- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- A-822-900-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01887-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Vaida Urmonaite-Maculevičienė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui D. B., atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2012 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 62-397 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 2S-2770, bei priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 20 Lt pašto išlaidų, ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Lt moralinei žalai atlyginti.
Skunde (b. l. 1) paaiškino, kad yra kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir jam paskirta nuobauda už triukšmavimą ir bendravimą pasivaikščiojimo metu, su kuria nesutinka, nes priimtas nutarimas prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006 m.) „Dėl Europos Kalėjimų taisyklių“, priimtų 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., t. y. 57.1, 56.1, 27.7 ir 27.1 paragrafams. Teigia, kad nebendravo ir netriukšmavo, neagitavo ar kitaip nedeorganizavo įstaigos darbo, o tiesiog pasisveikino su kitu kaliniu, o tai yra skatinama socialinės reabilitacijos užsiėmimuose.
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 15–18) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnyje yra nurodytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, kurių nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. BVK 142 straipsnyje nustatytos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems skiriamos nuobaudos. D. B. buvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarkės reikalavimais ir jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos. 2012 m. gegužės 12 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. pasivaikščiojimo kiemelyje bendravo su A. T., esančiu kitame pasivaikščiojimo kiemelyje. Pareiškėjas į prižiūrėtojo pastabas nereagavo. Šiais savo veiksmais pažeidė BVK 110 str. 1 dalies 1–2 punktus ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 234 punkto reikalavimus, todėl jam buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Pareiškėjas pasivaikščiojimo metu gali laisvai bendrauti tik su tais asmenimis, kurie būna kartu su juo vienoje kameroje. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Analogišką drausmės pažeidimą pareiškėjas padarė 2012 m. kovo 30 d., nes bendravo su kitais asmenimis iš kitų pasivaikščiojimo kiemelių. Dėl drausmės pažeidimo 2012 m. balandžio 6 d. D. B. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Sprendžiant pareiškėjo prašomos atlyginti žalos pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 25–26) nurodo, kad bendrosios nuteistųjų pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnyje, o BVK 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų pareigos. Lukiškių TI-K į pasivaikščiojimų kiemus vedami ne tik nuteistieji, bet ir suimtieji. Tad vienu metu skirtinguose pasivaikščiojimų kiemuose gali būti tiek nuteistieji, tiek suimtieji, todėl Lukiškių TI-K direktorius 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 „Dėl Suimtųjų elgesio taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Suimtųjų elgesio taisykles, pagal kurias suimtiesiems draudžiama savavališkai bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose. Todėl pareigūnai, siekdami užtikrinti Lukiškių TI-K vidaus tvarką ir norminių aktų nuostatas, pagrįstai reikalavo, kad D. B. nebendrautų su kituose pasivaikščiojimų kiemuose esančiais asmenimis, o šiam atsisakius vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, pagrįstai jį pašalino iš pasivaikščiojimo kiemo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus visus byloje esančius įrodymus, nekyla abejonių, kad D. B. 2012 m. gegužės 12 d. bendravo su kitame pasivaikščiojimo kiemelyje esančiu A. T. ir dėl šios priežasties jis buvo pagrįstai išvestas iš pasivaikščiojimo kiemelio, nes nereagavo į prižiūrėtojo pastabas nutraukti bendravimą. Nesilaikydamas bausmės atlikimo režimo reikalavimų, pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 234 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K į pasivaikščiojimų kiemus vedami ne tik nuteistieji, bet ir suimtieji, pareigūnai, siekdami užtikrinti Lukiškių TI-K vidaus tvarką, pagrįstai nutraukė D. B. neteisėtus veiksmus (bendravimą su kitu kaliniu). Pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad išvedimas iš pasivaikščiojimo kiemelio laikytinas nuobauda, nes tokie prižiūrėtojų veiksmai yra tik priemonė palaikyti Lukiškių TI-K esančią vidaus tvarką (nuteistieji, kurie padaro pažeidimus, nustatytus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 234 punkte, gali būti pašalinti iš pasivaikščiojimų kiemų ir uždaryti į gyvenamąsias kameras). Pareiškėjas buvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarkės reikalavimais ir jam išaiškintos nuteistųjų teisės ir pareigos, taigi jam buvo žinoma, kad žodžiu ar kitais būdais palaikydamas ryšius su kitais kaliniais, nusižengs vidaus tvarkos taisyklėms ir už tai bus nubaustas teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta nuobauda, nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, laikytina proporcinga jo padarytam pažeidimui, atitinkanti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirta įvertinus pažeidėjo asmenybę ir pažeidimo padarymo aplinkybes.
