- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- 2YT-27850-592/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. J.. Pareiškėja po jo mirties kreipėsi į palikimo priėmimo vietos notarą, kuris paaiškino, jog pareiškėja negali priimti palikimo po tėvo mirties, nes jis po savo sutuoktinės J. J. mirties (duomenys neskelbtini) dėl atsiradusio palikimo, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau faktiniais veiksmais pradėjo valdyti butą t.y. rūpinosi jo išlaikymu ir už butui teikiamas paslaugas nuolat ir laiku mokėjo mokesčius. Pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. po sutuoktinės J. J. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Apie posėdžio vietą ir laiką pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. J. (b. l. 11), po kurios mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes J. J. testamento nebuvo sudariusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.2 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po J. J. mirties liko įpėdiniai: jos sutuoktinis V. J. ir dukra J. Š. (b. l. 4, 12). Po J. J. mirties liko ½ dalis jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgyto santuokoje su V. J. 1992-02-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2728 (b. l. 13, 14). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėto butas, esantis Žirmūnų g. 133-47, Vilniuje, registruotas velionio V. J. vardu. Pagal 1969 m. galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1, 3 d. turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir priklauso abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. 1998-05-04 V. J. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paliko savo sutuoktinei J. J. (b. l. 15). V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), t. y. pergyvenęs savo sutuoktinę.
CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad V. J. po sutuoktinės J. J. mirties toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juo rūpinosi, jį išlaikė, mokėjo mokesčius, pateiktas atsiskaitymo knygeles, konstatuotina, kad V. J. po sutuoktinės J. J. mirties išreiškė valią priimti palikimą. Byloje duomenų dėl turto nepriežiūros nėra, todėl teismas konstatuoja, kad tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog velionis V. J. palikimą po J. J. mirties priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 str. 1 ir 7 d., 178, 185 str., 444 str. 2 d. 8 p.).
Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270 str. teismas,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.