Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-04-04 · Civilinė byla Nr. 2S-181-425/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-04
Bylos Nr.
2S-181-425/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pran.), Edmundas Jaras, Birutė Valiulienė
Atsakovas
AB bankas „Hansabankas“
Suinteresuotas asmuo
G. K., D. K.
Kategorijos
  • 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-181-425 /2007Procesinio sprendimo kategorija 129.17 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,kolegijos teisėjų Edmundo Jaro ir Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB bankas „Hansabankas“ atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-14-504/2007 pagal AB bankas „Hansabankas” prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo; suinteresuoti asmenys byloje: G. K., D. K., antstolė Oksana Narbutienė, AB „Rokiškio sūris”, išvadą teikianti institucija – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas AB bankas „Hansabankas“ 2006-06-14 su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti G. K. dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su D. K. bei padalinti bendroje jungtinėje nuosavybėje turimą turtą:

G. K. asmeninėn nuosavybėn perduodant pastatą-garažą (boksas) Nr.86, bendras plotas 17,40 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę Opel Tigrą, pagaminimo metai 1995, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). D. K. asmeninėn nuosavybėn perduodant keturių kambarių butą, bendras plotas 79,12 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o už G. K. tenkančią šio buto dalį, D. K. iki 2006-12-31 sumoka 23 000,00 Lt kompensaciją G. K., pinigus pervedant į antstolės Oksanos Narbutienės depozitinę sąskaitą Nr. 787300010075397334, esančią AB bankas „Hansabankas“; nustatyti naudojimusi padalintu turtu tvarką, nustatant, kad kiekvienas iš sutuoktinių individualiai naudosis į jo asmeninę nuosavybę perduotu turtu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas 2007-02-01 prašymu patikslino, kad už G. K. tenkančią buto dalį D. K. per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo sumoka 23 000,00 Lt kompensaciją G. K., pinigus pervedant į antstolės Oksanos Narbutienės depozitinę sąskaitą Nr. 787300010075397334, esančią AB bankas „Hansabankas“. Savo prašymą motyvavo, kad AB bankas „Hansabankas” yra išieškotojas vykdomojoje byloje pagal LR Ūkinio teismo vykdomąjį raštą Nr. 6/5118/1998-04-08 dėl 18 629,31 Lt skolos išieškojimo iš G. K. 2006-05-23 buvo įkainuotas areštuotas turtas, priklausantis skolininkui G. K. ir D. K. bendrosios nuosavybės teise, ir antstolės pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies esančioje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pagal antstolės 2006-05-23 turto aprašą D. K. santuokos metu yra įgijusi pastatą-garažą (boksas) Nr. 86 (toliau – garažas), bendras plotas 17,40 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų). Keturių kambarių butą (toliau – butas), bendras plotas 79,12 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 58 000 (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai litų); transporto priemonę Opel Tigrą (toliau –automobilis), pagaminimo metai 1995, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų). Garažas ir butas yra įkeisti AB „Rokiškio sūris“, nes D. K. garažo ir buto įsigijimui yra paėmusi paskolą iš AB „Rokiškio sūris“. 2006-04-26 šios paskolos likutis buvo 18 399,89 Lt. Įvertinant tai, kad buto vertė 58 000,00 Lt, mano, kad siūlomas turto padalinimas nepažeis AB „Rokiškio sūris“ interesų. Iš viso D. K. ir G. K. santuokoje yra įsigyję turto už 70 000,00 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų). Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, dėl to daro išvadą, kad kiekvienam iš sutuoktinių priklauso turto už 35 000 Lt (70 000 Lt: 2 = 35 000 Lt). Pareiškėjo manymu, nustatant G. K. turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje ir šį turtą atidalinant reikėtų nedalinti to turto, kurį nedalintą galima priskirti vienam iš sutuoktinių, o kitam sutuoktiniui šio turto kainos dydžiu padidinti dalijamo turto dalį. Dėl to, G. K. turėtų atitekti garažas ir automobilis (bendra vertė 12.000,00 Lt) ir dalis buto. Įvertinant tai, kad K. šeimoje auga mažametė dukra M. K., būtų tikslinga, kad už G. K. tenkančią buto dalį D. K. sumokėtų 23.000,00 Lt kompensaciją G. K. ir šis butas liktų D. K. asmeninė nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 23 d. nutartimi AB banko „Hansabankas” prašymo netenkino, grąžino AB bankas „Hansabankas” sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Iš AB bankas „Hansabankas” priteisė suinteresuotam asmeniui AB „Rokiškio sūris” 1972 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teismas motyvavo, kad kreditorių reikalavimu, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas teismo spendimu, dėl turto padalinimo turi būti teismui pateiktas ieškinys, apmokėtas žyminiu mokesčiu, kurio dydis apskaičiuotas pagal Civilinio proceso kodekso 80, 85 straipsnių taisykles. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pareikštas prašymas nustatyti G. K. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su D. K. konkrečiai nesuformuluotas, neaiškios reikalavimo ribos, teismo metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareikštus prašymus palaiko tokius, kokie pareiškime nurodyti, tikslinti prašymo dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nepageidauja. Teismas konstatavo, kad, nors ir suinteresuoti asmenys byloje yra pareiškę savo poziciją ir prašymus nustatant skolininko dalį bendroje sutuoktinių nuosavybėje, teismas negali peržengti byloje pareiškėjo pareikštų reikalavimų ir nustatyti tai, ko pareiškėjas neprašo – taip būtų peržengtos reikalavimų ribos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu Pareiškėjas AB bankas „Hansabankas“ prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Rokiško apylinkės teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti naują – prašymą tenkinti pilnai arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Savo prašymą motyvavo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes ir pažeidus Civilinio proceso kodekso 37 str., 98 str., 667 str., todėl naikintina dėl šių priežasčių:

