Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. birželio 15 d. surašė J. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 balandžio 19 d. 15.00 val. patikrinus J. M. privačioje valdoje miškų būklę, nustatyta, jog J. M. 0,4 ha plote plynai savavališkai iškirto 22,17 ktm. žalių medžių – baltalksnių, iš viso 69 medžius, taip pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį.

II.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija prašė asmens skundo netenkinti. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga įrodyta, kad ne visi J. M. iškirsti medžiai buvo sausuoliai ir vėjavartos. Medžiai buvo iškirsti 2007 metų žiemą ar pavasarį, todėl nepraleisti Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti nuobaudų skyrimo terminai. Medžiai yra iškirsti plynai, o tai reiškia, kad atliktas ne rinktinis sanitarinis kirtimas, o plynas, kuris drastiškai pakeičia sąlygas ne tik kertamame, bet ir gretimuose medelynuose.

III.

Nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutarimu, Institucija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad pareigūnas priėmęs skundžiamą nutarimą, nurodė, kad medžiai yra iškirsti plynai, tai reiškia, kad atliktas ne rinktinis sanitarinis kirtimas, o plynas, kuris drastiškai pakeičia sąlygas ne tik kertamame, bet ir gretimuose medelynuose. Be to, net jei būtų kertamos tik vėjalaužos, tam taip pat yra reikalingas leidimas, kuris išduodamas tą pačią dieną, kai pateikiamas miško savininko prašymas. Teismas apklausė tik vieną iš pažeidimą užfiksavusių pareigūnų, nebuvo apklausti kiti du pažeidimą padėję užfiksuoti asmenys.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui, per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas yra ypač svarbus – visų pirma, siekiant išsiaiškinti ar nebuvo pažeisti ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai, todėl jo nenurodymas vertintinas kaip esminis procesinis pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole, pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, nėra užfiksuotas konkretus veikos padarymo laikas t.y. kada buvo iškirsti (kertami) medžiai (jis nenurodytas ir kitoje bylos medžiagoje). J. M. 2007 m. birželio 28 d. Institucijai pateiktame paaiškinime (b. l. 12) nurodė, kad išdžiūvusius ir išsivarčiusius medžius iškirto 2005 metų lapkričio pradžioje. Tačiau 2007 m. birželio 28 d. asmeniui surašytame nutarime šios aplinkybės nevertintos ir dėl pažeidimo padarymo datos taip pat nėra pasisakyta. Institucijos pozicija šiuo klausimu susiformavo tik ginčui persikėlus į teismą, o tai sudaro prielaidą manyti, kad veikos padarymo laikas šiuo atveju apskritai nebuvo tiriamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą teisme kito ir Institucijos pozicija dėl kaltinimo turinio – buvo nurodoma, kad galimai ne visi J. M. iškirti 69 medžiai buvo žaliuojantys, o apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad net tuo atveju, jei buvo kertamos tik vėjalaužos, šiam kirtimui taip pat buvo reikalingas leidimas. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje šiai bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo visapusiškai išsiaiškintos bei ištirtos ir dėl to galimai padaryto pažeidimo esmė tampa neaiški.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad surašant protokolą būta pažeidimų – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1673/2007).

Esant aukščiau aptartiems procesiniams trūkumams, nei Institucija, priėmusi 2007 m. birželio 28 d. nutarimą, nei pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti šios bylos. To padaryti negali ir apeliacinės instancijos teismas. Tad pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių, kad šie trūkumai būtų pašalinti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas. Byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. birželio 28 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Nutartis neskundžiama.