- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-14
- Bylos Nr.
- e2-7280-824/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04244-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Navickienė
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovui D. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „REIKALAVIMAS.LT“ prašo priteisti iš atsakovo D. G. 479,20 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis), dėl ko esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad 2014-02-28 tarp UAB „Saulės spektras“ ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu UAB „Saulės spektras“ perleido (pardavė) turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „REIKALAVIMAS.LT“ įgijo skolos reikalavimo teisę 245,31 Eur (847,00 Lt) sumai + netesybos, nuostoliai (žala), palūkanos ir kiti skolininkui privalomi mokėjimai pagal Sutartį-užsakymą Nr. K (duomenys neskelbtini), 2012-12-07 PVM s.f. Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Paslaugų teikimo sutarties bendrąsias sąlygas. 2014-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27058-833/2014 priteisė UAB „REIKALAVIMAS.LT“ naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 245,31 Eur (847,00 Lt) skolos, 8,83 Eur (30,49 Lt) palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 254,14 Eur (877,49 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 218,66 Eur (755,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų. 2014-07-28 Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-27058-833/2014, kuris buvo perduotas priverstinai vykdyti antstolei Vidai Daugirdienei ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“ papildomai patyrė 28,09 Eur (97,00 Lt) būtinųjų vykdymo išlaidų. 2014-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1689-253/2014 buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2015-02-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-816-253/2015 buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, įskaitant ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“ 479,20 Eur kreditorinį reikalavimą. 2016-05-23 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-398-253/2016 bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, bei 2017-01-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Nuo 2012-04-05 iki 2014-12-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo Atsakovas D. G.. Pagal pridedamą 2013 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko nemokios įmonės sąlygas 2013 metais, kadangi 2013 metais bendrovės turtas sudarė 2952,10 Eur (10193,00 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2344,47 Eur (8095,00 Lt), t. y. įmonė 2013 metais buvo nemoki, nes įmonės skolos 2344,47 Eur (8095,00 Lt) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (2952,10 Eur (10193,00 Lt) / 2 = 1476,05 Eur (5096,50 Lt). Iš prie ieškinio teikiamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metų balanso matyti ir 2012 metų finansiniai rodikliai, patvirtinantys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki jau ir 2012 metais, kadangi 2012 metais bendrovės turtas sudarė 1318,93 Eur (4554,00 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1892,38 Eur (6534,00 Lt), t. y. įmonė jau ir 2012 metais buvo nemoki, nes įmonės skolos 1892,38 Eur (6534,00 Lt) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (1318,93 Eur (4554,00 Lt) / 2 = 659,47 Eur (2277,00 Lt). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki nuo 2012 metų. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, žinodamas, jog įmonė tampa nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-816-253/2015 patvirtino kreditorių reikalavimus, įskaitant ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“ 479,20 Eur kreditorinį reikalavimą. Atsakovas savo veiksmais (ir neveikimu) sudarė situaciją, kad įmonė tapo nemoki, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai ir buvo nesąžiningas bendrovės bei kreditorių atžvilgiu. Tokiais savo veiksmais atsakovas padarė bendrovei ir jos kreditoriams 479,20 Eur turtinę žalą.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-266/2006). Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas, siejamas su bendrovė fiduciariniais ryšiais, todėl privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Kiekvienu atveju, taikant deliktinę atsakomybę, būtina nustatyti visus būtinus tam elementus: neteisėtą juridinio asmens vadovo veiką, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, ir juridinio asmens vadovo kaltę.
Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar kituose norminiuose aktuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, tačiau įmonės vadovas nevykdė ĮBĮ reikalavimų, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei nesikreipė.
Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis įsipareigojimas susidarė būtent esant faktiškai nemokiai įmonei, t. y. 2012 metais pagal Sutartį-užsakymą Nr. K (duomenys neskelbtini), 2012-12-07 PVM s.f. Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Paslaugų teikimo sutarties bendrąsias sąlygas. Taigi, D. G. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu sąmoningai prisiėmė finansinius įsipareigojimus, jau esant įmonei faktiškai nemokiai, žinodamas, kad negalės finansinio įsipareigojimo įvykdyti, tuo buvo pažeista vadovo pareiga veikti kreditorių bei įmonės interesais bei nedaryti jai žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-444/2009, 2009-11-30 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-528/2009, 2010-07-20 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-334/2010).
Atsakovui laiku ir rūpestingai atlikus jam teisės aktais priskirtas pareigas, kreditoriniai reikalavimai galėjo būti patenkinti, o ieškovas būtų galėjęs visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, todėl galima konstatuoti, kad yra atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių ir teismo ištirtų įrodymų, nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo kaip vadovo pareigų tinkamai, žinodamas apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, jos nemokumą, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau didino skolas kreditoriams, todėl atsakovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė ir iš atsakovo ieškovei priteistina 479,20 Eur žalos (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad 2014-02-28 tarp UAB „Saulės spektras“ perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei, atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškove, atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 479,20 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, yra pagrįsti, todėl tenkintini (CK 6.101 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 15 Eur žyminis mokestis, 350 Eur už teisines paslaugas, 6,37 Eur už išplėstinio išrašo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimą ir 2,24 Eur už 2013 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso pirkimą iš viso 373,61 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. G. 479,20 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 479,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gegužės 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 373,61 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus šešiasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „REIKALAVIMAS.LT“, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.