- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-153-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- S. E.
- Atsakovas
- P. B., A. A., A. G., N. N.
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-390-861/2014 pagal ieškovės S. E. ieškinį atsakovams P. B., A. A., A. G., N. N. dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1) pripažinti atsakovo P. B. teiginius, jog S. E. netinkamai veda apskaitą, sukčiauja, S. E. netinkamai skaičiuoja mokesčius už komunalines paslaugas ir neteisėtai pasisavino (pavogė) iš daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Pašilaičių g. 8, Vilniuje, 537- osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) pusę milijono litų, S. E. yra pijokė, alkoholikė, dokumentų klastotoja, Bendrijos lėšas iššvaistęs vagis, neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovės garbę ir orumą;
2) priteisti iš atsakovo P. B. ieškovės naudai 10000 Lt neturtinės žalos dėl garbės ir orumo pažeidimo;
3) pripažinti A. A. teiginius, jog Bendrija, už kurios veiklą atsakinga ieškovė, sudaro nepalankias judėjimo ir gyvenimo sąlygas, vykdo diskriminaciją negalios pagrindu, S. E. falsifikuoja Bendrijos susirinkimų protokolus, į susirinkimus kviečia tik kai kurių butų savininkus – Bendrijos narius, A. A. į jokius namo gyventojų susirinkimus nėra kviečiamas daugybę metų, S. E. ignoruoja A. A. ir kitus butų savininkus, S. E. melavo Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai G. B., esą visas Bendrijos aktualijas iškabina skelbimų lentoje, banko paskola buvo paimta, remiantis aiškiai suklastotu susirinkimo protokolu, A. A. iš Bendrijos buvo pašalintas ne savo noru, neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovės garbę ir orumą;
4) priteisti iš atsakovo A. A. ieškovės S. E. naudai 10000 Lt neturtinės žalos dėl garbės ir orumo pažeidimo,
5) pripažinti A. G. ir N. N. teiginius, jog S. E. savinasi Bendrijos pinigus, klastoja dokumentus, apgaule sudarė su banku paskolos sutartį, apgaulingai vykdo ūkinę ir finansinę veiklą, neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovės garbę ir orumą;
6) priteisti iš atsakovių A. G. ir N. N. ieškovės naudai po 10000 Lt neturtinės žalos dėl garbės ir orumo pažeidimo;
7) priteisti iš atsakovo P. B. ieškovės naudai 20000 Lt neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo,
8) priteisti iš atsakovų A. A., A. G. ir N. N. ieškovės naudai po 10000 Lt neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo,
9) priteisti iš atsakovų 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
10) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, jog ji yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Pašilaičių g. 8, Vilniuje, 537- osios daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininkė nuo 1996 metų. Atsakovai yra bendrijai priklausančio namo gyventojai. Ieškovė teigė, kad atsakovai tikrovės neatitinkančios, ieškovės garbę ir orumą žeminančios informacijos skleidimu, nepagrįstais kaltinimais pažemino jos garbę ir orumą, sužalojo ieškovės sveikatą, todėl turi atlyginti neturtinę žalą. Nurodė, jog dėl susidariusių įsiskolinimų ieškovė iniciavo teisminius procesus atsakovams. Tai sukėlė didelį jų nepasitenkinimą.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas P. B. ieškovės garbę ir orumą pažemino šiais veiksmais:
1) 1998 metais jis pateikė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui skundą dėl ieškovės netinkamai vedamos finansinės apskaitos, sukčiavimo, o skunde išdėstytiems melagingiems faktams apie S. E. neteisėtus veiksmus nepasitvirtinus, baudžiamoji byla, kurioje ieškovė buvo apklausta kaip įtariamoji, buvo nutraukta;
