Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2374-877/2012 pagal Kauno arkivyskupijos kredito unijos ieškinį atsakovėms D. R., D. S., A. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovės D. S. ir D. R. pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir 2011 m. gegužės 30 d. preliminaraus teismo sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nevertinta, jog aplinkybė, kad ieškovė apskritai turėjo pinigų, nepatvirtina fakto, jog tie pinigai buvo perduoti konkrečiai kasininkei – Ž. K., kuri neva atliko pinigų išmokėjimo operaciją. 2011 m. sausio 26 d. pirmos kasininkės Ž. K. (darbuotojas 301) dienos operacijų išrašas patvirtina, kad darbo dienos pradžioje kasininkė turėjo 6 993,17 Lt grynųjų pinigų. Remiantis kasos operacijų kvitų duomenimis, vėliau į kasą įnešta 100 Lt (kasos operacijos Nr. 40275, operacijos atlikimo laikas 11:20:09 val.) ir 2 400 Lt (operacijos Nr. 40276, operacijos atlikimo laikas 11:20:27 val.). Taigi 2011 m. sausio 26 d. 11:21:00 val. kasininkės Ž. K. seife buvo tik 9 493,17 Lt, todėl 2011 m. sausio 26 d. 11:22:12 val. apeliantei negalėjo būti išmokėti 25 000 Lt, nors ji ir pasirašė atspausdintame kasos operacijos kvite. Tik 2011 m. sausio 26 d. 11:29:49 val. į kasininkės Ž. K. apskaitomą sąskaitą įnešta 16 800 Lt, t. y. praėjus beveik 10 minučių nuo apeliantės pasirašymo kasos operacijų kvite.

Nepagrįstai laikyta, kad ieškovė įrodė pinigų perdavimo faktą, motyvuojant tuo, jog visus dokumentus apeliantė turėjo pasirašyti tik po to, kai jie buvo atspausdinti, atliktas techninis darbas, atspausdintas kvitas ir paskolos sutartis, kurią apeliantė turėjo peržiūrėti. Apskaitos tvarkos 141 punkte nurodyta, kad kasininkai įrašus narių ir klientų sąskaitose daro remiantis sutartimis ar kitais operaciją pagrindžiančiais dokumentais. Tai reiškia, kad visi kvitai ir pinigų išdavimas galėjo būti vykdomi tik po to, kai Ž. K. buvo pateikta tinkamai pasirašyta paskolos sutartis ir dvi laidavimo sutartys.

Nepagrįstai aplinkybė, jog ieškovės buhalterinės apskaitos sistemoje 16 800 Lt sumos perdavimo kasininkei Ž. K. apskaitymas užfiksuotas septyniomis minutėmis vėliau, laikyta nepaneigiančia fakto, kad ieškovės kasoje paskolos išmokėjimo metu buvo pakankamai pinigų paskolai suteikti. Apskaitos tvarkos 147 punkte nustatyta, kad kasos pajamų operacijų dokumentai klientams išduodami ir sumos į jų sąskaitas įrašomos tik gavus pinigus. Yra visiškai įrodyta, kad ieškovės darbuotojai kasininkei Ž. K. 2011 m. sausio 26 d. 11:22:12 val. nebuvo perduoti 16 800 Lt, todėl ji negalėjo šiais pinigais disponuoti ir išmokėti apeliantei 25 000 Lt.

Nustačius, kad prašyme vartojimo paskolai gauti, kurį priėmė ieškovės darbuotoja Ž. K., yra suklastotas apeliantės sutuoktinio A. R. parašas, turėjo būti kritiškai vertinti liudytojos Ž. K., nesugebėjusios paaiškinti, kaip prašyme atsirado suklastotas A. R. parašas, parodymai. Jeigu kredito įstaiga neužtikrina pareiškėjų tapatybės nustatymo teisingumo, neužtikrina priimamų dokumentų ir parašų tikrumo, yra pagrindas manyti, kad aplaidžiai atliekamos ir visos kasos operacijas, spausdinami pinigų išdavimo kvitai, bet pinigai neišduodami, nes jų nėra kasininkės seife.

Neatsižvelgta, kad liudytoja S. S., kurios atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir nagrinėjama baudžiamoji byla Kauno miesto apylinkės teisme dėl nusikalstamos veikos pagal BPK 182 straipsnį (dėl sukčiavimo), patvirtino, kad 2011 m. sausio 26 d. apeliantė negavo pinigų iš ieškovės, tik pasirašė, o visais kitais atvejais iš finansų įstaigų gautus kreditus perdavė V. Č., kuri kartu su S. S. yra kaltinama sukčiavimu.

