Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų: 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. (18.2E) I3-3133; 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-9306; 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-10897; 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-11482 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus – pareiškėjai perskaičiuoti, pabaigti skaičiuoti pensiją.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2021 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu dėl senatvės pensijos paskyrimo (Pensijos byla Nr. 10.1, Kaupiamų duomenų byla, l. 1-3). Pareiškėjai senatvės socialinio draudimo pensija buvo paskirta Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-57108 nuo 2021-07-02 (1 t., b. l. 58).

Pensijos bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja, nesutikdama su paskirtos pensijos dydžiu, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. VSDFV Kauno skyriui periodiškai teikė prašymus, pretenzijas, prašydama perskaičiuoti senatvės pensijos dydį.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos nustatytos 2024 m. birželio 20 d. teismo nutartimi (2t., b. l. 10-12).

Šioje byloje skundžiamas VSDFV 2023 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. (18.2E) I3-3133 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo ir išskaitų iš pensijos“ (1 t., b. l. 43-45) priimtas ginčą išnagrinėjus išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka 2023 m. vasario 14 d. pareiškėjos pretenzijos (1 t., b. l. 82-83) ir 2023 m. vasario 17 d. prašymo (Pensijos byla Nr. 10.1) pagrindu, iš kurių spręstina, jog pareiškėja nesutiko su 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu dėl senatvės pensijos paskyrimo dėl pensijos dydžio dėl to, kad nebuvo įskaičiuotas į stažą senatvės pensijai gauti pareiškėjos mokymasis Vilniaus universitete ir laikotarpis, kai pareiškėja buvo registruota darbo biržoje (nuo 1999-09-08 iki 2021-07-01). Taip pat pareiškėja nesutiko su išskaitomis iš jos pensijos (2023-02-17 prašymas), prašydama sustabdyti nuo 2022 m. sausio mėn. per Swedbank atliekamus nuskaitymus valstybinei mokesčių inspekcijai (antstolei vykdant priverstinį išieškojimą).

Socialinio draudimo senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai).

Laikotarpių įskaitymą į stažą reglamentuoja Pensijų įstatymo 10 straipsnio nuostatos, pagal kurias nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d. (6 dalis), laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme (7 d.).

Nuostatų 6.5 punkte numatyta, jog sprendimas dėl pensijos priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis (toliau – ir Registro duomenys) apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d., o savarankiškai dirbusių asmenų – nuo 1991 m. sausio 1 d. ir tų laikotarpių pensijų socialinio draudimo įmokas ir draudžiamąsias pajamas.

Dėl Fondo valdybos 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. (18.2E) I3-3133

Šioje byloje skundžiamu 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-3133 Fondo valdyba, patikrinusi Pensijos byloje esamus duomenis, konstatavo, kad VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-57108 pareiškėjai paskirtos 203,32 Eur senatvės pensijos dydis apskaičiuotas teisingai, atsižvelgiant į pareiškėjos įgytą 21,4659 metų trukmės stažą bei įgytus 16,86 apskaitos vienetus. Minėtu sprendimu Fondo valdyba taip pat konstatavo, kad VSDFV Kauno skyrius teisėtai nuo 2022-07-01 vykdo išskaitymus iš pareiškėjos senatvės pensijos pagal antstolės A. K. patvarkymą Nr. S-22-133-13167.

Teismui nėra pagrindo nesutikti su 2023 m. kovo 15 d. sprendime Nr. (18.2E) I-3133 atliktu Fondo valdybos vertinimu.

Pensijų įstatymo 2 priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 1 punkte nurodyta, kad asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę laikotarpiai, tarp jų visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas (1.1 p.). Minėto priedo 2 punkte nustatyta, kad asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę laikotarpiai, tarp jų – mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje (2.4 p.).