2) 2001-10-12 ir 2001-11-01 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius gavo dar vieną pareiškimą apie S. E. neteisėtus veiksmus, vykdant bendrijos veiklą, susijusią su mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimu, tačiau nepateikus nusikalstamos veikos faktų, S. E. nusikalstamus veiksmus grindžiant realybės neatspindinčiais, klaidingais duomenimis, kelti baudžiamąją bylą buvo atsisakyta. Tokiu būdu atsakovas P. B. skleidė nepagrįstą informaciją, kad ieškovė neteisėtai pasisavino iš bendrijos pusę milijono pagal 2001-12-21 tarp banko ir bendrijos sudarytą kreditavimo finansuoti energijos taupymo būste projektą sutartį dėl 525926,52 Lt kredito sumos. Dalies paskolos bendrija atsisakė, tačiau P. B., siekdamas pakenkti ieškovei, ją pažeminti, sugadinti gerą vardą ir reputaciją, aiškino bendrijos namo gyventojams, kad ieškovė bendrijos pinigus pavogė, juos pasisavino, panaudojo asmeniniais tikslais. Todėl P. B. išplatino skelbimą, nurodydamas pasiskaityti internetinį puslapį www.bendrija.netl6.net, kuriame buvo paviešinta kredito sutartis, nors dalis jos sąlygų yra konfidenciali informacija, o apie susitarimą, kuriuo buvo atsisakyta dalies paskolos, kalbama nebuvo.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. A. ieškovės garbę ir orumą pažemino tokiu būdu:
ieškovė 2007 m. gegužės mėnesį gavo 2007-05-24 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos raštą, kuriame buvo nurodyta, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tiria A. A. skundą dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu. Skunde buvo nurodyta, jog atsakovo durys užstatytos senais rėmais, kuriuos po namo remonto sudėjo bendrijos pasamdyti darbininkai. A. A., kuris yra neįgalus, minėti rėmai apriboja judėjimo galimybę bei suteikia kitų nepatogumų ir jam nepavyksta šios problemos išspręsti tiesiogiai su S. E.. Ieškovė nurodė, kad A. A. pateikė tikrovės neatitinkančius, ieškovės garbę ir orumą žeminančius duomenis apie neva jo atžvilgiu vykdomą diskriminaciją. Kadangi bendrija niekada neremontavo ir neremontuoja savininkų butų, o atsakovas niekada nesikreipė į ieškovę dėl problemos sprendimo;2011-05-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui A. A. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog bendrijos susirinkimų protokolai yra falsifikuojami, ieškovė į susirinkimus kviečia tik kai kuriuos butų savininkus, bendrijos narius, tuo tarpu kitus ignoruoja. S. E. neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ieškovė nepraneša apie butų savininkų prašymus tapti bendrijos nariais. Atsakovas skundėsi, kad daugybę metų nėra kviečiamas į jokius namo gyventojų susirinkimus, kad ieškovė melavo, sakydama, kad visos bendrijos aktualijos iškabinamos skelbimų lentoje, kad paskola paimta, remiantis aiškiai suklastotu susirinkimo protokolu. Ieškovė nurodė, jog visa informacija, susijusi su bendrijos veikla, priimtais sprendimais bei skaičiuojamais mokesčiais, yra pastoviai pateikiama visiems namo gyventojams asmeniškai į pašto dėžutes, mokestiniuose pranešimuose. Apie organizuojamus susirinkimus, balsavimus, raštu skelbiama skelbimų lentoje, todėl atsakovas A. A. buvo visada informuotas apie bendrijos organizuojamus susirinkimus ir kviečiamas juose dalyvauti, bet niekada neatvykdavo ir skundų nepateikdavo. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas A. A. 2012-01-30 nepagrįstai kreipėsi į Seimo narę A. S. dėl neteisėto pašalinimo iš bendrijos narių. Seimo narė buvo suklaidinta, kadangi atsakovas niekada nebuvo bendrijos nariu, nors bendrijos name gyvena nuo 1996 metų, bet pareiškimas dėl įstojimo buvo pateiktas tik 2012-01-18.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad atsakovės A. G. ir N. N. pažeidė ieškovės garbę ir orumą, vaikščiodamos po bendrijos namo butus, į pašto dėžutes mėtydamos raštelius ir skleisdamos tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovės teigė, kad ieškovė savinasi bendrijos pinigus, ir reikalavo iš bendrijos gyventojų, kad jie pasirašytų pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Ieškovei inicijavus bendrijos namo lifto remontą, kuris buvo būtinas, A. G. ir N. N. įtikinėjo namo gyventojus, kad ieškovė surinks pinigus ir dings, jokio lifto remonto nebus. Ieškovė nurodė, kad A. G. sūnus ne pirmus metus platina narkotines medžiagas, grasina, įžeidinėja ir kitaip baugina ieškovę, o atsakovė A. G. nesiima jokių veiksmų tuo klausimu.
