- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-02
- Bylos Nr.
- ATP-10-282/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00835-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimo, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2 000 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 19 d. apie 9.51 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, 1,69 promilių vidutinio girtumo, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, dėl to nuvažiavo į pakelės griovį. Tokiais veiksmais M. G. pažeidė KET 14 punkto, 133 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. G. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinę bylą nutraukti arba perduoti administracinę bylą nagrinėti iš naujo. Teigia, kad nutarimas nepagrįstas, nes nutarime neatskleista jo pozicijos esmė, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad jis jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepadarė. Neginčija, kad 2013 m. rugsėjo 18-19 d. būdamas kartu su A. V. ir M. G. svečiuose pas draugę (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau rugsėjo 19 d. ryte dar išgėręs, nuėjo miegoti į tėvo įmonei priklausantį automobilį, kuriuo buvo atvažiavęs, o atsibudo tik tada, kai automobilis jau buvo nuvažiavęs į pakelės griovį, neužilgo atvyko policijos pareigūnai, todėl jis nespėjo išsiaiškinti, kuris iš jo draugų vairavo automobilį. Teigia, kad jam areštinėje buvo pasakyta, jog laikys jį tol, kol jis prisipažins vairavęs automobilį, todėl neapsikentęs tokio spaudimo, prisipažino, manydamas, kad išsiaiškins, kas vairavo automobilį ir apie tai papasakos bylą nagrinėjančiam teismui. Nesutinka, kad liudytojų A. V. ir M. G. parodymai turi būti vertinami kritiškai vien dėl to, kad jie buvo neblaivūs, tačiau šie liudytojai esmines aplinkybes – kur jie buvo, kas kur sėdėjo automobilyje ir kas jį vairavo – nurodė vienodai. Be to, M. G. prisipažino vairavęs automobilį ir jo nesuvaldęs, o tai patvirtina, kad M. G. neturi vairavimo patirties ir dėl to nuvažiavo į pakelės griovį, kas nebūtų būdinga patirtį turinčiam vairuotojui. Mano, kad nepagrįstai teismas suteikė policijos pareigūnų parodymams didesnę svarbą, nors jie yra suinteresuoti, kad jis būtų apkaltintas, kadangi jie surašė protokolą ir darė spaudimą prisipažinti vairavus automobilį, laikė jį visą dieną policijos komisariate, nors galėjo jį perduoti į policijos komisariatą atvykusiam jo tėvui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius nesutinka su M. G. skundu, nes mano, kad apeliantas nubaustas pagrįstai, prašo palikti nepakeistą nuobaudą ir skundo, M. G. skunde nurodytais argumentais, netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad M. G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Skunde M. G. teigia, kad jis automobilio nevairavo, nes automobilį vairavo jo draugas M. G., kuris teisme prisipažino vairavęs automobilį. Tokius M. G. parodymus teisme patvirtino liudytojai A. V. bei M. G., tačiau pastebėtina, kad šie asmenys pažeidimo metu buvo neblaivūs, be to, yra apelianto pažįstami, todėl yra suinteresuoti padėti M. G. išvengti atsakomybės. Be to, apelianto versija, jog ne jis vairavo automobilį, yra paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Liudytoju teisme apklausta policijos pareigūnė E. K. tarnybiniame pranešime (4 b. l.) bei teisme (28 b. l.) parodė, jog pagal gautą policijoje pranešimą su kolega A. K. nuvykusi į eismo įvykio vietą pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį „BMW“ ir šalia jo vaikštinėjančius 6-7 asmenis, M. G. buvo prie automobilio ir ji pati matė, kaip M. G. juos pamatęs priėjęs prie vieno iš prie automobilio stovėjusių asmenų, davė pastarajam automobilio raktelius sakydamas, jog jis vairavo. Liudytoja parodė, kad aiškinantis, kas vairavo automobilį, M. G. nesakė, kas vairavo automobilį, sakė, kad gal vairuotojas nuėjo į mišką, gal traktoriaus, todėl jį parsivežė į komisariatą, ten jį išsiblaiviusį apklausė, ir M. G. nurodė šventęs gimtadienį ir neapskaičiavęs