Skundžiamame 2023 m. kovo 15 d. sprendime pagrįstai nurodyta, jog pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 papunkčio nuostatą, nėra pagrindo įskaityti pareiškėjos mokymosi Vilniaus universitete (tuo metu Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete nuo (duomenys neskelbtini) m. laikotarpio, dėl kurio ginčo nėra, jį patvirtina į Pensijos bylą pareiškėjos pateikta Diplomo kopija), nes pareiškėja nepateikė duomenų apie jos mokymąsi aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, o jokie kitokie mokymosi laikotarpiai šiame įstatyme nenumatyti, todėl nėra prilyginami stažui.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja į Pensijos bylą 2021 m. lapkričio 3 d. pateikė Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriaus 2021-07-01 pažymos Nr. P11-2021-275 kopiją, iš kurios matyti, jog nuo1999-09-08 iki 2021-07-01 ji buvo įregistruota Užimtumo tarnyboje, nurodant atitinkamus bedarbio registravimo laikotarpius.

Iki 2017-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad į stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, įskaitomas bedarbio pašalpų, mokėtų draustiems nuo nedarbo asmenims pagal Bedarbių rėmimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2005-01-01, ir nedarbo socialinio draudimo išmokų, mokamų pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas, gavimo laikas.

Byloje nustatyta, jog buvo įskaitytas laikotarpis nuo 2009-04-01 iki 2009-09-30, kuriuo pareiškėjai buvo mokamos nedarbo išmokos, ir ginčo byloje dėl to nėra.

Skundžiamame sprendime motyvuotai, išdėstant teisinį ir faktinį pagrindą, pagrįstai konstatuota, jog įskaityti į stažą pareiškėjos buvimo registruota darbo biržoje laikotarpius, kuriais nebuvo mokamos bedarbio pašalpos ir nedarbo išmokos – nuo 1999-09-08 iki 2009-03-03, nuo 2009-10-01 iki 2021-07-01 nėra pagrindo. Aplinkybę, jog nedarbo išmokos nebuvo mokamos patvirtina Pensijos byloje esantys Registro duomenys, taip pat ir pareiškėjos ranka padarytas įrašas prašyme dėl pensijos skyrimo.

Taigi, darytina išvada, jog Sprendime dėl pensijos skyrimo pensijos dydis (203,32 Eur) paskaičiuotas teisingai, atsižvelgiant į 21 m. 5 mėn. 18 d. metų stažą ir 16,86 apskaitos vienetus (nuo 2023 m. sausio 1 d. indeksuotos pensijos dydis – 342,31 Eur), pagrįstai neįskaitant į stažą mokymosi Vilniaus universitete ir pareiškėjos buvimo registruota darbo biržoje laikotarpių, kai nebuvo mokamos nedarbo išmokos, atsižvelgiant į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Fondo valdybos padaryta išvada, jog Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-57108 panaikinimui nėra pagrindo, yra teisėta ir pagrįsta.

Pensijų įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal vykdomuosius dokumentus iš pensijų išskaitoma įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 585 straipsnyje įtvirtinta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims. Todėl skundžiamame sprendime dėl pareiškėjos 2023-02-17 prašyme iš senatvės pensijos vykdomų išskaitymų nenuskaitymo (jų sustabdymo) Fondo valdyba pagrįstai nurodė, jog Kauno skyrius, gavęs antstolės A. K. patvarkymus bendrai išieškomai sumai – 3757,12 Eur, teisėtai nuo 2022-07-01 vykdo 30 proc. išskaitymus iš pareiškėjai mokamos senatvės pensijos.

Pažymėtina, jog pareiškėja byloje nekelia ginčo dėl išieškomų sumų dydžio CPK nustatyta tvarka, tačiau siekia, kad išskaitymai nebūtų atliekami, t. y. siekia nuginčyti antstolės veiksmus. Teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (2 t., b. l. 38-39) atsisakė priimti pareiškėjos papildomą skundą, vienu iš pagrindų nurodydamas, jog ginčas neteismingas administraciniam teismui ir išaiškino teisę pareiškėjai dėl to kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Dėl kitų skundžiamų Fondo valdybos sprendimų

Pareiškėja byloje taip pat ginčija Fondo valdybos 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-9306; 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-10897; 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-11482.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai, kai prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas. Vienas iš nurodytų pagrindų yra įtvirtintas VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte, o būtent, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Byloje nustatyta, jog Fondo valdybos 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-9306 priimtas, atsakant į pareiškėjos 2023 m. liepos 14 d. pretenziją, kurioje ji akcentavo, jog 2022 m. gruodžio 22 d. prašymas –pretenzija, adresuota Fondo valdybai, neišnagrinėta. 2023 m. liepos 14 d. pretenzijoje, kaip ir ankstesniuose kreipimuose (2023-02-14 pretenzijoje ir 2023-02-17 prašyme), pareiškėja nesutiko su senatvės pensijos apskaičiavimu ir iš pensijos vykdomais išskaitymais.