Ieškovė nurodė, kad dėl nuolatinio persekiojimo, streso ir baimės, kuriuos sukėlė atsakovai, jai pablogėjo sveikata (LR CK 2.24 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.250 str., 6.263 str., LR CPK 80 str., 178 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai P. B., A. A., A. G. ir N. N. pateikė atsiliepimą i ieškinį, prašydami jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės nepasitenkinimas kilo dėl atsakovų laiku nesumokėtų įmokų už komunalines paslaugas, jai teko inicijuoti teisminius procesus prieš atsakovus P. B. ir A. G.. Ieškovė nenurodė, kad atsakovams nepateikė sąskaitų dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas, ne visada jos iniciuoti teisminiai procesai buvo pagrįsti. Ieškovė nepateikdavo asmeniškai sąskaitų visiems gyventojams į pašto dėžutes. Butų savininkų noras gauti išsamias sąskaitas už suteiktas paslaugas yra teisėtas ir tai nėra nepasitenkinimas ieškove, kaip asmeniu. Ieškovė pati šmeižia atsakovus, nurodydama, kad A. G. ir jos sūnus platina narkotines medžiagas. Tai yra rimtas kaltinimas atsakovams. Atsakovai savo reikalavimus dėl informacijos pateikimo grindžia 2011-01-10 susirinkime priimtu sprendimu, jų reikalavimai yra teisėti ir negalima jų vadinti ieškovės garbės ir orumo įžeidimu. Ieškovė turėjo pareigą atsakovui A. A. pateikti prašomą informaciją, susijusią su namo bendrijos valdymu ir veikla, tačiau ieškovė tokios informacijos nepateikė. Atsakovas A. A. yra neįgalus, gyvena trečiajame namo aukšte, jo buto durys užstatytos senais durų rėmais, jis kreipėsi į namo bendrijos pirmininkę, prašydamas pagalbos, o ieškovė minėtą prašymą įvardijo, kaip žeminantį jos garbę ir orumą. Nesulaukus pagalbos iš ieškovės, jai nevykdant savo pareigų, atsakovui A. A. teko kreiptis raštu į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Atsakovai nurodė, kad prašymai ir pareiškimai įvairioms institucijoms buvo pasirašyti ne tik atsakovų, bet ir kitų bendrijos narių, kurie daug metų nieko nežino apie visuotinius bendrijos narių susirinkimus, priimtus sprendimus, bendrijos ūkinę veiklą. Atsakovai nesutiko su ieškovės teiginiu, kad būtent dėl atsakovų veiksmų pablogėjo ieškovės sveikata ir ją ištiko insultas. Kadangi ieškovė ir atsakovai yra senyvo amžiaus, dėl to tokie veiksmai ir elgesys sukelia stresą, išgyvenimus ir nepatogumus, ieškovė, prašydama atlyginti žalą, siekia tik pasipelnyti.
Ieškovė pateikė dubliką, nurodydama, kad nesutinka su atsakovų atsiliepimu ir palaiko savo reikalavimus, išdėstytus ieškinyje. Nurodė, jog ieškovės veiksmai nebuvo valdžios demonstravimas, kadangi bendrijos pirmininkės įgaliojimus nustato bendrijos narių susirinkimas ir įstatai. Visi namo gyventojai sąskaitas gauna bendrijos sprendimuose nustatyta tvarka. Ieškovė į atsakovės N. N. laiškus atsakė, tačiau atsakovės netenkino atsakymas, bet ji nesikreipė į ieškovę dėl atsakymų patikslinimo ir pradėjo šmeižti ieškovę. Atsakovui A. A. visa jo prašoma informacija buvo pateikta. A. A. dėl durų užstatymo į ieškovę niekada nesikreipė, priešingai, sąmoningai siekė pakenkti ieškovės geram vardui. Nurodė, kad ieškovė visiems bendrijos nariams siunčia ir pateikia visą informaciją, o jei dalis Bendrijos narių tuo nesidomi, nelanko bendrijos susirinkimų ir nieko nežino apie priimtus sprendimus, tai yra ne ieškovės, o pačių bendrijos narių kaltė. Atsakovai ieškovės sveikatos pablogėjimą sieja su ieškovės amžiumi, tačiau ieškovės sveikatos būklė pradėjo blogėti nuo 2000-ųjų metų, nuo tada, kai prasidėjo atsakovų neteisėti veiksmai.