1. Dėl AB bankas „Hansabankas“ prašymo nustatyti G. K. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su D. K.

1.1 Teismas nepagrįstai konstatavo, kad AB bankas „Hansabankas“ prašymas nustatyti G. K. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su D. K. konkrečiai nesuformuluotas, neaiškios reikalavimo ribos. Teismas nesiaiškino AB bankas „Hansabankas“ prašymo esmės ir ribų.

1.2 Teismas, nagrinėdamas AB bankas „Hansabankas“ prašymą, galėjo jį tenkinti pilnai arba iš dalies, atsižvelgdamas į byloje išreikštus suinteresuotų asmenų nuomones dėl turto dalies nustatymo. Teismas konstatavo, kad suinteresuoti asmenys yra pareiškę savo poziciją ir prašymus nustatant skolininko dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, todėl nepagrįstai nurodė, kad negali nustatyti G. K. turto dalies bendrojoje nuosavybėje. Teismas nesiaiškino, kad pagrindinis AB bankas „Hansabankas“ reikalavimas – nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Kiti reikalavimai yra išvestiniai ir išreiškia AB bankas „Hansabankas“ poziciją dėl skolininko turto dalies nustatymo būdo. Teismas privalėjo tenkinti AB bankas „Hansabankas“ prašymą, o konkretų nustatymo būdą galėjo pasirinkti ir neatsižvelgdamas į AB bankas „Hansabankas“ pasiūlymą, bet vadovautis suinteresuotų asmenų išdėstytais pasiūlymais.

2. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bankas AB „Hansabankas“. Teismas, priteisdamas iš AB bankas „Hansabankas“ bylinėjimosi išlaidas, pažeidė Civilinio proceso kodekso 37 str., 93 str., 98 str., kadangi AB „Rokiškio sūris“ šiame procese buvo ne šalis, o suinteresuotas asmuo. Civilinio proceso kodekso 443 str. nustato, jog ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo atvejais dalyvaujančių byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Tai pripažino ir teismas, nuspręsdamas grąžinti AB banko „Hansabankas“ sumokėtą žyminį mokestį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB „Rokiškio sūris“ atsiliepime į atskirtąjį skundą prašė atskirojo skundo netenkinti ir priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Motyvavo, kad AB „Rokiškio pienas“ nesutinka, kad kitas kreditorius, t. y. AB bankas „Hansabankas“ pradėtų išieškojimą iš AB „Rokiškio sūris“ įkeisto turto ir tai numatyta Civilinio proceso kodekso 747 str. 3 d. Be to, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė turėjo būti padalinta tik pareiškus ieškinį, kaip numatyta Civilinio kodekso 3.116 str. 1 d. Teismas pagrįstai priteisė AB „Rokiškio sūris“ turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad G. ir D. K. santuoką sudarė 1993-08-28. Lietuvos taupomasis bankas 1994-02-09 „Kredito sutartimi Nr. 67“ suteikė kredito gavėjui G. K. buitinių paslaugų centrui, atstovaujamam G. K. 30 000,00 Lt prekių įsigijimui (t. 1, b. l. 105 –

106). Lietuvos Respublikos Ūkinis teismas 1998-03-17 priteisė iš G. K. firmos „Gintex“ AB Lietuvos taupomajam bankui 22 000,00 Lt įsiskolinimo ir 1500,00 Lt teismo išlaidų. 1998-04-08 išduotas vykdomasis raštas Nr. 6/5118 dėl 18 629,31 Lt skolos išieškojimo iš G. K. firmos „Gintex”. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo 1998 m. kovo 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 6/5118 nurodytą skolininką G. K. firmą „Gintex” pakeitė į G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), (b. l. 133–135). Antstolė, vykdydama pateiktą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, 2006-03-21 areštavo nekilnojamąjį turtą, registruotą G. K. sutuoktinės D. K. vardu – pastatą-garažą (boksas) Nr. 86, esantį (duomenys neskelbtini) – 6000 Lt vertės ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) – 58 000 Lt vertės. 2006-04-04 areštas uždėtas automobiliui Opel Tigra 1995 m. – 6000 Lt vertės (I t., b. l. 17–18, 20–21, 9–10). Kadangi areštuotas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, antstolė 2006-05-23 raštu Nr. 122-175/06 (b. l. 8), kreditoriui siūlė iki 2006-06-20 kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančio turto dalies nustatymo (t. 1, b. l. 8). Pareiškėjas bankas 2006-06-14 su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti G. K. dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su D. K. bei padalinti bendroje jungtinėje nuosavybėje turimą turtą.

