Utenos apylinkės teismo sprendimas

2011-12-02 · Civilinė byla Nr. 2-1741-839/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
2-1741-839/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gediminas Karpavičius
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
R. V., R. V. I.Į.
Civilinė byla Nr. 2-1741-839/2011Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01425-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 14.1; 14.4.; 99.3.; 99.5.; 99.7.; 99.9.; 113.2.; 116.5.1.; 116.5.2.; 127.7.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2011 m. gruodžio 2 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams R. V. individualiai įmonei ir R. V. dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo R. V. individualios įmonės ir subsidiariai iš atsakovo R. V. 8.800,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 6981,12 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas R. V. individuali įmonė, nutraukdamas darbo sutartį su ieškovu, neišmokėjo jam darbo užmokesčio. Prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovai per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priimamas teismo sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Ieškovo ieškinys, atlikus formalų pateiktų rašytinių įrodymų (2010-04-16 darbo sutarties (5 b.l.), LR Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus sprendimo dėl R. V. IĮ patikrinimo (7 b.l.0, 2011-06-13 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimo (8 b.l.), darbo užmokesčio žiniaraščių (9-19 b.l.), juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo (26 b.l.)) vertinimą, tenkintinas iš dalies, nes pasitvirtinus šių rašytinių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ir iš atsakovų ieškovui iš dalies priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.

LR Darbo kodekso 141 str. nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, t.y. išmokėti visas darbuotojui priklausančias sumas pagal DK 206 str. taisykles – kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, - ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti jam priklausantį mokėti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010-04-19 iki jo atleidimo dienos 2011-02-28 – 8800,00 Lt (po 800,00 Lt per mėnesį – darbo sutartyje sutartą minimalų darbo užmokestį). Atsakovas R. V. I.Į. neginčijo fakto, kad ieškovui nesumokėjo darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-04-19 iki 2011-02-14. Nors ieškovas nurodo, kad darbo santykiai su darbdaviu nutraukti 2011 m. vasario 28 d., tačiau iš VSDFV duomenų matyti, kad ieškovas iš darbo atleistas 2011 m. vasario 14 d., duomenų apie atleidimo laiką ieškovas neteikė ir jų neginčijo, todėl atleidimo diena laikytina 2011 m. vasario 14 d. Šią aplinkybę taip pat patvirtina darbo užmokesčio žiniaraščio duomenys iš kurių matyti, kad už 2011 vasario mėn. ieškovui priskaičiuota 400 Lt (18 b.l.), VSDFV duomenys, jog ieškovas nuo 2011 vasario 18 dirba kitoje įmonėje.

Ieškovo apskaičiuotas neišmokėto darbo užmokesčio įsiskolinimas už 11 pilnų mėnesių, tačiau du mėnesius – 2010 m. balandžio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. – ieškovas išdirbo nepilnai. Taigi, už 2010 m. balandžio mėnesį išdirbtas 10 darbo dienų nesumokėtas darbo užmokesčio įsiskolinimas yra 381,00 Lt (800 Lt : 21 darbo dienų x 10 darbo dienų), už 2011 m. vasario mėnesį išdirbtas 10 darbo dienų nesumokėtas darbo užmokesčio įsiskolinimas yra 400,00 Lt (800 Lt : 20 darbo dienų x 10 darbo dienų). Todėl byloje esančiais duomenimis laikytina nustatyta, kad atsakovas R. V. I.Į. yra skolingas ieškovui darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-04-19 iki 2011-02-14 – 7981,00 Lt, skaičiuojant kas mėnesį darbo užmokestį po 800 Lt, neatskaičius privalomų mokėti mokesčių.

LR CK 2.50 str. 4 d. nurodyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija. Iš juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovas R. V. yra atsakovo R. V. individualios įmonės savininkas.

Kadangi atsakovas R. V. I.Į. laikotarpiu nuo 2010-04-19 iki 2011-02-14 įsipareigojęs mokėti mėnesinę 800,00 Lt algą, neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir neišmokėjo atleidžiamam iš darbo ieškovui priskaičiuoto 7981,00 Lt darbo užmokesčio, todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo R. V. individualios įmonės ir subsidiariai iš atsakovo R. V. (Darbo sutarties 3 p., LR DK 141 str., 206 str., LR CK 2.50 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio padavimo – už 192 kalendorines dienas).

LR DK 141 str. 3 d. nustato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pagrindas taikyti LR DK 141 str. 3 dalyje numatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1. darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2. dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Ši norma nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti savo tikslus, jei ji proporcinga teisės pažeidimui. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija.

