Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2826-435/2017 pagal ieškovės S. S. patikslintą ieškinį atsakovams R. P. ir J. P. dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 58-61) prašė nustatyti atlygintinį kelio servitutą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini)., pagal 2014-10-30 UAB „Geodezininkai“ parengtą servituto nustatymo planą arba nustatyti atlygintinius žemės servitutus pagal 2016-11-07 UAB „Geodezininkai“ parengtą servituto planą: žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, plane pažymėtoje dalyje S2, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, plane pažymėtoje dalyse SI ir S, įeiti (įvažiuoti) į S. S. nuosavybės teise priklausantį 0,2461 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 169, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0169, esantį adresu Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad ieškovė S. S. privalo sumokėti atsakovui R. P. 2000 Eur vienkartinę išmoką, kaip kompensaciją dėl servituto (servitutų) žemės sklype (žemės sklypuose), nustatymo bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra prie magistralinio kelio, tačiau vadovaujantis LR galiojančiais teisės aktais nėra galimybės įrengti nuovažą į jį, o atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini):98, turi įrengtą nuovažą nuo kelio. Nenustačius servituto, neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypu pagal paskirtį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino.

Teismas nurodė, kad ieškovė yra 0,2461 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):169, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0169, esančio adresu Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) savininkė 2010-02-26 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Daikto naudojimo paskirtis kita, žemės sklypo naudojimo būdas – Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Šiame sklype yra įregistruotas 0,0193 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) sklypo 66-1 (dabar – kad. Nr. (duomenys neskelbtini):168) savininkams, 2000-11-13 Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įrašas galioja nuo 2013-04-29 (t. 1, b. l. 10-13).Atsakovas yra 0,0916 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):98, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) -0098, esančio adresu Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) savininkas 2007-04-20 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Daikto naudojimo paskirtis kita. Šis sklypas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (t. 1, b. l. 12-13,). Vidutinė šio žemės sklypo vertė -14 800 Eur (t. 2, b. l. 50). Ta pačia pirkimo-pardavimo sutartimi R. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo ir šiame sklype registruotą pastatą – kavinę barą (t.1, b. l. 97).Atsakovas taip pat yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):168, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) -0168, esančio adresu Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) savininkas 2010-12-20 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr(duomenys neskelbtini) pagrindu. Daikto naudojimo paskirtis kita, žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šis sklypas taip pat įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (t. 2, b l. 27-32) . Vidutinė šio žemės sklypo vertė - 39 968 Eur. Šiame sklype yra įregistruoti 1) kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius per sklypą 66-2 (dabar – kad. Nr. (duomenys neskelbtini):169), 2000-11-13 Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įrašas galioja nuo 2000-12-18; 2) kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, išvažiuojant iš aikštelės „C“ (dabar – sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini):98 savininkams); įrašas galioja nuo 2000-11-13.Teismas nustatė, kad ieškovė 2010 m. įsigijusi 0,2461 ha žemės sklypą, esantį prie I kategorijos magistralinio kelio neturėjo ir neturi galimybės į jį patekti dėl to, kad dar 2000 m. buvusio 0,5683 ha ploto žemės sklypo padalijimo projekto rengimo metu nebuvo suprojektuotas kelio servitutas šiam žemės sklypui, o ieškovei priklausančiame žemės sklype suprojektavus kelio servitutą atidalintam 0,3222 ha ploto sklypui nebuvo įvertintos jo prisijungimo prie magistralinio kelio techninės ir juridinės galimybės. Vertindamas atsakovo argumentą, jog ieškovė gali naudotis įvažiavimu, 2000 m. patvirtintu detaliuoju planu (t. 1, b. l. 42), teismas pažymėjo, kad numatytas servitutas S3 sklype Nr. 3 (tarnaujantis daiktas) sklypui Nr. 2 po detaliojo plano parengimo dėl neaiškių priežasčių nebuvo įregistruotas ir realaus servitutinio kelio nebuvo.Kadangi ieškovės sklypas yra prie ypatingos reikšmės ir kategorijos magistralinio kelio, sprendžiant įvažų iš tokio kelio formavimo klausimą turi būti vadovaujamasi atitinkamais statybos techniniais reglamentais, todėl teismas konstatavo, kad nei naujos, nei platesnės nuovažos įrengimas nėra galimas, ieškovė tiek įvažiavimo tiek išvažiavimo iš jai priklausančio žemės sklypo problemą turi spręsti per esamą nuovažą nuo magistralinio kelio į aikštelę.Nors atsakovas nesutiko, kad ieškovė esant dabartinei situacijai į savo žemės sklypą patekimo neturi, tačiau bylos nagrinėjimo metu pasiūlė jam priimtinesnį problemos