Nepagrįstas argumentas, jog apeliantė aktyviais veiksmais siekė tapti ieškovės nare, užpildė prašymą, sumokėjo pajinį įnašą. Nevertinti apeliantės argumentai, kad ne ji užpildė prašymą suteikti paskolą, prašyme yra suklastotas jos sutuoktinio A. R. parašas, ji neįnešė pinigų į ieškovės sąskaitą, nes neturėjo tokios pinigų sumos, tik pasirašė kasos operacijų kvitus Nr. 40275, 40276, 40278, 40279, pagal kuriuos ji neva įnešė į ieškovės kasą iš viso 2 670 Lt.

Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl atsakovės D. R. pareigos, kylančios iš 2011 m. sausio 26 d. paskolos sutarties Nr.11-00006, grąžinti ieškovei 25 000 Lt paskolą, 765,76 Lt palūkanų, 33,69 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad ieškovė nėra įrodžiusi paskolos sutartyje nurodytų pinigų perdavimo atsakovei.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tai reiškia, kad teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda, kai šalys susitaria dėl atitinkamo pinigų kiekio perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008 A. N. v. R. R.).

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad 16 800 Lt apskaitymas kasininkei Ž. K. ieškovės kompiuterinėje apskaitos programoje 2011 m. sausio 26 d. septyniomis minutėmis vėliau, nei buvo užfiksuota paskolos pagal kvitą Nr. 40277 išmokėjimo atsakovei D. R. operacija, gali būti laikomas neatitinkančiu ieškovės kredito unijos Apskaitos vedimo ir atsiskaitymų vykdymo tvarkos 147 punkto, nustatančio, kasos pajamų operacijų dokumentai klientams išduodami ir sumos į jų sąskaitas įrašomos tik gavus pinigus, tačiau tai neįrodo, kad 16800 Lt nebuvo pervesti kasininkei Ž. K., t.y. kad ji jų negavo, todėl ir paskolos suma apeliantei negalėjo būti perduota.

Šį apeliantės argumentą pirmiausiai paneigia jos pačios sąskaita. Apskaitos vedimo ir atsiskaitymų vykdymo tvarkos 147 punktas nekonkretizuoja asmens, gavusio pinigus (paskolos davėjo ar gavėjo). Logiška manyti, jog, skolinamų pinigų neturint kasininkui, jų gavimo negalėtų patvirtinti ir paskolos gavėjas, tačiau apeliantė kaip paskolos gavėja pasirašė 2011 m. sausio 26 d. paskolos sutartį ir 25 000 Lt gavimą patvirtinantį kasos kvitą operacijos Nr. 40277.

Ieškovės Apskaitos vedimo ir atsiskaitymų vykdymo tvarkos 141 punktas įtvirtina kasininko pareigą įrašus unijos narių ir klientų sąskaitose daryti, remiantis sutartimis ar kitais operaciją pagrindžiančiais dokumentais. Pagal šį punktą operacijos teisingumas tvirtinamas nario ar kliento ir kasininko parašais. Apeliantė pasirašė paskolos sutartį ir visas pinigines operacijas patvirtinančius dokumentus, neginčijo nei sutarties, nei savo parašo pinigų gavimo kvite, todėl kasininkė pagrįstai padarė 25 000 Lt paskolos gavimo įrašą atsakovės D. R. sąskaitoje nr.72-00346-3.

Antra, kasininkės Ž. K. (darbuotojos 301) dienos operacijų apyrašas ir aiškinamasis raštas t. 1 b.l. 126-129 bei pinigines operacijas įrodantys kvitai t. 2 b.l. 74 patvirtina, kad prieš paskolos išmokėjimą atsakovei D. R. ši kasininkė savo kasoje turėjo 26 463,17 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šių įrodymų vertinimu, susietu su liudytojos Ž. K. parodymais, ieškovės Apskaitos vedimo ir atsiskaitymų vykdymo tvarkos nuostatomis, paskolos sutartimi ir pinigų išmokėjimo kvitu, iš kurių teismas padarė pagrįstą išvadą, jog aplinkybė, kad ieškovės buhalterinės apskaitos sistemoje 16800 Lt sumos perdavimo kasininkei Ž. K., dienos pradžioje kasoje turėjusiai 6993,17 Lt, apskaitymas septyniomis minutėmis vėliau, nei užfiksuotas paskolos išmokėjimas, nepaneigia fakto, kad ieškovės kasoje paskolos išmokėjimo metu buvo pakankama pinigų suma paskolai suteikti. Šią aplinkybę įrodo 2011m. sausio 25 d. išrašas iš ieškovės kompiuterinės apskaitos programos, iš kurio matyti, kad tą dieną ieškovės turto sudėtyje buvo ir 783554,15 Lt pinigai, iš jų kasoje - 27469,21 Lt (pirma kasininkė turėjo 6993,17 Lt, antra kasininkė- 300 Lt, vyr. kasininkė - 20176,04 Lt). Visos operacijos ieškovės buhalterinės apskaitos programoje buvo užfiksuotos dešimties minučių tarpsnyje. Apskaitos vedimo ir atsiskaitymų vykdymo tvarkos 139 punktas reikalauja, kad operacijos, atliekamos grynais pinigais, čekiais, mokėjimo nurodymu arba debeto mokėjimo nurodymu, kompiuterinės apskaitos programoje turi būti užfiksuotos tą pačią dieną (nėra reikalavimo jas fiksuoti būtent tuo momentu, kai jos yra atliekamos). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad, įvertinus pirmiau atliktiną techninį darbą (sutarties, kvito atspausdinimą ir peržiūrėjimą) akivaizdu, jog minėtus dokumentus atsakovė pasirašė tik po to, kai jie buvo atspausdinti, o tam buvo reikalingas tam tikras laikas (aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2011 m. sausio 26 d. į 301-jo kasininko kasą buvo įmokėti 100 Lt ir 2400 Lt nario pajai, tuomet vyr. kasininkė buvo paprašyta suskaičiuoti ir perduoti pinigus 301 kasininkei; prieš išduodant paskolą, 301 kasininkei reikėjo atlikti pakankamai daug operacijų, todėl per laiką, kol vyr. kasininkas skaičiavo pinigus, darbuotojas atlikinėjo kitas operacijas programoje: buvo padarytas 25 000 Lt paskolos išmokėjimas, paimtas mokestis už pažymos išėmimą iš SODROS duomenų bazės, nario įmokėtas 150 Lt pinigų išgryninimo mokestis; vyr. kasininkui suskaičiavus ir perdavus pinigus 301-ai kasininkei, programoje atliktas 16 800 Lt perdavimas)(CPK 185 straipsnis).

