Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2019 m. spalio 20 d., apie 19 val., būdamas neblaivus (nustatytas 0,9 promilių girtumas), viešoje vietoje – „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sporto renginio metu žiūrovų akivaizdoje tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent, be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą ne mažiau kaip prieš tris asmenis (krepšinio sirgalius), t. y. vieną iš jų pastūmė, dviem kitiems sudavė kumščiu į veidą, po to vienas iš sirgalių nukrito, taip savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis M. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko sekmadienį „(duomenys neskelbtini)“, tarp 108 ir 109 sektoriaus, trečiojo kėlinio pabaigoje. Negali paaiškinti, kodėl taip sureagavo. „Ž.“ komandos sirgaliai elgėsi nedaramai ir tokiu savo elgesiu išprovokavo jį. Jis tik norėjo su jais išsiaiškinti. Jis trinktelėjo keliems iš jų. Buvo provokuojamas, dėl to nesusivaldė, tačiau tokio savo elgesio neteisina. Mano, kad išgertas alkoholis įtakos jo elgesiui neturėjo – nesijautė neblaivus. Dėl įvykio gailisi, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nori, kad mama laiduotų už jį. Mama gyvena šalia, jiedu artimai bendrauja, ji daro jam teigiamą įtaką. Iš karto po rungtynių jis grįžo pas mamą ir kalbėjosi apie tai, kas įvyko. Mama tokio jo elgesio netoleruoja, įvertino neigiamai (b. l. 97-98).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. S. parodė, kad dėl įtarimo prisipažįsta. 2019 m. spalio 20 d. buvo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 17 val. prasidėjo krepšinio rungtynės tarp „Ž.“ ir „R“. Jis nėra jokios komandos sirgalius, tiesiog tą vakarą norėjo pasižmonėti. Buvo ten su savo drauge M. R., žiūrėjo rungtynes, vartojo alkoholį, kurį nusipirko vietoje. Jų vietos buvo 108 sektoriuje, 103 ir 104 vieta. Šalia jo buvo ir „Ž.“, ir „R.“ sirgaliai, jie nekonfliktavo. M. S. asmeniškai su niekuo nekonfliktavo. Prieš 19 val. matė kaip kitoje arenos pusėje susimušė sirgaliai. Apie 10 žmonių. Policijos pareigūnai juos išskyrė ir kiekvienos komandos sirgalius išskirstė į skirtingas puses. Tada pamatė, kad link jo sektoriaus eina „Ž.“ sirgaliai, kurie ką tik buvo susimušę. Jam nepatiko jų elgesys, todėl panoro juos apstumdyti, paklausti kodėl jie taip elgėsi. Greitai nusileido laiptais, jų buvo apie 10 žmonių, pribėgęs prie pirmo iš jų, norėjo paklausti kodėl jie taip elgėsi, bet jie jį „pasiuntė“. Toks elgesys M. S. supykdė, todėl jis užsipuolė vieną vaikiną, buvusį su kapišonu, sudavė jam vieną kartą kumščiu, bet nepamena į kurią kūno vietą. Vaikinas nenugriuvo. Bandė trenkti kitiems toje kompanijoje buvusiems jaunuoliams, bet nepamena ar pataikė. Jo draugė galėjo matyti tą konfliktą. Po to išėjo iš ten, grįžo į savo vietą ir dar peržiūrėjo visą krepšinio kėlinį. Kai jis nusileido į tualetą, prie jo priėjo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jo paklausė, ar žino už ką, atsakė, kad taip, nes suprato, kad dėl apsistumdymo su sirgaliais. Labai gailisi dėl įvykio. Tik norėjo sudrausminti sirgalius, kurie prieš tai elgėsi netinkamai, nenorėjo nieko įžeisti ir sužaloti (b. l. 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis M. S. parodė, kad lieka prie ankstesnių savo parodymų, nieko papildomai parodyti nenori. Dėl įvykio gailisi (b. l. 48-49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. D. parodė, kad 2019 m. spalio 20 d. „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), stebėjo krepšinio rungtynes tarp (duomenys neskelbtini) „Ž.