Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį E. Š. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovo E. Š. buvimo vieta nežinoma, todėl procesiniai dokumentai įteikti jam viešo paskelbimo būdu 2019 m. rugsėjo 16 d. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimą apie civilinės bylos iškėlimą (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis).

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovo prašymu sprendimas priimamas už akių. Pagal Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2019 m. liepos 31 d., todėl ši data laikoma civilinės bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškovo pateikti dokumentai – valstybės įmonės „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išrašas, 2018 m. spalio 31 d. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) balansas, pažyma apie uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) turimą trumpalaikį turtą ir kt. dokumentai patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Verslaveda“. Minėta nutartimi Panevėžio apygardos teismas įpareigojo atsakovą perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus. 2018 m. spalio 31 d. balanso duomenimis įmonė turėjo 6294,59 Eur vertės trumpalaikio turto, kurio paskirtam bankroto administratoriui atsakovas neperdavė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas, neperduodamas bankroto administratoriui bendrovei priklausančio turto, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos, t.y. neteisėtai neveikė. Dėl atsakovo neveikimo atsirado neigiami padariniai – bendrovės turto sumažėjimas (žala). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Įvertinus bylos aplinkybes pripažintina, kad atsakovas turi pareigą atlyginti savo neteisėtu neveikimu padarytą žalą bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 6294,59 Eur eurų žalos atlyginimas.

Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos - 142 Eur žyminio mokesčio.

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 3,72 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos taip pat išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 6294,59 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 59 ct) žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6294,59 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išieškoti iš E. Š. į valstybės biudžetą 3,72 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir 142 Eur žyminio mokesčio, iš viso 145,72 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 72 ct).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.