Konstatavo, kad skundžiamame Lukiškių TI–K direktoriaus 2012 m. gegužės 18 d. nutarime Nr. 62-397 aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas teisingai, nuobauda pareiškėjui paskirta tam įgalioto pareigūno, yra individualizuota, išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka. Nutarimas pagrįstas įstatymu, motyvuotas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Konstatavus, kad pareiškėjas padarė nustatyto režimo pažeidimą, Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs dėl pažeidimo surinktus įrodymus, neturėjo teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovai tinkamai įvertino ir taikė norminius teisės aktus, todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti teisinio pagrindo nėra.
Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti žalą teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą būtent dėl atsakovo veiksmų. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), darytina išvada, kad ir valstybės civilinė atsakomybė kilti negali. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neteisėtų veiksmų faktas šioje byloje nenustatytas ir todėl pareiškėjas neturi teisės į turtinės žalos atlyginimą, skundo motyvų, susijusių su žalos dydžių, plačiau nenagrinėjo.
Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų (20 Lt pašto išlaidų) priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 78) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad byla išnagrinėta neobjektyviai, neapklausti visi įvykio liudininkai. Prašo apklausti tarnybinius pranešimus surašiusius pareigūnus V. J. ir A. J., pareigūną M. P., kartu su V. J. dalyvavusį išvedant pareiškėją iš pasivaikščiojimo kiemelio, taip pat nuteistąjį A. T., kuriems pareiškėjas nori užduoti klausimus. Pažymi, kad atsakovų atstovai teismo posėdyje nurodė, kad su minėtais pareigūnais nebendravo ir išsamaus tyrimo neatliko, todėl daryti išvadas vien remiantis tarnybiniais pranešimais neteisinga ir neobjektyvu.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 89) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino bylos aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų parodymus bei paaiškinimus. Pažymi, kad teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nenurodo naujų faktinių aplinkybių, nepateikia naujų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 62-397, kuriuo nuteistajam D. B. skirta nuobauda (draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu ginčijamas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 2S-2770, kuriuo, išnagrinėjus ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, buvo patvirtintas minėtas Lukiškių TI-K nutarimas ir pareiškėjo skundas dėl nuobaudos panaikinimo atmestas.
Byloje nustatyta, kad nuobauda D. B. paskirta už tai, kad 2012 m. gegužės 12 d. apie 13 val. 20 min., būdamas Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelyje, jis bendravo su nuteistuoju A. T., esančiu kitame kiemelyje, į prižiūrėtojo pastabas nereagavo. Tokiais savo veiksmais nuteistasis D. B. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 234 punkto reikalavimus.
Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra blanketinė norma. Todėl vertinant, ar skundžiamu nutarimu pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo nubaustas už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, šiuo konkrečiu atveju turi būti nagrinėjama, ar pareiškėjas laikėsi minėtos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytos pasivaikščiojimų tvarkos.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 234 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurie pasivaikščiojimo metu bando žodžiu ar kitais būdais palaikyti ryšius su nuteistaisiais, vaikštančiais kitose pasivaikščiojimų kiemų kamerose, naudoja fizinį ar psichinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, turi daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, įžeidinėja, užpuola ar priešinasi pataisos įstaigos personalui, pataisos įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo sprendimu gali būti pašalinti iš pasivaikščiojimų kiemų ir uždaryti į gyvenamąsias kameras.
Minėta elgesio taisyklė yra išdėstyta Vidaus tvarkos taisyklių XXXVII skyriuje „Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore tvarka“. Šioje normoje specialių nuteistųjų pareigų nenumatyta, tačiau iš jos turinio galima spręsti, kad joje nustatytas pareigūnų veikimo būdas, kai nuteistieji elgiasi normoje aprašytu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vidaus tvarkos taisyklės 234 punkto nuostatų tikslas – užkardyti netinkamą nuteistųjų elgesį, draudžiamus susitarimus, agresiją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vidaus tvarkos taisyklių XI skyriuje „Nuteistųjų elgesio taisyklės“ nėra nustatytos nuteistųjų pareigos nebendrauti su kitais nuteistaisiais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas tiek rašytiniame paaiškinime, pateiktame Lukiškių TI-K administracijai, tiek skunde, paduotame Kalėjimų departamentui, neigė pasivaikščiojimo metu bendravęs su kitame pasivaikščiojimo kiemelyje buvusiu A. T. (b. l. 9–10, 27–28), nurodo tik pasisveikinęs su kitu kaliniu, kuris buvo kitame pasivaikščiojimo kiemelyje.
