Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, priimto M. O., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. O. nuteistas Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu už bandymą nužudyti pagal 1981 m. Baudžiamųjų pasikėsinimų įstatymo 1(1) straipsnį, už tyčinį sužalojimą, pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį įstatymo 18 straipsnį, už šaunamojo ginklo turėjimą, ketinant sukelti gyvybei pavojų pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 16 ir 1(1) straipsnį, šaudmenų turėjimą, ketinant sukelti pavojų gyvybei pagal pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 16 ir 1(1) straipsnį,– laisvės atėmimu 33 metams. Prailginta bausmė 28 laisvės atėmimo metai + 5 lygtinio paleidimo metai. Už pirmą ir antrą veikas paskirta 28 metai laisvės atėmimo ir 5 prailginto lygtinio paleidimo metai, iš viso 33 metai laisvės atėmimo, už trečią veiką – 7 metai laisvės atėmimo, už ketvirtą veiką – 7 metai laisvės atėmimo, vykdant jas lygiagrečiai. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas.

Teismo posėdyje prokurorė siūlė pripažinti nuosprendį M. O. atžvilgiu ir pateikti jį vykdyti.

Nuteistojo gynėja advokatė Elena Žilėnienė nurodė, kad neturi teisinio pagrindo prieštarauti prokurorės pozicijai, prašo teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas.

Pagal Pamatinio sprendimo 4 straipsnį, Jungtinė Karalystė (išduodančioji valstybė) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo M. O. nuteistas laisvės atėmimu 33 metams, prailginta bausmė 28 laisvės atėmimo metai + 5 lygtinio paleidimo metai., ir pažymėjimą (liudijimą) nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti.

Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Pagrindų, numatytų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio Lietuvos Respublikoje, nenustatyta.

Teismas, vertindamas M. O. veiką, remiasi Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju iš kartu su teikimu pateiktų duomenų, matyti, kad pirma M. O. padaryta nusikalstama veika iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius (pasikėsinimas nužudyti kitą žmogų). Kvalifikuojančio požymio, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte, nenustatyta, nes ginklu buvo kėsinamasi namuose, kai nieko be nukentėjusiosios nebuvo, specialiai laukiant, kada ji viena liks namuose.

Antra M. O. padaryta nusikalstama veika, iš esmės atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies dispoziciją, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti, todėl atskirai ši jo veika nekvalifikuotina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai kaltininkas veikia netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pvz., nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tuo tarpu veika laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia, kai, darydamas pavojingą veiką, kaltininkas suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2012, 2K-521/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu nustatyta, jog M. O. siekė konkrečių padarinių – nušauti nukentėjusiąją, taigi veikė tiesiogine apibrėžta tyčia atimti gyvybę.

Nuteistojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, smurtinis, priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis). Tiek pagal Jungtinės Karalystės, tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už nuteistojo M. O. pasikėsinimą nužudyti kitą žmogų yra numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė.

Trečia ir ketvirta M. O. padaryta nusikalstama veika, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius (tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas). Iš teismui pateiktų duomenų, 4 punkte M. O. pareikšto kaltinimo matyti, kad jis pažeidė 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 1 (1) skyriuje nurodytus reikalavimus. Minėto įstatymo 1 (1) punkte numatyta, kad asmuo įvykdo nusikalstamą veika, jei laiko, nusiperka ar įgyja šaunamąjį ginklą, kuriam taikomas šis skirsnis, neturėdamas tuo metu galiojančios pažymos ar kitokiu būdu nei ta pažyma autorizuoja; arba jei laiko, nusiperka ar įgyja amuniciją, kuriai taikomas šis skirsnis neturėdamas tuo metu galiojančios pažymos ar kitokiu būdu nei ta pažyma autorizuoja. M. O. nuteistas už šaudmenų turėjimą, ketinant sukelti gyvybei pavojų, dėl paties šaunamojo ginklo leidimo (ne)turėjimo byloje jokių duomenų nėra pateikta, tačiau pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, t. y. BK 253 straipsnio 1 dalis apima tiek paties šaunamojo ginklo realizavimą, tiek šaudmenų realizavimą. Todėl konstatuotina, kad trečia ir ketvirta M. O. padarytos nusikalstamos veikos (šaunamojo ginklo turėjimas ketinant sukelti gyvybei pavojų, šaudmenų turėjimas, ketinant sukelti gyvybei pavojų atitinka Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Už sunkiausios nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

Atsižvelgiant į tai, kad Birmingamo Karališkojo teismo 2019-09-04 nuosprendžiu M. O. paskirta laisvės atėmimo 33 metams bausmė viršija BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą, todėl, suderinus nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skirtina maksimali BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, numatyta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad Birmingamo Karališkojo teismo 2019-09-04 nuosprendžiu M. O. paskirta laisvės atėmimo 7 metams bausmė viršija BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą, suderinus nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK 253 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skirtina maksimali BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, M. O. skirtina subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog Birmingamo Karališkojo teismo 2019-09-04 nuosprendžiu M. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra subendrintos apėmimo būdu, t.y. už trečią veiką – 7 metų laisvės atėmimo, už ketvirtą veiką – 7 metų laisvės atėmimo paskirtas bausmes vykdant lygiagrečiai su 33 metams bausme.

Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 14 straipsnio 8 dalimi, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas bei kardomojo kalinimo laikas (BK 66 straipsnis) (Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).

Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Atsižvelgdamas, kad M. O. yra nuteistas už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teismas jam bausmę atlikti nustato pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 ir 3655 straipsniais,

nutaria:

pripažinti Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

M. O., gimusiam(duomenys neskelbtini), Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019-09-04 paskirtą 33 metų laisvės atėmimo bausmę (28 laisvės atėmimo metai + 5 lygtinio paleidimo metai), suderinti su BK 22 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsnio 1 dalimi, ir skirti 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

M. O. Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019-09-04 paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su BK 253 straipsnio 1 dalimi ir skirti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, M. O. skirti subendrintą 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos – 2020 m. liepos 24 d.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laiką, praleistą kardomajame kalinime (suėmime), ir bausmės dalį, atliktą pagal Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės išsiųsti nuteistajam M. O., Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.