Atsakovai pateikė tripliką, nurodydami, kad su ieškovės dubliku nesutinka ir palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad ieškovė ignoruoja N. N. prašymus ir nepateikia jokio atsakymo. Taip pat vengia spręsti atsakovės priėmimo į bendrijos narius klausimą. Atsakovai nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog ji buvo vadinama alkoholike, yra išgalvoti, kadangi ieškovė, neteikdama informacijos, pati sukūrė konfliktinę situaciją. Atsakovams teko rašyti oficialius skundus, tačiau nebuvo jokių ieškovę įžeidžiančių anonimiškų raštų. Taip pat bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolai daliai namo gyventojų kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisėtumo. Nurodė, kad dublike ieškovė ir toliau neigia faktus, jog atsakovui A. A. neteikė informacijos ir nepriima registruotų laiškų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-27 sprendimu nusprendė:
1) ieškinį atmesti;
2) priteisti iš ieškovės S. E. atsakovų P. B., A. A., A. G., N. N. naudai lygiomis dalimis 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1000 Lt kiekvienam atsakovui;
3) priteisti iš ieškovės S. E. valstybės naudai 62,64 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad atsakovas P. B. savo veiksmais ieškovės atžvilgiu įgyvendino savo pilietines teises, t. y. jis manė, jog yra pažeidžiamos jo teisės ir kreipėsi dėl jų gynimo. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į 1998-04-01 nutarimą atlikti dokumentinę reviziją, nustatyta, jog pateiktame namo, esančio Pašilaičių g. 8, Vilniuje, gyventojų kolektyviniame pareiškime nei vienas konkretus asmuo nėra įvardytas. 2012-03-02 Vilniaus miesto prokuratūros raštas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, jog pareiškimą pateikė atsakovas P. B. ir kiti bendrijos nariai, tame tarpe ir atsakovai A. A., N. N. bei A. G.. Ieškovė teigė, jog būtent atsakovas P. B. nepagrįstai ir neteisėtai kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Teismas nustatė, jog atsakovas ir kiti bendrijos nariai teisėsaugos institucijoms adresuotų dokumentų nepaskelbė visuomenei, todėl šiuose dokumentuose esanti informacija negalėjo turėti įtakos visuomenės nuomonei apie ieškovę pakitimui, o kartu – jos garbės ir orumo pažeidimui. Ieškovė teigė, jog atsakovas P. B. paskleidė konfidencialią informaciją dėl pasirašytos kredito sutarties, taip pažeisdamas ieškovės garbę ir orumą. Teismas nurodė, jog ieškovė yra bendrijos pirmininkė, bendrija yra viešas asmuo ir veikia bendrijos narių interesais, todėl bendrijos nariai turi pagrįstą teisę žinoti, kokias sutartis bendrijos vardu sudaro jos pirmininkė. Dėl teiginio, jog ieškovė neteisėtai pasisavino pusę milijono litų, teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų neparodė, kad atsakovas P. B. kaltino ieškovę, jog ji pavogė kredito sutartimi gautus pinigus. Teismas nustatė, kad ieškovė nepagrindė savo argumentų, kad atsakovas ją vadino alkoholike, dokumentų klastotoja. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų nenustatė, jog atsakovas P. B. šmeižė ieškovę ir pasakė teiginius, kuriuos ieškovė prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės, todėl nebuvo pagrindo atlyginti neturtinę žalą.