dėl pareiškimo turinio ir žyminio mokesčio

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 667 str. numato, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Pirmosios instancijos teismas padarė nepakankamai pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo AB bankas „Hansabankas“ prašymas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir padalinti turtą sutuoktiniams turėjo būti apmokamas Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p. nustatytu dydžiu, kadangi tokio dydžio žyminiu mokesčiu apmokami tik ieškiniai. Pareiškėjo prašymai nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso 667 str.) ir padalinti turtą tarp sutuoktinių (Civilinio kodekso 3.116 str.) nagrinėjamoje byloje negalėtų būti pripažintini ieškiniais, kuriuose keliami turtinio pobūdžio reikalavimai, kadangi pareiškėjas neprašė priteisti jam padalinto turto dalies. Pareiškėjo tikslas yra nustatyti skolininkui priklausančio turto dalį taip, kad būtų įmanomas išieškojimas. Pareiškėjo bankas prašymas padalinti turtą tarp sutuoktinių atitinka išieškojimo instituto esmę, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti Civilinio proceso kodekso 667 str., t. y. normas, reglamentuojančias išieškojimą ir skolininko, tame tarpe ir nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje ir padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas nustatyti G. K. dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su D. K. yra „konkrečiai nesuformuluotas, neaiškios reikalavimo ribos“, tačiau su šia argumentacija pilnai sutikti negalima, kadangi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nukrypti nuo lygybės principo galima tik Civilinio kodekso numatytais atvejais. Nagrinėjamos apeliacine tvarkos civilinės bylos atveju pareiškėjo prašymas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turėjo būti nagrinėjamas sutinkamai su Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtintu principu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-11-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-586/2005 suformulavo, kad pagal Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 bendraturčio dalies bendrame su kitais asmenimis turte dalies nustatymas reiškia ne tik jo dalies nuosavybės teisėje (idealioji dalis), bet ir aiškiai apibrėžtos, jo idealiąją dalį atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą suformuoti ir individualiai apibrėžti daikto dalį, kurią būtų galima savarankiškai naudoti ir kuri galėtų būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas. Vadinasi, spręsdamas klausimą dėl skolininko – fizinio asmens – dalies nekilnojamajame turte nustatymo ir taikydamas Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 dalį, nustatydamas skolininko, nekilnojamojo daikto savininko, dalį bendrojoje nuosavybėje, teismas turi nustatyti ir naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką.

dėl neriboto civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių atsakomybės

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilęs dėl neriboto civilinės atsakomybės juridinio asmens atsakomybės už savo prievoles. Kaip jau buvo paminėta, šalys santuoką sudarė 1993-08-28, paskola G. K. buitinių paslaugų centrui suteikta 1994-02-09 (t.1, b. l. 13), t. y. šalims jau susituokus.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo („Valstybės žinios“, 2000, Nr. 74-2262) 25 str. 2 d. numato, kad civilinio kodekso trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių sandorių sudarymu, taikomos sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui.

Bankui 1993-08-28 suteikiant G. K. buitinių paslaugų centrui paskolą galiojo 1970 m. redakcijos Civilinis kodeksas, kurio 25 str. reglamentavo išieškojimo nukreipimą į sutuoktinių turtą pagal jų prievoles. Nurodyto straipsnio 2 d. nustatė, kad pagal vieno iš sutuoktinių prievolę jie atsako turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu teismas nustato, kad tai, kas gautą pagal šią prievolę, yra sunaudota šeimos interesais. Individuali įmonė, nors ji ir yra registruota vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstama šeimos verslu, o gautos pajamos – bendrąją jungtine nuosavybe. Tuo pačiu principu vadovaujantis, tokios įmonės prievolės, atsiradusias po santuokos sudarymo, turėtų būti atlyginamos iš bendrojo jungtinio sutuoktinių turto. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo ar gauta paskola G. K. buitinių paslaugų centrui buvo panaudota šeimos interesais ar ne. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad suinteresuoti asmenys K. turi ir kito turto, ne tik butą ir garažą, įkeistus „Įkeitimo sutartimi“ AB „Rokiškio pienas“ (t. 1, b. l. 36).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo AB banko „Hansabankas“ prašymo, nustatyti G. K. dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su D. K. netenkino formaliais motyvais, t. y. kad nesumokėtas žyminis mokestis bei pareiškimo turinio ydingumais. Virš išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas iš esmės nebuvo nagrinėtas, todėl teismo nutarties negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p.,

nutarė:

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir AB bankas „Hansabankas“ prašymą nustatyti skolininko G. K. dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

teisėjai Laimantas MisiūnasEdmundas JarasBirutė Valiulienė