išsprendimo būdą, pateikdamas UAB „Projektų vystymo grupė“ Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini):98, (duomenys neskelbtini):168 ir (duomenys neskelbtini):169, esančių (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. specialisto situacijos analizę (t. 1, b. l. 121-143). Atsižvelgdama į atsakovo išreikštą poziciją ieškovė patikslino ieškinį (t. 2, b. l. 23-26; 58-61) ir pareiškė alternatyvų reikalavimą pagal UAB „Geodezininkai“ 2016-11-07 parengtą servituto planą (t. 2, b. l. 38), tačiau atsižvelgiant į nepakankamus posūkių kampus transporto priemonių išsisukimui nustatyti servitutą įvažiavimui S 65 kv. m. ir S1 23 kv. m. – išvažiavimui. Šių servitutų reikalingumą grindė R. V. parengtais iki projektiniais pasiūlymais. (Priedas prie bylos, t. 2, b. l. 39). Teismo vertinimu, atsakovas jokiais įrodymais nepaneigė ieškovės pateiktų specialisto R. V. būtinų posūkio lanko paskaičiavimų.Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, kitokio nei ieškovės prašomas, patekimo į ieškovės sklypą ir išvažiavimo iš jo numatyti nėra jokių galimybių.Teismas sutiko su ieškovės nurodytu kompensacijos apskaičiavimo mechanizmu – apskaičiuotas proporcingai atsakovui priklausančių žemės sklypų vidutinei rinkos vertei bei nustatytų servitutų plotui, atsižvelgiant, kad servitutais taip pat naudosis ir pats atsakovas, tačiau perskaičiavęs aritmetiškai nustatė, kad kompensacija susidarytų 2334,5 Eur. Įvertinęs tai, kad ieškovės sklype jau yra nustatytas neatlygintinis servitutas atsakovo patekimui į jam priklausantį žemės sklypą Nr. 168, iš ieškovės atsakovui priteisė 2300 Eur kompensaciją, kuri teismo nuomone, yra teisinga, protinga ir proporcinga.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. P., kurio interesams atstovauja advokatė Agnė Golubevienė, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės 500 Eur advokato pagalbos išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai ir nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje nepagrįstai padarė išvadą dėl servitutų nustatymo sąlygų buvimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką darytina išvada, jog tiek šalys, tiek teismas privalo vadovautis detaliajame plane nurodytais sprendiniais. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą, jog ieškovė turi galimybę patekti į žemės sklypą bei išvažiuoti iš žemės sklypo per 2000 m. detaliajame plane nurodytą 136 kv. m. kelio servitutą sklypui Nr. 2, taip pat nevertino įrodymų, patvirtinančių esamą galimybę į ieškovei priklausantį žemės sklypą įvažiuoti per esamą įvažą bei įregistruotą 193 kv. m. servituto kelią į žemės sklypą Nr. 1 (pagal 2000 m. detaliojo plano žymėjimą).Ieškovės pareiga įrodyti, jog servitutai yra objektyviai būtini, tačiau teismas sprendė, kad atsakovas turėjo įrodyti, jog yra galimybė į ieškovės žemės sklypą patekti iš kitos žemės sklypo pusės ar kitais keliais. Ieškovė turi galimybę patekti į savo žemės sklypą aplinkiniais keliais arba įrengti naują kelią, tačiau šios galimybės ji tiesiog nesirenka. Taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės galimybės reikalauti rekonstruoti esamą įvažą. Ieškovė neįrodė servitutų nustatymo objektyviosios būtinybės.Nustatyti servitutai trukdo atsakovui naudotis žemės sklypu, riboja jo teises labiau nei tai būtina tikslui pasiekti, mažina atsakovui priklausančių žemės sklypų vertę, todėl servitutų turinys nėra proporcinga priemonė tikslui pasiekti. Teismas nepagrįstai nusprendė dėl atsakovo pozicijos byloje. Atsakovas prašė ieškinį atmesti visa apimtimi, t. y. nesutiko nei su vieno servituto nustatymu. Teismas visiškai nenagrinėjo reikšmingų faktinių aplinkybių: kokių sąnaudų reikia naujam keliui įrengti; kaip bus paskirstomos servitutinio kelio priežiūros išlaidos; kokią naudą gautų ieškovė nustačius servitutą; kokios reikšmės servitutas turėtų atsakovo teisės į privatų gyvenimą ribojimui; kokių išlaidų reikės keliams įrengti bei kas įrengs servitutinius kelius, kurios pagal kasacinio teismo išaiškinimus byloje turėjo būti išnagrinėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Teismas priteisė neproporcingai mažą kompensacijos sumą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė, kurios interesams atstovauja advokatė Rasa Gradauskienė, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Būtent dėl to, kad 2000 m. detaliojo plano sprendiniai nebuvo tinkamai numatyti ir realiai neįgyvendinti, sąlygojo esantį ginčą bei būtinumą teismine tvarka nustatyti kelio servitutą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (valstybinių institucijų raštai) patvirtina kad pagal KTR 1.01.2008 „Automobilių keliai“ nuostatas, nėra jokios galimybės nuo I kategorijos magistralinio kelio į ieškovei priklausantį žemės sklypą Nr. 2 įsirengti naują nuovažą ar praplatinti jau esamą, ir yra tik vienas situacijos sprendimo būdas – kelio servituto nustatymas.Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su R. V. iki projektiniu pasiūlymu, tačiau nenurodo jokių objektyvių argumentų, kurie galėtų paneigti specialisto pasiūlymus. Pažymi, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija elektroniniu raštu pateikė atsakymą, kad atsakovo pateiktas variantas pagal UAB „Projektų vystymų grupė“ parengtą situacijos analizę yra nepriimtinas. Atsakovo argumentai, kad nustačius kelio servitutus S1 ir S, jam priklausančiam žemės sklypui Nr. 3, bus sutrikdyta jo kavinės veikla, yra nepagrįsti, neracionalūs ir nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, todėl teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės nurodytas kompensacijos dydi atsakovą tenkina.