- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- 2-8407-949/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06970-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., D. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Zigmas Šatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Š., D. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K. po sutuoktinio J. S. K. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja J. K. teismo posėdžio metu prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. S. K.. Santuokos metu jie įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl paveldėjimo teisę reglamentuojančių įstatymų nežinojimo ji nepadavė pareiškimo apie mirusio sutuoktinio palikimo priėmimą notarui. Šiai dienai nei pareiškėja, nei kas nors kitas nėra paveldėjęs J. S. K. palikimo, todėl ji yra priversta kreiptos į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus į mirusio sutuoktinio J. S. K. palikimą ir laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu. Paaiškino, kad moka mokesčius už butą, jį prižiūri. Butas įregistruotas jos vardu, todėl galvojo, kad butas priklauso jai ir nemanė, kad mirus sutuoktiniui yra būtina susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Jokio kito registruotino turto su sutuoktiniu nebuvo įgiję. Turėjo vieną sūnų, kuris yra miręs.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos J. K. prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sutinka, nes visos pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos (36 b.l.). Teismo posėdžio metu ji patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad po senelio mirties močiutė J. K. liko gyventi jiems su seneliu priklausiusiame bute, juo rūpinasi, moka mokesčius už butą. Jie su broliu į butą nepretenduoja, nesvarstė galimybės priimti palikimą po senelio mirties. Kitų pretendentų į palikimą nėra.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, klausimą dėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą prašo spręsti teismo nuožiūra ir prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (20-21 b. l.).
Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos J. K. prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sutinka, nes pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (36 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančio sutuoktuvių liudijimo (4 b. l.) matyti, kad J. S. K. ir J. K. (buvusi J.) susituokė 1658-12-07, santuoka įregistruota Šiaulių miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 797. Iš mirties liudijimo kopijos (3 b. l.) matyti, kad J. S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. S. K. mirties Šiaulių rajono 2-ajame notaro biure palikimo niekas nėra priėmęs (7 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad santuokos metu 1995-06-09 mainų sutartimi buvo įgytas butas adresu, (duomenys neskelbtini) (6 b.l.).
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Pareiškėja J. K., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad savo sutuoktinio J. S. K. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). Byloje pateikti duomenys, kad palikėjo sūnus S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (9-10 b.l.). Teismo posėdžio metu pateiktos gimimo liudijimo kopijos Nr. 372990 ir 445181 bei santuokos liudijimo kopija AA Nr. 222865 patvirtina, kad D. K. ir J. K. (po santuokos sudarymo Š.) yra mirusio S. K. vaikai ir pareiškėjos J. K. bei mirusio J. S. K. vaikaičiai. J. Š. ir D. K. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis (26-27 b.l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja turi teisę paveldėti po savo sutuoktinio J. S. K. mirties atsiradusį visą palikimą.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. S. K. sutuoktinė J. K. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi jų santuokoje įgytame nekilnojamajame turte, juo naudojosi, minėtą butą, kaip ir visą paveldėtą turtą, ji prižiūrėjo, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo.
Palikėjo J. S. K. turto priėmimas, pradedant pareiškėjai J. K. faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).
LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad J. K. mirusio sutuoktinio J. S. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.