Teismas nustatė, kad atsakovo A. A. pateikti skundai ir į juos gauti atsakymai yra teisėti, kadangi atsakovas turi teisę kreiptis į valstybės institucijas dėl jo pažeistų teisių gynimo. Pareiškimuose, adresuotuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Lygių galimybių kontrolieriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamentui ir Seimo narei A. S., atsakovo teiginiai dėl ieškovės vykdomų neteisėtų veiksmų, netinkamų jos pareigų atlikimo, sukčiavimo, informacijos slėpimo, dokumentų klastojimo, nelaikytini atsakovo teisių ir laisvių įgyvendinimo ribų peržengimu ir ieškovės garbės ir orumo pažeidimu, t. y. nesąžiningu (melagingu) kreipimusi. Teismas taip pat nenustatė neteisėtų veiksmų atsakovių A. G. ir N. N. veiksmuose. Nurodė, kad nepagrįstas ieškovės teiginys, jog atsakovės į namo gyventojų pašto dėžutes mėtė pranešimus dėl internetinės svetainės, kurioje buvo patalpinta kreditavimo sutartis, įkūrimo. Ieškovė taip nurodė, kad atsakovės yra draugės, todėl jos veikė organizuotai, sistemingai ir veiksmingai. Dėl minėto ieškovės teiginio teismas nepasisakė, kadangi įstatymai nedraudžia žmonėms bendrauti, burtis į grupes, drauge atlikti įvairius veiksmus (LR CK 1.137 str., 2.24 str., 6.245 str. - 6.249 str., LR CPK 5 str., 93 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-27 sprendimą ir priimti naują: ieškovės ieškinį tenkinti pilnai; priteisti iš atsakovų 5 % dydžio metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovai, kreipdamiesi su pareiškimais į įvairias institucijas, įgyvendino savo pilietines teises, ginant pažeistus interesus. Ieškovė nurodė, kad tokiu būdu atsakovai piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis, kadangi atsakovai nėra finansų žinovai, kurie galėtų pagrįstai kaltinti ieškovę netinkamai skaičiuojant mokesčius. Ieškovė nurodė, kad, siekiant nustatyti, ar asmuo sąžiningai naudojasi savo teisėmis, būtina nustatyti, ar jo kreipimasis į teisėsaugos institucijas yra tikslas išsiaiškinti galimą nusikalstamą veiką, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui, apkaltinus jį be jokio pagrindo. Ieškovė nesutiko su teismo išvada, kad pareiškimai, skirti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, nepasiekė trečiųjų asmenų, kadangi su šiais pareiškimais buvo supažindinti visi Pašilaičių g. 8, Vilniuje, namo savininkai. Pasak ieškovės, atsakovas P. B. išreiškė ne savo subjektyvų požiūrį į ieškovę, bet jos garbę ir orumą žeminančius ir nepagrįstus teiginius. Pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų parodymų, kurie paliudijo, kad atsakovės A. G. ir N. N. rinko gyventojų parašus raštui dėl kreipimosi į policiją prieš ieškovę. Pirmosios instancijos teismas nesutiko apklausti visų ieškovės nurodytų liudytojų, kurie galėjo patvirtinti aplinkybes, kad atsakovai ją nuolatos įžeidinėjo ir žemino. Ieškovė negalėjo pasinaudoti visomis teisėmis ir įrodyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas nenustatė, kad buvo pažeistos atsakovo A. A. teisės, todėl jo kreipimasis į valstybės institucijas, siekiant apginti savo teises, nėra teisėtas. Ieškovė nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovams buvo suteikta visa informacija ir paaiškintos visos aplinkybės, susijusios su paskolos iš banko gavimu. Atsakovai, sąmoningai nuslėpdami dalį turimų dokumentų, klaidino namo gyventojus, nurodydami, kad ieškovė pavogė pinigus iš bendrijos, kurie buvo paskolinti iš banko. Akivaizdu, kad atsakovų piktnaudžiavimas savo teisėmis, sąmoningai pažeidė atidumo ir rūpestingumo imperatyvus, todėl pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl atsakovų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės paūmėjusio reumato, nurodydamas, kad reumatas yra lėtina liga, kuri gali bet kada paūmėti. Teismas nevertino, kodėl ši liga galėjo paūmėti, neatsižvelgė į visas susiklosčiusias aplinkybes (LR CK 1.5 str., 2.24 str., LR CPK 80 str., 326 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-27 sprendimą nepakeistą. Atsakovai nepiktnaudžiavo savo teisėmis, kreipdamiesi į teisėsaugos institucijas dėl jų pažeistų teisių. Atsakovai visus savo pareiškimus, kuriuos teikė prokuratūrai, grindė rašytiniais įrodymais dėl neskaidrios finansinės veiklos, kuriuos pateikė bylos nagrinėjimo metu. Atsakovai nurodė, kad jų domėjimasis bendrijos veikla yra teisėtas, o ieškovė tokį domėjimąsi paverčia asmeniškumais ir ignoruoja nepatikusius namo gyventojus. Atsakovai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nepaskelbė visuomenei teisėsaugos institucijoms adresuotų dokumentų ir nepažeidė ieškovės garbės ir orumo, kadangi namo savininkai turi teisę žinoti apie bendrijoje vykstančius įvykius. Atsakovai savo nuomonės nepakeitė dėl ieškovės veiksmų viso bylos nagrinėjimo metu. Pateiktų rašytinių įrodymų ir faktinių aplinkybių visuma