“ ir (duomenys neskelbtini) „R.“, kurios prasidėjo 17 val. Jis sėdėjo 109 sektoriuje tiesiai virš įėjimo į areną. Apie 19 val. pamatė kaip dalis „Ž.“ sirgalių nuėjo į B tribūną, kuri rezervuota „R.“ sirgaliams, tačiau tuo metu ji buvo tuščia dėl „R.“ sirgalių protesto. Jie nusifotografavo ir ėjo nuo B tribūnos palei aikštės perimetrą link išėjimo esančio tarp 108 ir 109 sektoriaus. Kiek pamena jų buvo apie 10 žmonių. Jiems priėjus prie išėjimo, prie jų iš 108 sektoriaus laiptais pribėgo vaikinas, apie 30 m. amžiau, vilkėjęs juodus marškinėlius su baltais užrašais, šviesiai mėlynus džinsais. Vaikinas nieko niekam nesakęs sudavė ranka vieną smūgį į galvą vienam iš „Ž.“ sirgalių, kurie tuo metu ėjo nuo B tribūnos. Vaikinas trenkėsi galva į sieną, susmuko, kartu bėgę vaikinai jį pakėlė. Juodai apsirengęs vaikinas bandė suduoti keletą smūgių kitiems sirgaliams, bet jie išsisuko nuo smūgių. Po to minėtas smūgiavęs vaikinas grįžo atgal į 108 sektorių. Liudytojas matė, kur nuėjo vaikinas, jį stebėjo, nufotografavo jį. Paskambino atsakingam už renginį pareigūnui, papasakojo apie įvykusį incidentą, pasakė, kad turi minėto asmens nuotrauką, liepė palaukti, kol asmuo išeis iš arenos ir tuomet jį sulaikyti. Dar nesibaigus 3-am kėlinukui minėtas asmuo pajudėjo link išėjimo, kur buvo sulaikytas rungtynėse dirbusių policijos pareigūnų Minėtą incidentą nufilmavo ir pateikė kartu su D. D. rungtynes stebėjęs Vilniaus aps. VPK viršininkas S. G.. D. D. įvykio metu nenukentėjo, tik patyrė neigiamas emocijas (b. l. 20-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. M. parodė, kad 2019 m. spalio 20 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagal atskirą planą, turėjo palaikyti viešąją tvarką tą dieną vykstančių krepšinio rungtynių tarp Kauno „Ž.“ ir (duomenys neskelbtini) „R.“ metu. Filmavo tribūnas, kad laiku sureaguotų į viešosios tvarkos pažeidimus, atliko dokumentavimo grupės funkciją. Po ilgosios pertraukos gavo pranešimą, kad reikia ateiti į pirmą aukštą, nes ten sulaikyti „Ž.“ sirgaliai, kurie buvo užėję į (duomenys neskelbtini) „R.“ sirgalių tribūnas, nors jiems buvo uždrausta ten eiti. Pirmame aukšte prie „Ž.“ sirgalių rūkyklos pamatė stovinčius 8 asmenys, kuriuos atvedė Mobiliosios kuopos pareigūnai, kaip pažeidusius taisykles. Buvo nustatytos jų asmenybės, nufotografuoti jų pateikti dokumentai. Jiems paaiškinta, kad turi laikytis nustatytų taisyklių neeiti ne į savo komandos tribūnas. Jie buvo įleisti pro atskirą „Ž.“ sirgalių įėjimą į „(duomenys neskelbtini)“ toliau stebėti rungtynių. Bendraujant su minėtais asmenimis, niekas nesiskundė dėl sumušimų, akivaizdžių sužalojimų ant jų nesimatė. Kartu su kolega J. G. grįžo į 5 aukštą toliau filmuoti tribūnų. Maždaug po 5-10 min. gavo pranešimą per raciją, kad reikia ateiti į pirmą aukštą, nes yra Mobilios kuopos pareigūnų sulaikytas asmuo, kuria pažeidė viešąją tvarką. Nuėjus į vietą, pamatė vyrą, kaip vėliau nustatytą M. S. Paaiškinta, kad sulaikytas asmuo yra „R.“ sirgalius, kuris sumušė arenoje einančius žmones (galimai sirgalius). Jiems buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas minėtas įvykis. Kažkas iš ten buvusių pareigūnų paaiškino, kad M. S. sumušė galimai tuos pačius jaunuolius iš „Ž.“ sirgalių, kurie buvo sulaikyti už viešosios tvarkos pažeidimą, įžengę į „R.“ tribūną. Kas konkrečiai nukentėjo minėto įvykio metu nežino, nes paties įvykio nematė, tik vaizdo įrašą, kuriame sunku atpažinti konkrečius asmenis (b. l. 24-26).