Skundžiamas Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimas priimtas vadovaujantis Lukiškių TI-K pareigūnų prižiūrėtojo V. J. ir korpuso vyresniojo A. J. 2012 m. gegužės 12 d. tarnybiniais pranešimais. Pareigūnas V. J. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012 m. gegužės 12 d. apie 13 val. 20 min. nuteistasis D. B., būdamas Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 17, bendravo su nuteistuoju A. T. iš gretimo pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 19. Daugkartinio pareigūno reikalavimo liautis bendrauti pareiškėjas nevykdė. Apie tai buvo pranešta korpuso vyresniajam. Korpuso vyresnysis A. J. savo tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes, papildomai nurodė, kad apie įvykį buvo pranešta direktoriaus budinčiajam padėjėjui ir jo sprendimu nuteistasis buvo išvestas iš pasivaikščiojimo kiemelio ir uždarytas į gyvenamąją kamerą (b. l. 31, 32).
Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jis užkalbino kitame pasivaikščiojimo kiemelyje esantį kalinį, jam pasakydamas: „labas, kaip tau sekasi“. Papildomai paaiškino, kad sveikinasi su visais kitais kaliniais, paklausdamas, kaip jie gyvena (bylos priedas, teismo posėdžio garso įrašas).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad D. B. 2012 m. gegužės 12 d. bendravo su kitame pasivaikščiojimo kiemelyje esančiu A. T. ir dėl šios priežasties jis buvo pagrįstai išvestas iš pasivaikščiojimo kiemelio, nes nereagavo į prižiūrėtojo pastabas nutraukti bendravimą. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais.
Pirma, kaip nustatyta, pareiškėjas neneigia pasisveikinęs su gretimame pasivaikščiojimo kiemelyje esančiu kaliniu. Tačiau, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Vidaus tvarkos taisyklių 234 punkto nuostatomis siekiamą tikslą, laikosi nuostatos, kad vien pasisveikinimas negali būti vertinamas kaip bendravimas, „ryšių palaikymas“ Vidaus tvarkos taisyklių 234 punkto prasme ir negali būti pagrindu nuteistajam paskirti drausminę nuobaudą pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas sveikinosi būtent su kitame pasivaikščiojimo kiemelyje esančiu A. T., nes, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu yra paaiškinęs atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas, pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti taip, kad juose vaikštantys nuteistieji neturėtų galimybės matyti kituose kiemeliuose vaikštančių nuteistųjų.
Antra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pareiškėjas nevykdė daugkartinio pareigūno reikalavimo liautis bendrauti. Tačiau pareigūnai nenurodo, kokiu būdu, kokiais žodžiais pasireiškė pareiškėjo bendravimas su kitu nuteistuoju, taip pat nėra duomenų apie tai, kaip elgėsi pareiškėjas po to, kai, anot atsakovų, buvo įspėtas nebendrauti. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo visiškai neištirta. Nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo versiją, kad jis tik pasisveikino su asmeniu, kuris, kaip jis suprato, buvo netoliese (gretimame kiemelyje), teigia, kad tai buvo „momentinis kontaktas“ (b. l. 33–34).
Pirmosios instancijos teismas į posėdį nekvietė ir neapklausė pareigūnų, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, jų parodymai (ypač pareigūno V. J., prižiūrėjusio pareiškėją pasivaikščiojimo metu) gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl atsakovų priimtų administracinių aktų pagrįstumo, taip pat ir dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, jog pareiškėjas aktyviai bendravo su gretimame kiemelyje esančiu nuteistuoju A. T. ir nereagavo į prižiūrinčio pareigūno reikalavimą bendravimą nutraukti, nepaneigti ir jo teiginiai, kad jis tik pasisveikino. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinko visų galimų įrodymų, kuriuos galėjo surinkti, siekdamas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir patikrinti skundžiamų sprendimo ir nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.