Nesutiktina, kad pinigų išdavimu paskolos gavėjai abejotina dėl suklastoto apeliantės sutuoktinio A. R. parašo. Šis parašas yra ne paskolos sutartyje, o atsakovės D. R. prašyme paskolai gauti. Liudytoja Ž. K. patvirtino, kad prašymą klientas gali užpildyti ir namuose. Faktas, kad parašas nurodomam laiduotojui nepriklauso, įrodo ne paskolos neišdavimą, o ieškovės rizikos prisiėmimą, aplaidžiai elgiantis prievolių įvykdymo užtikrinimo atžvilgiu.

Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais buvo konstatuoti aktyvūs paskolos gavėjos veiksmai, siekiant tapti ieškovės kredito unijos nare. Apeliantė teigia, kad prašymą paskolai gauti užpildė ne ji, tačiau neginčija savo parašo nei šiame prašyme, nei pajinių įmokų mokėjimo kvituose.

Išvardintų įrodymų analizė nekelia abejonių dėl apeliantės patvirtinimo, gavus paskolos sutartyje nurodytus pinigus, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, jog paskolos dalykas paskolos gavėjai buvo perduotas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti ir apie paskolos gavėjos valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo, dėl apgaulės pasirašius apsimestinę paskolos sutartį.

Apeliantės argumentus apie pinigų neišmokėjimą dėl to, kad pati ieškovė jų neturėjo, galiausiai paneigia nuosekli pačios apeliantės pozicija apie pinigų negavimą todėl, kad juos paėmė kitas asmuo (V. Č.). Tam, kad ieškinio pagrindu nurodomas paskolos sandoris būtų kvalifikuotas kaip apsimestinis, atsakovė turėjo jį CK 1.87, 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais nuginčyti kitoje byloje arba, 2011 m. spalio 1 d. netekus galios CPK 430 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimui pateikti priepriešinį reikalavimą dokumentiniame procese, pareikšti priešieškinį (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Nesant priešpriešinio atsakovės reikalavimo negalima konstatuoti, kad jos parašai paskolos sutartyje ir pinigų gavimą patvirtinančiame kvite dengia sandorį tarp kitų asmenų ar kas šis sandoris yra sudaryti dėl apgaulės - toks vertinimas sukeltų atitinkamas teises ir pareigas byloje nedalyvavusiems asmenims, kuriems reikalavimai nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti. Būtinumą pateikti reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo patvirtina prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo išdėstyta atsakovės D. R. pozicija, bylos procese ji buvo atstovaujama advokatės, tačiau šios teisės nerealizavo. Nurodomi argumentai pagrindžia, kad, nepriklausomai nuo liudytojos S. S. parodymų vertinimo, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog paskolos gavėjos santykiai su trečiaisiais asmenimis, panaudojant gautą kreditą, yra jos asmeninis sprendimas, neatleidžiantis nuo kredito sutartimi prisiimtos pareigos paskolą ieškovei grąžinti (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, kad nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir nenustačiusi CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti, pakeisti ar perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apygardos teismo teisėjų kolegija sprendimą palieka nepakeistą (CPK 320 straipsnio antroji dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 2013 m. sausio 21 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantei 387 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, todėl iš jos ši suma valstybei priteistina (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 387 (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis) Lt žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.