Vilniaus aps. VPK VTV Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. B.tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 20 d., apie 18.50 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu D. V. „(duomenys neskelbtini)“ pagal atskirą planą krepšinio varžybose iš Vilniaus AVPK TOS vyriausiojo specialisto A. M. gavo nurodymą sulaikyti nurodytą asmenį, kuris įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad tai – M. S.. Asmuo nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų išlipti iš tarnybinio transporto ir atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Aktyviais veiksmais priešinosi dėl ko buvo panaudota spec. priemonė antrankiai (b. l. 5).

Kauno aps. VPK PR 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio Š. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 20 d. dirbant renginyje (duomenys neskelbtini) “(duomenys neskelbtini)“, krepšinio varžybose – (duomenys neskelbtini) „Ž.“ – (duomenys neskelbtini) „R.“, po dviejų kėlinių, prieš prasidedant trečiajam, iš ketvirto aukšto buvo pastebėta, kai pirmuoju aukštu, šalia krepšinio žaidimų aikštelės eina keli (apie 10-15) asmenys, kurie nuėjo į zoną, kuri pažymėta „B“ raide, „B“ (duomenys neskelbtini) „R.“ sirgalių tribūną, buvusią tuščią, aptvertą ryškia juosta su užrašu „STOP“. Asmenys įžengė į minėtą zoną, tada atidengė savo megztinius, po kuriais buvo „Ž.“ atributika (marškinėliai, šalikai) ir pradėjo fotografuotis. Tai supykdė (duomenys neskelbtini) „R.“ sirgalius, kurie juos išprašė, keletą jų pastūmė. (duomenys neskelbtini) „Ž.“, sirgaliams išeinant iš minėtos „B“ tribūnos, asmuo, buvęs varžybose, galimai (duomenys neskelbtini) „R.“ sirgalius, kumščiu trenkė išeinantiems Kauno „Ž.“ sirgaliams, vienam pataikydamas į veidą. Nusileidus į pirmąjį aukštą buvo sulaikyti 8 asmenys, iš minėtų 10-15 asmenų, kurie buvo įžengę į „B“ tribūną. Jie perduoti Vilniaus apskr. VPK pareigūnams. Taip pat Vilniaus apskr. VPK pareigūnai sulaikė ir galimai (duomenys neskelbtini) „R.“ sirgalį, kuris trenkė Kauno „Ž.“ sirgaliui į veidą (b. l. 6).

Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto pirmojo PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-44936-19 įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2019 m. spalio 20 d. įvykio metu galimai nukentėjo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), E. V., gim. (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 21 d. susisiekta su nepilnamečio E. B. tėvu V. B. bei bendrauta telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su pačiu E. B., kuris paaiškino, kad 2019 m. spalio 20 d. buvo krepšinio varžybose (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vakaro metu nenukentėjo, muštynėse nedalyvavo ir jų nematė, niekas iš bendrai važiavusių asmenų nenukentėjo, reikšmingos tyrimui informacijos neturi, dėl įvykio niekam pretenzijų neturi. 2019 m. spalio 21 d. susisiekus su A. U., gim. (duomenys neskelbtini), šis paaiškino, kad 2019 m. spalio 20 d. buvo krepšinio varžybose (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vakaro metu nenukentėjo, muštynėse nedalyvavo ir jų nematė, niekas iš bendrai važiavusių asmenų nenukentėjo, reikšmingos tyrimui informacijos neturi, dėl įvykio niekam pretenzijų neturi. Paaiškino, kad pažįsta kartu buvusį E. V., gim. (duomenys neskelbtini), bet jis taip pat nenukentėjo. 2019 m. spalio 21 d. susisiekus su G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu H. B., pastarasis paaiškino, kad sūnus 2019 m. spalio 20 d. buvo krepšinio varžybose (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vakaro metu sūnus nenukentėjo. Niekam pretenzijų neturi. 2019 m. spalio 21 d. susisiekus su A. A., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu A. A., pastarasis paaiškino, kad sūnus 2019 m. spalio 20 d. buvo krepšinio varžybose (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vakaro metu sūnus nenukentėjo. Niekam pretenzijų neturi (b. l. 29).

Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto pirmojo PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Š. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 23 d. susisiekta su nepilnamečio T. P., tėvu E. P., kuris paaiškino, kad 2019 m. spalio 20 d. sūnus T. P. buvo krepšinio varžybose (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vakaro metu nenukentėjo, muštynėse nedalyvavo, jų nematė, niekas iš bendrai važiavusių asmenų nenukentėjo, reikšmingos tyrimui informacijos neturi, dėl įvykio pretenzijų neturi. 2019 m. spalio 23 d. susisiekus su nepilnamečio T. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu D. J., jis paaiškino, kad 2019 m. spalio 20 d. sūnus T. J. buvo krepšinio varžybose (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vakaro metu sūnus nenukentėjo, muštynėse nedalyvavo ir jų nematė, niekas iš bendrai važiavusių asmenų nenukentėjo, reikšmingos tyrimui informacijos neturi, dėl įvykio pretenzijų neturi. 2019 m. spalio 23 d. susisiekus su nepilnamečio P. T. gim. (duomenys neskelbtini), motina R. T., moteris paaiškino, kad sūnus P. T. 2019 m. spalio 20 d. buvo krepšinio varžybose (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vakaro metu sūnus nenukentėjo, tik matė, kaip nežinomas asmuo puola mušti praeinančius žmones, tačiau asmenų, kuriuos mušė, P. T. nepažįsta, niekas iš kartu važiavusių kartu su juo į varžybas nenukentėjo, dėl įvykio R. T. pretenzijų neturi, susisiekus su P. T. mokymosi įstaigos Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus administracija, gauta informacijos, kad jokie mokiniai ar juos lydėję asmenys 2019 m. spalio 20 d. nenukentėjo (b. l. 30).

2019 m. spalio 20 d. apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-12).

2019 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas yra 23 sekundžių trukmės. Įrašas yra iš „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpų. Įrašė matosi praėjimas tarp tribūnų. Link išėjimo eina grupė jaunuolių apie 10 žmonių. Kai kurie iš jų su juodais gobtuvais. Šone stovėjęs vyras su šviesia striuke ir juodu kapišonu pastūmė vieną iš einančių vaikinų su tamsiais akiniais. Iš tribūnos laiptų pusės, kur ant sienos geltoname fone užrašyti skaičiai 108, išbėgo vyras apsirengęs juodais marškinėliais, mėlynais džinsais, apsiavęs juodai baltais sportbačiais (kaip nustatyta tai M. S.). Jis sudavė dešine ranka nenustatytam vaikinui, apsirengusiam juodai, su juodu gobtuvu ant galvos, į galvos sritį. Vaikinas nuo smūgio atsitrenkia galva į sieną, nukrenta ant žemės. M. S. kaire ranka trenkė į veidą vaikinui su juoda striuke, mėlynomis kelnėmis, marškinėliais su geltonu užrašu. Kiti vaikinai pasilenkia, prabėga pro M. S., kuris mosikuoja rankomis, bando smūgiuoti kitiems. M. S. užsimoja prieš vaikiną su žaliu džemperiu, bet tas išvengia smūgio (b. l. 14-18).

Prietaisu „Alcotest 6810“ 2019 m. spalio 20 d., 19.34 val., M. S. nustatytas 0,90 promilių girtumas (b. l. 33).

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. S. teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl visuma visiškai patvirtina kaltinamajam M. S. pareikštus kaltinimus.