padaugino alkoholio, po to vežęs draugus. Liudytoja taip pat parodė, kad į policijos komisariatą buvo atėjęs M. G. tėvas, kuris iš pradžių prisipažino vairavęs automobilį, tačiau po įspėjimo apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, nurodė norėjęs „išgelbėti sūnų nuo atsakomybės“. Tokius liudytojos E. K. parodymus patvirtino liudytojas A. K. (28–29 b. l.), kuris taip pat parodė matęs kaip M. G., stovėdamas prie nuo kelio nuvažiavusio automobilio, kitam asmeniui padavė automobilio raktelius bei pasakė „Tu vairavai“, nors tas asmuo buvo atvažiavęs visai kitu automobiliu. Liudytojas A. K. taip pat parodė, kad įvykio vietoje M. G. prisipažino vairavęs automobilį, kad norėdamas apsisukti, jis nuslydo nuo kelio, tačiau vėliau pradėjo neigti vairavęs automobilį, teigė, kad vairuotojas išėjo į mišką, gal pavalgyti, todėl M. G. parsivežė į policijos komisariatą išsiaiškinti visas aplinkybes. A. K. nurodė, kad nei vienas iš tos kompanijos jaunuolių, stovėjusių prie automobilio, neprisipažino vairavęs automobilio. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina M. G. rašytame paaiškinime nurodytos aplinkybės, t. y. kad įvykio metu jis vairavo automobilį (9 b. l.). Netikėti šių liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai matė, kaip M. G. kitam asmeniui perdavė automobilio raktelius ir pasakė „Tu vairavai“, parodymais nėra pagrindo, jie su apeliantu nėra pažįstami, duomenų, kad būtų suinteresuoti apkalbėti M. G., byloje nėra. Nors apeliantas tvirtina, kad policijos pareigūnai darė jam poveikį – laikė sulaikytą, kol jis prisipažino vairavęs automobilį, kad jį apklausė tris kartus, neperdavė jo į komisariatą atvykusiam jo tėvui, tačiau iš bylos matyti, kad M. G. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo iki aplinkybių išaiškinimo, nebuvo taip pat ir pagrindo apeliantą perduoti į policijos komisariatą atvykusiam jo tėvui K. G., kadangi M. G. yra pilnametis, be to, policijos pareigūnai nurodė, kad paaiškinimą, kuriame M. G. nurodė vairavęs automobilį, apeliantas davė būdamas blaivus. M. G., pasirašydamas paaiškinime, patvirtino, kad paaiškinimas surašytas teisingai, jokių pastabų dėl surašyto paaiškinimo nepateikė. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad M. G. prisipažino vairavęs automobilį verčiamas policijos pareigūnų ar dėl kitų aplinkybių. Duomenų, kad policijos pareigūnai neteisėtais būdais „išgavo“ apelianto prisipažinimą, byloje taip pat nėra. Pastebėtina, kad apeliantas dėl, jo nuomone, jo atžvilgiu policijos pareigūnų naudoto poveikio, niekur nesikreipė. Dėl to, nesant duomenų, kad M. G. prisipažinimas vairavus automobilį įvykio metu buvo gautas neteisėtais būdais, daroma išvada, kad apelianto teiginiai, jog policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir pareigūnai jį apklaba, tėra deklaratyvaus pobūdžio, siekiant išvengti griežtos atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą.
Kadangi liudytojų E. K. ir A. K. parodymai atitinka bei patvirtina vieni kitus, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga, jie nėra suinteresuoti apeliantą apkalbėti, netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas, remdamasis šių liudytojų parodymų visuma, padarė pagrįstą išvadą, jog įvykio metu automobilį vairavo būtent M. G..
Pats apeliantas pripažino, kad jis įvykio dieną buvo neblaivus, jam nustatytas 1,69 promilių girtumas, liudytojai A. V. ir M. G. taip pat parodė, kad ir jie buvo neblaivūs, todėl pagrįstai pripažinta, kad M. G. padarė administracinį teisės pažeidimą ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Skundžiamu 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimu M. G. paskirta nuobauda lygi sankcijoje numatytos nuobaudos minimumui, M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl daroma išvada, kad apeliantui paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos nuobaudos dydžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir bylą nutraukti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.