Iš šioje byloje skundžiamame VSDFV 2023 m. kovo 15 d. sprendime Nr. (18.2E) I3-3133 nurodytų ir teisme nustatytų aplinkybių, akivaizdu, jog minėtu Sprendimu buvo išnagrinėtos 2023-02-14 pretenzija ir 2023-02-17 prašymas, taip pat Fondo valdybos minėtame sprendime buvo nustatyta, jog Fondo valdybos Kauno skyrius gavo pareiškėjos 2022-12-29 prašymą – pretenziją ir turėjo šį prašymą – pretenziją persiųsti pagal kompetenciją nagrinėti Fondo valdybai, tačiau to nepadarė, o atsakė pareiškėjai į šį prašymą – pretenziją 2023-01-02 raštu Nr. (10.1E) DV_S-184. Dėl minėtų aplinkybių Fondo valdyba konstatavo, jog pareiškėjos 2023-02-24 pretenzija ta apimtimi, kuria ji skundžia, kad Fondo valdyboje nebuvo išnagrinėtas 2022-12-29 prašymas – pretenzija, yra pagrįsta.

Iš Pensijos byloje esamų duomenų matyti, jog 2022-12-29 prašymu – pretenzija buvo reiškiamas tas pats reikalavimas, kuriuo prašoma ir 2023 m. liepos 14 d. pretenzijoje, kaip ir ankstesniuose kreipimuose (2023-02-14 pretenzijoje ir 2023-02-17 prašyme) – perskaičiuoti pensiją (įskaitant mokymosi VU laikotarpį, buvimo registruota darbo biržoje laikotarpius), prašymas grindžiamas tais pačiais dokumentais, kurie buvo išnagrinėti priimant VSDFV 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (18.2E) I3-3133. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Fondo valdyba, nustačiusi, kad 2023-07-14 pretenzijoje pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, leidžiančių ginčyti ankstesnį Fondo valdybos sprendimą, ir remdamasi tuo metu galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-9306 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2023-07-14 pretenziją, kaip pakartotinę, todėl Fondo valdybos 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-9306 skunde nurodytais argumentais panaikinti nėra pagrindo.

Šioje byloje skundžiamas Fondo valdybos 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-10897 priimtas, atsakant į 2023-08-22 pareiškėjos prašymą. Minėtame prašyme pareiškėja pakartotinai nesutiko su senatvės pensijos apskaičiavimu, tačiau jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, nenurodė, todėl Fondo valdyba turėjo teisėtą pagrindą, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pareiškėjos 2023-08-22 prašymą atsisakyti nagrinėti kaip pakartotinį Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-10897 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundžiamas Fondo valdybos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-11482 priimtas, atsakant į pareiškėjos 2023-09-15 prašymą (reg. 2023-09-18), kuriame ji teigė, kad buvo nuslėptas pareiškėjos 2023-08-22 prašymas ir jis „yra be atsakymo“, prie prašymo kaip priedas buvo pridėtas 2023-08-22 prašymas.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjos 2023-08-22 prašymas Kauno skyriaus 2023-08-23 raštu Nr. (11.1E) DV_S-55181 buvo persiųstas Fondo valdybai ir į jį pareiškėjai atsakyta Fondo valdybos 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-10897, tai patvirtina ir jau nustatytos aplinkybės, vertinant Fondo valdybos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-11482 teisėtumą, todėl pareiškėjos 2023-09-15 prašymas Fondo valdybos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-11482 atmestas kaip nepagrįstas, jo panaikinimui nenustatyta nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog šioje byloje skundžiamuose sprendimuose tiek faktinių aplinkybių, tiek teisinių motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas, skundžiami Sprendimai iš esmės atitinka VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p. įtvirtintus reikalavimus jų turiniui, todėl pareiškėjos skundas dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (perskaičiuoti, pabaigti skaičiuoti pensiją) atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina taip pat, jog pareiškėjos patikslintas skundas dalyje dėl 2021 m. priimtų sprendimų (raštų) – VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. (10.1) DV_S-80169 ir VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. (10.1) DV_S-85178 panaikinimo teismo buvo atsisakytas priimti praleidus terminą skundui paduoti, konstatavus, jog jie buvo išsiųsti pareiškėjos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau pareiškėja jų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Taigi, pareiškėja terminą skundui dėl minėtų sprendimų paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kadangi nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, ir pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Jų atsisakymo teisėtumas patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartimi Nr. AS-337-442/2024, minėtuose sprendimuose pareiškėjai buvo išsamiai išdėstytas atsisakymo perskaičiuoti senatvės pensiją faktinis ir teisinis pagrindas, pateiktas detalus jos dydžio apskaičiavimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011, 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016). Taigi vien šiuo pagrindu, nepanaikinus minėtų sprendimų, pareiškėjos skundas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti prašomus veiksmus negali būti laikomas pagrįstu.

