- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- T-7/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04063-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- A. Š., Z. Z., L. P., S. K., T. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų A. Š., Z. Z., L. P., S. K. ir T. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos joms priteisti iš Lietuvos valstybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 5 349,65 Lt turtinės žalos ir po 200 000 Lt neturtinės žalos. Patirtą turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjos kildino iš Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų nuosavybės teisių joms atkūrimo procese, bei iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo veiksmų nagrinėjant dvi civilines ir baudžiamąją bylas.
Pareiškėjos paaiškino, kad jų motina 1991 m. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą žemę. Iki 2013 m. nuosavybės teisė pareiškėjoms nebuvo atkurta. Tačiau įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nuteisti Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojai už tai, kad suklastotų Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 8 d. ir 1999 m. gruodžio 6 d. sprendimų pagrindu pareiškėjų vardu išskyrė žemės plotus, suformavo sklypus, juos pardavė fiziniams asmenims, o pinigus pasisavino. Dėl minėtų suklastotų Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų ir pirkimo-pardavimo sutarčių taip pat buvo pradėtos dvi civilinės bylos, kuriose Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė minėtus sprendimus panaikinti, taikyti restituciją, restitucijos pagrindu sklypus perduoti valstybės nuosavybėn, o iš pareiškėjų priteisti šių sklypų vertę. Pareiškėjos nurodė, jog nors nuosprendis baudžiamojoje byloje priimtas 2004 m. gruodžio 21 d., dvi civilinės bylos jų atžvilgiu buvo nagrinėjamos nepateisinamai ilgai, t. y. iki 2012 m., ir buvo užbaigtos pareiškėjoms palankiais sprendimais. Procesų metu pareiškėjoms buvo nepagrįstai apribota teisė disponuoti jų turtu, netenkinti jų prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, be to, bylose priėmus pareiškėjoms palankius galutinius sprendimus, joms nebuvo atlygintos visos turėtos išlaidos.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų (šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos) neteisėtų veiksmų reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos, o atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų – CK 6.272 straipsnio nuostatos. Ginčai, patenkantys į CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį, yra priskirtini nagrinėti administraciniams teismams, o ginčai dėl žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo, kuriuos reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Byloje atsakovą atstovauja trys subjektai, kurių veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimai yra reglamentuojami skirtingų CK straipsnių nuostatų (6.271 ir 6.272 str.) ir yra priskirtini skirtingiems teismams, todėl kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pareiškėjos aptariamu atveju joms padarytą žalą iš esmės sieja su ilgu bylų nagrinėjimo terminu, proceso metu taikytų apribojimų pareiškėjų turtui mastu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymu bendrosios kompetencijos teismuose. Taigi iš esmės pareiškėjos savo reikalavimus kildina iš teismo veiksmų ar neveikimo, susijusių su teisingumo vykdymu. Pažymėtina, kad teismai, kaip teisingumą vykdanti institucija, nėra viešojo administravimo subjektas ir bylų nagrinėjimas teisme, su kuo pareiškėjos sieja joms padarytą žalą, nėra viešojo administravimo veiksmai. Todėl bylų nagrinėjimo teisme proceso metu padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą byloje pagal V. Č. skundą dėl žalos atlyginimo; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą byloje V. A. S. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros; 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartį, priimtą byloje pagal D. V. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos).
Nors pareiškėjų nurodoma žala taip pat siejama su valstybės institucijos (tuo metu – Vilniaus apskrities viršininko administracijos) pareigūnų neteisėtais veiksmais atkuriant nuosavybės teises, tačiau šios aplinkybės iš esmės tik papildo pareiškėjų reikalavimus, kildinamus iš teismų veiksmų ar neveikimo. Todėl šioje byloje vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais pripažintini civiliniai teisiniai santykiai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis) ir ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjų A. Š., Z. Z., L. P., S. K. ir T. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys