatyta antstolio patvarkymu (vykdomosios bylos l. 56-62, 74). Butas buvo parduotas J.V. B.. Iš byloje esančio paprastojo vekselio, datuotas 2011-08-20 matyti, jog jame nurodyta, kad 2011-08-21 be sąlygų įsipareigojama Z. V. sumokėti 50000 Lt, mokėjimo vieta – Vilniaus 10, Rudamina, Vilniaus r., vekselio davėjas V. B., laiduotoja nurodyta A. M., kitoje pusėje nurodyta, jog „asmeniškai apmokėjimui gavau 2011-08-22 V. B.“ ir parašas bei „asmeniškai apmokėjimui gavau, 2011-08-22 A. M.“ ir parašas (t. 1, b.l. 187, vykdomosios bylos l. 2). Taigi, civilinis ieškinys pagrįstas, tenkintinas iš dalies, t.y. nukentėjusiosios naudai solidariai iš kaltinamųjų atlygintina 50 000 Lt atitinkanti turtinė žala eurais. Neturtinės žalos, atsižvelgiant, jog nusikalstama veika sunki, tačiau veika turtinė, nesusijusi su sveikatos sutrikdymu, tačiau moteris senyvo amžiaus, patyrė stresą, sveikatos pablogėjimą, buvo apgauta, pragyvena tik iš pensijos, buvo apgaule užvaldytas jos vienintelis turtas – butas, kaltinamųjų kaltė tyčinė, taigi, atsižvelgiant į visas aplinkybes, priteistina atlyginti nukentėjusiajai 1000 EUR neturtinės žalos solidariai iš visų trijų kaltinamųjų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam Z. V. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas sukčiavimas su kvalifikuojančiu požymiu, veika sunki, padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Atsižvelgiama, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, veika padaryta prieš senyvo amžiaus moterį, atsižvelgiama į padarytą turtinę žalą, į tai, jog ji neatlyginta, į asmenybę: vidurinio išsilavinimo, vedęs, administracine tvarka baustas, neteistas (b.l.74-83). Kadangi apgaule buvo užvaldytas didelės vertės svetimas turtas, veika padaryta prieš senyvo amžiaus moterį, kaltinamasis nepripažino veikos, nesigaili, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamajam skirtina reali 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Visgi, kadangi asmuo neteistas, socialiai integruotas, veiką padarė pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą tikslinga atidėti, manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įpareigojant kaltinamąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gražinti turtinę žalą nukentėjusiajai V. B., taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. V. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas sukčiavimas su kvalifikuojančiu požymiu, veika sunki, padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Atsižvelgiama, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, veika padaryta prieš senyvo amžiaus moterį, atsižvelgiama į padarytą turtinę žalą, į tai, jog ji neatlyginta, į asmenybę: aukštojo išsilavinimo, vedęs, administracine tvarka baustas, neteistas (b. l.98-111). Kadangi apgaule buvo užvaldytas didelės vertės svetimas turtas, veika padaryta prieš senyvo amžiaus moterį, kaltinamasis nepripažino veikos, nesigaili, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamajam skirtina reali 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Visgi, kadangi asmuo neteistas, socialiai integruotas, veiką padarė pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą tikslinga atidėti, manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įpareigojant kaltinamąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gražinti turtinę žalą nukentėjusiajai V. B., taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajai A. M. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas sukčiavimas su kvalifikuojančiu požymiu, veika sunki, padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Atsižvelgiama, jog nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, veika padaryta prieš senyvo amžiaus moterį, atsižvelgiama į padarytą turtinę žalą, į tai, jog ji neatlyginta, į asmenybę: aukštesniojo išsilavinimo, našlė, administracine tvarka nebausta, neteista (b. 130-140). Kadangi apgaule buvo užvaldytas didelės vertės svetimas turtas, veika padaryta prieš senyvo amžiaus moterį, kaltinamoji nepripažino veikos, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamajai skirtina reali 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Visgi, kadangi asmuo neteista, nebausta, socialiai integruota, veiką padarė pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą tikslinga atidėti, manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įpareigojant kaltinamąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gražinti turtinę žalą nukentėjusiajai V. B., taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo.

K. Z. V. paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-73 ), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

K. M. V. paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-97), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajai A. M. paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 128-129), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėju., a.k. (duomenys neskelbtini) jai priklausančias 45/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, tačiau paliekant teisę jį valdyti ir juo naudotis, tikslinga palikti galioti iki tol, kol įsitesės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsitesėjus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą tikslinga panaikinti.

Būtinosios gynėjų išlaidos už atstovavimą kaltinamiesiems nėra priteistinos, nes tokiu būdu būtų iškreipta būtinojo gynėjo dalyvavimo instituto esmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti Z. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant kaltinamąjį: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti 14 493 EUR turtinę žalą nukentėjusiajai V. B., neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo.

Pripažinti M. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant kaltinamąjį: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti 14 493 EUR turtinę žalą nukentėjusiajai V. B., neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo.

Pripažinti A. M. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir ją nubausti laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant kaltinamąją: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti 14 493 EUR turtinę žalą nukentėjusiajai V. B., neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo.

N. V. B. 250000 Lt civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiosios naudai iš kaltinamųjų Z. V., M. V. ir A. M. atlyginti solidariai 14 493 EUR turtinę žalą ir 1000 EUR neturtinę žalą nukentėjusiosios V. B. naudai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jai priklausančias 45/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1095-9017-1010:0062, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, tačiau paliekant teisę jį valdyti ir juo naudotis, palikti galioti iki tol, kol įsitesės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsitesėjus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

K. Z. V. paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

K. M. V. paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajai A. M. paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.