Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. byloje kaltinamas administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje padarymu tuo, kad 2013-11-28 apie 14.56 val. Ribiškių take, Vilniuje, vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, automobilis neįregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina ją pateikusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo ir tyrimo trūkumams ištaisyti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (1995 m. spalio 23 d. sprendimas Gradinger v. Austria byloje 15963/90, 2001 n. gegužės 29 d. sprendimas F. F. v. Austria, byloje 37950/97). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas “offence” reiškia “teisės pažeidimą”, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstyti pagrindiniai sąžiningo proceso principai taikomi ir administracinių teisės pažeidimų justicijai. Viena iš kaltinamo pažeidimo padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas, tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, kaip minėta, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą. Administracinių teisės pažeidimų procese toks pranešimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimas asmeniui.

D. T. 2014-02-24 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta ir nustatyta rasto automobilio faktinė vieta ir laikas, tuo tarpu inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo, t. y. automobilio vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones, laikas ir kitos esminės aplinkybės nenurodytos, jos byloje netirtos.

Byloje nėra apklaustas asmuo, kuris gali paliudyti apie bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. V. K., kuris kaip matyti iš 2013-11-28 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulės E. Č. tarnybinio pranešimo pranešė apie paliktą miške apdaužytą automobilį.

D. T. tyrimo metu parodė, kad įsigijo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su tikslu jį perparduoti. Automobilis stovėjo Liepkalnyje, Birbynių gatvėje. Jam paskambino V. A., paprašė, kad paskolintų automobilį. Jis jam davė raktelius. Buvo vėl paskambinęs, pasakė, kad sudaužė automobilį. Atlygino žalą ir išėjo, daugiau jo nematė. Jam priekaištų neturi (b. l. 23). Tokie D. T. parodymai nėra patikrinti, V. A. ne tik neapklaustas byloje, bet nėra nustatyti net šio asmens duomenis, kuriais remiantis teismas galėtų minėtą asmenį kviesti į posėdį. Be to, pareigūnų pareigia surinkti tiek teisinančius, tiek kaltinančius pažeidimo padarymu kaltinamo asmens D. T. įrodymus, todėl tikrinant jo versija būtina telefoninių pokalbių išklotines nurodytu laiku, surinkti informacija apie šio asmens valdyto mobilaus telefono numerio prisijungimo prie mobilaus operatoriaus tinko pagal vietovę ir paslaugas teikiančias celes.

Teismas įvertina tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje galioja nekaltumo prezumpcija, kurią paneigti turi institucija (pareigūnai) surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N663-156/2007, N575-7022/2010). Be to, teismas administracinio teisės pažeidimo byloje nėra institucija renkanti įrodymus iš esmės. Tokiu būdu teismas priverstas pripažinti, kad tyrimas šioje byloje atliktas nepilnai, inkriminuojamų teisės pažeidimų tyrimas iš esmės nebuvo atliktas, dėl ko byloje būtina atlikti didelės apimties papildomą tyrimą. Šie pažeidimai sąlygojo ir protokolo su trūkumais surašymą. Dėl šios priežasties pagal Lietuvos Respublikos ATPK 249 straipsnį taikant procedūros analogiją, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalyje, administracinio teisės pažeidimo byla perduotina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo ir tyrimo trūkumams ištaisyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, perduoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui, administracinio teisės pažeidimo protokolo ir tyrimo trūkumams ištaisyti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.