patvirtina atsakovų pilietinę poziciją, nes ieškovė pasirinktinai sprendė bendrijos narių, butų savininkų prašymus, atsisakydavo priimti registruotus laiškus. Toks biurokratinis viešo asmens elgesys natūraliai kėlė pasipiktinimą, todėl negalima jo tapatinti su garbės ir orumo pažeidimu, kai atsakovai kreipiasi į įvairias institucijas dėl informacijos neteikimo, teisėtų interesų pažeidimo. Atsakovai nurodė, kad bendrijos pirmininkė pareigas atliko, pažeisdama įstatymų reikalavimus, netinkamai informavo butų savininkus apie bendrijoje vykstančius įvykius, nurodydama, kad jie patys turi domėtis aktualiais klausimais. Atsakovai turi teisę turėti savo įsitikinimus, juos laisvai reikšti ir ginti savo pažeistas teises (LR CPK 178 str., 314 str., 318 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma:
a) žinių paskleidimo faktas;
b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą;
c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą;
d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Vienas iš kriterijų, sudarančių pagrindą ginti ieškovo garbę ir orumą, turėtų būti faktas, jog visa ši informacija yra apie ieškovo asmenį ir žemina jo garbę ir orumą. Tai galėtų būti klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį privačiame ir viešajame gyvenime, nesąžiningą veiklą ir t.t.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra šių faktų visumos.
Tai, kad apeliantei nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal LR CPK 270 str. ir nėra nustatyti absoliutūs šio sprendimo negaliojimo pagrindai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, vertinant, ar buvo pažeisti ieškovės garbė ir orumas, pateikti išsamiai ir apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovai savo veiksmais žemino ieškovės garbę ir orumą, ją šmeižė. Teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės sveikatos pablogėjimo ir atsakovų veiksmų, todėl nėra pagrindo atlyginti žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojų Ž. P., R. G., M. K., E. Ž., N. P., J. K., A. B. parodymuose nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį, nes šie liudytojai nenurodė konkrečių faktų dėl ieškovės garbės ir orumo pažeidimo. Ta aplinkybė, kad liudytojai vertino susidariusios konfliktinės situacijos priežastis ir išreiškė savo nuomonę dėl bylos šalių elgesio, savaime neįrodo faktinių aplinkybių dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojų J. Č., V. R., R. A. ir J. B., nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą procese, nes ieškovei ir bylos dalyviams nebuvo apribota teisė į apeliaciją ir neužkirstas kelias apeliantei pateikti apeliacinės instancijos teismui šių asmenų rašytinius paliudijimus, patvirtintus notarine tvarka (LR CPK 192 str. 8 d.).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovų veiksmai, dėl kurių ieškovė pareiškė ieškinį, atitinka subjektyvios nuomonės išreiškimą, nepažeidusį ieškovės garbės ir orumo.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad atsakovai nepagrįstai kreipėsi į įvairias institucijas, nes kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į valstybės ir teisėsaugos institucijas, nes pats kreipimosi faktas negali būti pripažįstamas kito asmens garbės ir orumo pažeidimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų subjektyviai nuomonei negali būti keliamas žinių atitikimo tikrovei kriterijus.
Nagrinėjamu atveju atsakovų kreipimosi į įvairias institucijas medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui ir tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir nagrinėjamoje byloje atsakovų kreipimaisi buvo skirti valstybės ir teisėsaugos institucijoms, bet ne visuomenei.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovų subjektyvi nuomonė dėl ieškovės nesukelia teisinių pasekmių, nes atsakovų, kaip fizinių asmenų, subjektyviam požiūriui į ieškovę netaikomas tiesos kriterijus ir subjektyvios nuomonės negalima ginčyti, prašant ją paneigti, kaip neatitinkančią tikrovės.
Byloje nėra duomenų, kad apie ieškovę buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, pažeminusios ieškovės garbę ir orumą, todėl nenustačius ieškovės teisių pažeidimo, nėra teisinio pagrindo taikyti teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, ir pateiktų rašytinių įrodymų (2 t., b.l. 151-168, 174-176), kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai ir teisingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovės atsakovams priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (LR CPK 93 str., 98 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantė neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovė neturi pareigos atlyginti atsakovams bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 5 str., 7 str., 177 str. – 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą nepakeistą.