Kauno apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital, AS, ieškinį atsakovui T. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui T. Š. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. rugpjūčio 7 d., jo šeimos nariui – tėvui V. Š.. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, atsakovui teismo procesiniai dokumentai laikomi įteikti tinkamai. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus byloje formalų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2019 m. vasario 5 d. UAB „mogo LT“ ir atsakovas T. Š. sudarė lizingo (Išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę – automobilį „OPEL ASTRA-G-CABRIO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), o atsakovas priėmė transporto priemonę, ją valdė ir naudojosi su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti pagal sutartį periodines įmokas. Atsakovui perduotos transporto priemonės vertė 2 500,00 Eur, lizingo terminas – 2019 m. vasario 5 d. – 2021 m. gruodžio 5 d. Vadovaujantis sutarties 14.3 punkto nuostatomis, 2019 m. liepos 29 d. dėl esminių pažeidimų, kadangi atsakovas nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka, šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta. Apie sutarties nutraukimą atsakovas T. Š. informuotas rašytiniu pranešimu.

Pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. periodine reikalavimo teisių pardavimo–pirkimo ir perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teisę į T. Š. įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU. 2017 m. kovo 1 d. periodine reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kreditorius Risk Management Services OU perleido reikalavimo teises į T. Š. įsiskolinimą PlusPlus Capital, AS. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas išsiunčiant pranešimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis).

Tarp ieškovės PlusPlus Capital, AS, ir atsakovo T. Š. yra susiklostę sutartiniai išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį tinkamai nevykdė, nustatyta tvarka įmokų nemokėjo, nutraukus sutartį nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, perėmusiai reikalavimo teises į atsakovą, transporto priemonės negrąžino. Ieškovės pateiktais duomenimis, likusi ieškovo negrąžinta finansavimo suma sutarties nutraukimo metu buvo 2 426,99 Eur, kuri, kaip ir sutarties sudarymo mokestis – 352,94 Eur, ieškovei priteistini iš atsakovo (CK 6.574 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 186,86 Eur negautas pajamas (negautas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas), paskaičiuotas iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui dienos bei 48,00 procentų dydžio metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovės negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą 2 426,99 Eur sumą nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos, t. y. 2021 m. gruodžio 5 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė su atsakovu sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė 2019 m. liepos 29 d. Ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanas, kaip negautas pajamas, prašo priteisti jas paskaičiavusi už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. už laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos iki reikalavimo perleidimo dienos – 363,41 Eur, ir nuo reikalavimo perleidimo dienos 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. liepos 30 d., t. y. iki kreipimosi į teismą dienos – 823,45 Eur. Iš ieškovės teismui pateiktų duomenų nėra galima nustatyti tikslios palūkanų sumos, kurios atsakovas nesumokėjo ieškovei iki sutarties nutraukimo, t. y. iki 2019 m. liepos 29 d. Tačiau, teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė nelaikytina kliūtimi netenkinti ieškovės reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios turėtų būti paskaičiuotos už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (jas ieškovė įvardija kaip negautas pajamas), o taip pat ir dėl negautų pajamų, kurias ieškovė paskaičiavo kaip negautas mokėjimo (pelno) palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat ir 48 procentų dydžio metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 2 426,99 Eur sumos, nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2021 m. gruodžio 5 d. (iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), priteisimo. Kaip matyti iš reiškiamo reikalavimo, ieškovė negautas pajamas sieja su šalių sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje numatytomis mokėjimo (pelno) palūkanomis, kurias ji būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai ir laiku vykdęs sutartinius įsipareigojimus ir sutartyje nustatyta tvarka bei terminais būtų mokėjęs palūkanas. Įvertinus pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą praktiką šio pobūdžio bylose, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo negautas pajamas, kurias ji apibrėžė pagal šalių sudarytą sutartį mokėtina palūkanų suma, yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi ieškovė, su atsakovu sudarydama išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį, turėjo pagrįstą lūkestį, jog atsakovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, už finansuotą pinigų sumą ji gaus nustatyto dydžio užmokestį, todėl ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo tenkintinas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis), ieškovei priteistina iš atsakovo 1 186,86 Eur ir 48 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo 2 426,99 Eur sumos nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2021 m. gruodžio 5 d.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 89,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 1,79 Eur. Nurodytos išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei PlusPlus Capital, AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 426,99 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt šešių eurų 99 ct) skolą, 352,94 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 94 ct) sutarties sudarymo mokestį, 1 186,86 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų 86 ct) palūkanas ir negautas pajamas, negautas pajamas – 48 (keturiasdešimt aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (2 426,99 Eur) nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2021 m. gruodžio 5 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89,00 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Atsakovas T. Š. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.