Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą pareiškėjai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriaus atstovei J. P.;

suinteresuotam asmeniui L. S.;

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. I., S. I., L. S., E. V., V. I., V. I. dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, išvadą teikianti institucija (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio pareiškėja metu palaikė savo reikalavimus, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad asmuo senatvės pensininkas, (duomenys neskelbtini), su negalia. Dėl savo sveikatos būklės ji negali tinkamai apsaugoti ir ginti savo interesų, įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, ji yra priklausoma nuo aplinkinių pagalbos ir priežiūros.

Išvadą teikianti institucija (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius nurodė, kad pagal pateikus duomenis neprieštarauja dėl asmens neveiksnumo turtinėse ir asmeninėse neturtinėse srityse nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje sprendžiamas asmens pripažinimo neveiksniu klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.5 straipsnį fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodo, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikrose srityse – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykio subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityje atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui Z. I. diagnozuota įgyta silpnaprotystė – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius pateikė išvadą Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, kurioje nurodė, kad Z. I. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; ji sunkiai vaikšto, negeba pasirūpinti savimi, socialiniai įgūdžiai išnykę, neorientuota, sutrikusi dubens veikla, negali disponuoti gaunamomis piniginėmis išmokomis, jokių sandorių sudaryti negebėtų, atstovauti sau institucijose negebėtų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi Z. I. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atliko Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius. (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad Z. I. konstatuojamas – nepatikslinta (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti išvardytose turtinių santykių srityse bei neturtinių santykių srityse.

Teismas nurodo, kad teismo posėdžio metu ištyrus įrodymų visumą matyti, kad ekspertų išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl ja abejoti nėra pagrindo (CPK 218 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Ištyrus įrodymus matyti, kad dėl psichikos sutrikimo G. R. I, negali tinkamai pati savimi pasirūpinti, dėl to gali nukentėti jos interesai ir būti pažeistos civilinės teisės.

Teismas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija teikia pagrindą daryti išvadą, kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimą EŽTT laiko kraštutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmę ir juos valdyti. Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti.

Šiuo atveju pagal asmens ligos diagnozę, eksperto pateiktą atsakymą matyti, kad asmuo negali suprasti veiksmų ir juos valdyti visose srityse, kurios nurodytos ekspertizės akte. Pabrėžtina, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą. Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, minėta, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Esant šioms aplinkybėms pareiškimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas ir Z. I. pripažintina neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse pagal ekspertizės išvadas (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnis 1 dalis).

Teismas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nutartyje teismas nurodė, kad šioje byloje bus sprendžiamas asmens veiksnumo klausimas. Pripažinus Z. I. neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, iškeltina byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo (CPK 505 straipsnis, 506 straipsnis).

Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį bylinėjimosi išlaidos yra padengiamos iš valstybės lėšų.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 469 str., jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-268 straipsniais, 468 straipsniu

nusprendžia:

Pripažinti suinteresuotą asmenį Z. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas);

2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;

3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);

4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);

5. paveldėjimo teisiniai santykiai;

6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

7. savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra);

8. sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas);

9. kreipimosi dėl socialinių paslaugų ir į viešojo administravimo subjektus;

10. pilietinių teisinių santykių.

Inicijuoti bylos dėl globos Z. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) nustatymo ir globėjo ir/ar turto administratoriaus paskyrimo turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse iškėlimą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, duomenis apie asmens pripažinimą ribotai neveiksniu pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.