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau tekste– Aprašas). Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: skaičiuojamas laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (Aprašo 6.1 punktas), laikantis šiame Apraše nustatytos tvarkos. Pagal Aprašo 8 punktą vidutinis mėnesio darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.

Iš darbo sutarties matyti, kad ieškovas dirbo penkių darbo dienų per savaitę režimu.

Šioje byloje nustatyta, kad darbo santykiai tarp šalių tęsėsi iki 2011-02-14. Ieškovui buvo sutartas mokėti minimalus darbo užmokestis, todėl ieškovo vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas iš jo uždarbio, jam priskaičiuoto už paskutinius tris mėnesius, einančius prieš 2011-02-14. Pagal Aprašo nuostatas, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, yra apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos užmokestis. Pagal Aprašo 6.2 punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Iš byloje esančių duomenų (16, 17, 19 b.l.) matyti, kad ieškovas 2010 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais ir 2011 m. sausio mėnesį turėjo dirbti 65 darbo dienas (lapkritį – 21, gruodį – 23, sausį - 21), jam tuo laikotarpiu priskaičiuotas darbo užmokestis 2400,00 Lt. Vidutinis darbo dienos užmokestis yra 2400,00 : 65 = 36,92 Lt.

Metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (Aprašo 9 punktas). Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-623 2.1.1 punktą 2011 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 21,1 darbo dienos. Ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas remiantis Aprašo 8 punktu, yra 779,01 Lt (36,92 x 21,1).

Nenustačius, kad ieškovui darbo sutarties nutraukimo dieną nebūtų įmanoma pervesti priklausančio darbo užmokesčio ir kitų išmokų (LR DK 206 str. 1d. 1p.), nesant su ieškovu sudaryto susitarimo nustatyti kitokią atsiskaitymo tvarką, su juo buvo privalu visiškai atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną. Su atleidžiamu iš darbo V. P. jo atleidimo dieną nebuvo atsiskaityta. Ieškovui darbo sutarties nutraukimo dienai priklausė išmokėti esmingai daugiau nei jo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis ir kad dėl tokio uždelsimo ieškovas nėra kaltas, todėl atsakovų atžvilgiu taikytinos LR DK 141 str. 3 d. nustatytos pasekmės: ieškovui priteistinas jo vidutinis darbo užmokestis (779,01 Lt – suma nurodyta neatskaičiavus mokesčių) už uždelsimo laiką, t.y. už laikotarpį nuo 2011-02-15 iki ieškinio padavimo dienos 2011-09-09 (kaip ieškinyje prašo ieškovas). Vidutinis darbo užmokestis (priskaičiuota suma) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2011-02-15 iki 2011-09-09 už 6 kalendorinius mėnesius ir 17 darbo dienų (779,01 Lt x 6 + 36,92 Lt x 17) yra 5301,70 Lt.

LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintas 84 proc., atmestas 16 proc.) paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str., 94 str., 96 str., 98 str.).

Už advokato pagalbą (dokumento surašymą) ieškovas turėjo viso 300,00 Lt išlaidų (21 b.l.), todėl iš atsakovų ieškovui priteistina 252,00 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str., 94 str., 98 str.).

Į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 398,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 79 str., 94, 96 str.).

Teismo sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (36,92 Lt x 21.1 = 779,01 Lt (priskaičiuota suma) priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 2p.).

Pažymėtina, kad teismas nėra priteistas sumas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, išmokantis ir mokesčius apskaičiuojantis asmuo, todėl pareigos apskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir nurodyti juos teismo sprendime pareigos neturi, todėl atsakovas, išmokėdamas ieškovui priteistas sumas, privalo juos apskaičiuoti (patikslinti) ir sumokėti.

Ieškinyje atsakovo R. V. individualios įmonės kodas (166309) nurodytas klaidingai, juridinių asmenų registre įmonės kodas yra 183853237, todėl įmonės kodas tikslintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 142, 270, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. V. individualios įmonės, įmonės kodas 183853237, ir subsidiariai iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai:

7981,00 Lt darbo užmokestį (priskaičiuota suma);

5301,70 Lt vidutinį darbo užmokestį (priskaičiuota suma) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2011-02-15 iki 2011-09-09;

5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 13282,70 Lt už laikotarpį nuo 2011-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

252,00 Lt už advokato pagalbą.

Teismo sprendimą dalyje dėl 779,01 Lt (priskaičiuota suma) vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. V. individualios įmonės, įmonės kodas 183853237, ir subsidiariai iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 398,00 Lt žyminio mokesčio.

Į valstybės biudžetą priteistą žyminį mokestį mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikti teismui.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos rajono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Karpavičius