M. S. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir paaiškino, kad jį išsiprovokavo kitos komandos sirgalių, jo manymu, nederamas elgesys, todėl jis nesusivaldęs trinktelėjo keliems iš jų. Kaltinamojo parodymus apie smurto vartojimą viešoje vietoje, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ patalpose vykusių rungtynių metu patvirtina ir visuma byloje surinktų įrodymų: liudytojų D. D., I. M. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, apžiūros protokolai, vaizdo įrašas. M. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kadangi jis viešoje vietoje, „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), sporto renginio metu, žiūrovų akivaizdoje, tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios priežasties panaudodamas fizinį smurtą ne mažiau kaip prieš tris asmenis (krepšinio sirgalius), t. y. vieną iš jų pastumdamas, dviem kitiems suduodamas kumščiu į veidą, dėl to vienas iš sirgalių nukrito, taip buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį motinos atsakomybei.

Motyvuojamoji dalis

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. S. padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatyta laisvės atėmimo iki 2 metų bausmė (nesunkus nusikaltimas). Byloje yra nustatytos visos formaliosios BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pagal bylos duomenis M. S. yra neteistas (b. l. 59), taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo, būtina nustatyti ar kaltinamasis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Šiuo atveju dėl M. S. padarytos nusikalstamos veikos byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 59), jis pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nevengia atsakomybės, administracine tvarka baustas (b. l. 55-58).

M. S. yra gana jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis (b. l. 54). Tyrimo metu negauta duomenų, kad M. S. galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms. Kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys, jo požiūris į padarytą nusikaltimą, leidžia daryti pagrįstą esant pagrindą teismui manyti, kad M. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. M. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad motina, su kuria gyvena netoliese ir artimai bendrauja, gali daryti jam didelę įtaką. Po įvykio jie bendravo, motina tokio jo elgesio netoleruoja. J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su sūnumi artimai bendrauja, jis pasisako savo skausmus, džiaugsmus, pasidalina savo išgyvenimais, tarp jų yra artimas ryšis. Sūnaus elgesio nepateisina, yra įsitikinusi, kad jis taip nedarys, nes pasielgė nepagalvojęs. Po įvykio pasikalbėjo, sūnus klauso jos pamokymų. Baudžiamojoje byloje pateiktame J. S. prašyme, kuriuo ji prašo leisti būti sūnaus laiduotoja, teigiama, kad motina gyvena visiškai šalia savo sūnaus, todėl jį mato ir su juo bendrauja kiekvieną dieną. Sūnus su ja elgiasi pagarbiai, atsižvelgia į jos nuomonę, stengiasi būti geru sūnumi. Abu yra dirbantys žmonės. Nurodė, kad ji yra vienas iš artimiausių asmenų M. S., galinčių laiduoti už jo elgesį (b. l. 92).

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos asmenines savybes ar veiklos pobūdį, į galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). J. S. neteista (b. l. 78), dirba (duomenys neskelbtini), pagal išsilavinimą yra (duomenys neskelbtini), neturi priklausomybių ar psichikos sveikatos problemų (b. l. 92), yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 93). Teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės duoda pagrindą manyti, jog J. S. yra verta pasitikėjimo, jos asmeninės savybės (reiklumas, atsakingumas), leis jai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, M. S., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį J. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, siekdamas, kad asmuo, įvertintų savo elgesį ir jį tinkamai koreguotų, sprendžia, kad M. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. M. S. skirtina baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamasis įpareigotinas sumokėti per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. skirtina šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant tikslo išlaikyti proporcingumo, teisingumo principus, įgyvendinti visuotinai svarbius tikslus nusikalstamumo prevencijai. Teismo vertinimu, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkama, skiriamas jos dydis nėra neproporcingas, priešingai, kaltinamajam, kuris yra dirbantis, turės teigiamą poveikį ir paskatins jį apsvarstyti savo elgesį, jo nekartoti.

M. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2019 m. spalio 20 d., 19 val., iki 2019 m. spalio 21 d., 14.05 val. (b. l. 32, 35).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 44-45).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. CD diskas, saugomas prie bylos viršelio, paliktinas saugoti kartu su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. S., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. S. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti M. S. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 8 MGL (400 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. CD diską, saugomą prie bylos viršelio, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Išaiškinti M. S., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. S., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.