Pareiškėja akcentavo, jog skunde nurodyti jos prašymai – pretenzijos Kauno skyriaus buvo neišnagrinėti, nuslėpti. Teismas pažymi, jog šioje byloje skundžiamame 2023 m. kovo 15 d. sprendime Nr. (18.2E) I3-3133 Fondo valdyba konstatavo, jog Kauno skyrius gavęs pareiškėjos 2022-12-29 prašymą – pretenziją jos nepersiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Fondo valdybai, todėl šiuo aspektu pareiškėjos 2023-02-24 pretenzija yra pagrįsta. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnyje įtvirtinta, jog draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Iš skundžiamo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. (18.2E) I3-3133 matyti, jog Fondo valdybai adresuotos Jūsų 2023-02-14 pretenzijos esmė – nesutikimas su Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-57108 dėl pensijos paskyrimo. Fondo valdyba konstatavo, jog šia 2023-02-14 pretenzija buvo praleistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 mėnesių sprendimo dėl pensijos paskyrimo apskundimo terminas. Patikrinus Pensijos bylos duomenis buvo nustatyta, jog pareiškėja Kauno skyriui buvo pateikusi 2021-11-24 prašymą, kuriuo prašė socialinio draudimo pensiją peržiūrėti, tačiau jis, pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, nebuvo persiųstas pagal kompetenciją Fondo valdybai, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Iš skundžiamo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. (18.2E) I3-3133 matyti, jog Fondo valdyba, įvertinusi pirmiau paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. PE SP1E-57108 teisingumo pareiškėja kreipėsi nepraleidusi įstatyme nustatyto termino ir 2021-11-24 prašymą bei 2023-02-14 pretenziją išnagrinėjo.

Skundo reikalavimas dėl Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. PE SP1E-57108 panaikinimo teismo buvo atsisakytas priimti praleidus terminą skundui paduoti. Ir nors nespręstas pakartotinai jo termino atnaujinimo klausimas, tačiau jo teisėtumas teisme patikrintas, todėl jei ir buvo padaryti procedūriniai trūkumai, jie laikytini neesminiais, nes nagrinėjant ikiteismine ginčo tvarka priimto skundžiamo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. (18.2E) I3-3133 teisėtumą ir pagrįstumą, įvertintas ir Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. PE SP1E-57108 teisėtumas ir pagrįstumas, juolab, byloje nustačius, jog nebūtų teisinio pagrindo jo panaikinimui skunde nurodytais motyvais, ir atnaujinus terminą jam ginčyti, todėl akivaizdu, jog teisinis rezultatas nepasikeistų.

Teismas pažymi, jog šioje byloje nereiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl atsakovo veiksmų neteisėtumo vertinimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Tačiau tai netrukdo pareiškėjai kreiptis į teismą kitoje byloje, jei mano, kad jos teisės atsakovo veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos.

ABTĮ 11 straipsnyje nurodyta, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui (1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas atsakovo veiksmuose nenustatė nusikalstamos veikos požymių, todėl pareiškėjos prašymas patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakovą (kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo instituciją) dėl baudžiamosios bylos jam iškėlimo netenkinamas.

ABTĮ 3 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, teismas nevertina pareiškėjos išsakytų teismo posėdžio metu politinio ekonominio pobūdžio argumentų.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.