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Įstatymas (CPK 8 straipsnis) nustato, kad teismas šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Tai reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti siekdami CPK 2 ir 8 straipsniuose numatytų tikslų. Pagal CPK 2 str. teismas turi ginti asmenų, kurių materialinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas ir priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo prielaidų klausimu yra išaiškinta, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-496/2005; kt.).Nagrinėjamoje byloje ieškovė pagal patikslintus ieškinio reikalavimus atsakovui prašė nustatyti atlygintinį kelio servitutą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):98, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) -0098, esančiame adresu Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini)., pagal 2014-10-30 UAB „Geodezininkai“ parengtą servituto nustatymo planą arba nustatyti atlygintinius žemės servitutus pagal 2016-11-07 UAB „Geodezininkai“ parengtą servituto planą: žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):168 (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, plane pažymėtoje dalyje S2, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):98 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) -0098, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, plane pažymėtoje dalyse SI ir S, įeiti (įvažiuoti) į S. S. nuosavybės teise priklausantį 0,2461 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):169, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) -0169, esantį adresu Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad ieškovė S. S. privalo sumokėti atsakovui R. P. 2000 Eur vienkartinę išmoką, kaip kompensaciją dėl servituto (servitutų) žemės sklype (žemės sklypuose), nustatymo. Kaip rodo UAB „Geodezininkai“ parengtas planas, kad ieškovė iš esmės prašo naudoti nustatytų servitutų dalis leidžiant jai naudotis išvažiavimui jos sklype nustatomam servitutui, įvažiavimui, nustatyti servitutinę zoną pagal atsakovo siūlomą variantą jam priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini):168, tačiau atsižvelgiant į nepakankamus posūkių kampus transporto priemonių išsukimui, nustatyti servitutą įvažiavimui S 65 kv. m. ir S1 23 kv. m. – įvažiavimui.Pirmosios instancijos teismas tenkindamas tokį ieškovės aptartą patikslintą ieškinį ir nustatydamas kelio servitutą pagal ieškovės parengtą servituto planą nekreipė dėmesio ir visiškai netyrė aplinkybių, kokių sąnaudų reikėtų keliui įrengti. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad nustačius kelio servitutą pagal ieškovės siūlomą variantą ir tokį kelią naudojant neterminuotai, juo naudosis transporto priemonės ir neabejotinai atsiras kelio priežiūros išlaidos. Nagrinėjant bylą tokios išlaidos CK 4. 114 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo spręstos, o jų išsprendimas nustatant kelio servitutą buvo būtinas. Kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas civilines bylas dėl kelio servituto nustatymo minėtos teisminės praktikos laikosi ir tokia praktika nėra pakitusi ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. gegužės 5d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2017). Kaip matyti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kad nustatant servitutą buvo nustatyta ieškovei sumokėti atsakovui 2300 Eur vienkartinę išmoką. Teisėjų kolegija sutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais sprendžia, kad teismo nustatyta vienkartinė kompensacija už neterminuotą servitutą nėra teisinga, atsižvelgiant į atsakovo turto vertės sumažėjimą, privatumo aspektą ir kita ( ieškovės teigimu, keliu važiuos sunkiasvorės transporto priemonės; šiuo metu jau yra įrengta tvora atsakovo lėšomis, o nustatant servitutą tektų tvorą išardyti). Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati ieškovė abejoja siūlomos atsakovui kompensacijos dydžiu, nes kaip rodo bylos eigoje fiksuoti duomenys ji sutiktų mokėti ir didesnę kompensaciją atsakovui, tačiau nori atsakovo pozicijos kompensacijos dydžio klausimu. Sprendžiant aptartą klausimą pastebėtina, kad ieškovės reikalavimu nustatytinas kelio servitutas, todėl ir vienkartinės kompensacijos iniciatyva bei jos siūlomas dydis turėtų priklausyti pačiai ieškovei ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 20-21 punktuose nurodytų aplinkybių neišsiaiškinimas ir neįvertinimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme suponuoja išvadą dėl neatskleistos bylos esmės ir tinkamai nepritaikytų daiktinės teisės institutą reglamentuojančių teisės normų bei nukrypstant nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose. Apibendrinant aukščiau nurodytą nutartyje argumentaciją konstatuotina, kad ginčo esmę sudarančios faktinės aplinkybės turi būti tiriamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme. Nustatyti trūkumai yra esminiai ir negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.