Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį;

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-04-22 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 d. – laisvės apribojimu 6 mėn.;

2) 2011-07-26 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2012-04-02 panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) 2012-08-02 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; subendrinus su 2011-07-26 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams; 2012-10-24 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2012-08-02 nuosprendis pakeistas, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams;

4) 2012-12-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; subendrinus su 2012-10-24 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams; 2014-06-06 paleistas lygtinai, 2015-01-09 nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti neatliktą bausmės dalį;

5) 2015-02-10 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; taikant BK 64¹ straipsnį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių; subendrinus su 2012-12-19 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams 25 dienoms;

6) 2015-05-14 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, subendrinus su 2015-02-10 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliko 2016-09-14, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį;

1) 2010-04-22 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 7 mėnesiams;

2) 2010-09-29 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;

3) 2011-04-08 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 7 mėnesiams;

4) 2011-07-26 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; subendrinus su 2011-04-08 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

5) 2012-08-02 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; subendrinus su 2011-07-26 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. 2012-10-24 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-08-02 nuosprendis pakeistas, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių;

6) 2012-12-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams; subendrinus su 2012-08-02 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-10-24 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams; bausmė atlikta 2016-08-03, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M., R. G. ir A. L., veikdami bendrininkų grupėje, 2016-09-23, apie 04.00 val., įsibrovė per neužrakintas namo duris į J. B. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur namo miegamajame kambaryje R. G., reikalaudamas pinigų, trenkė nukentėjusiajam J. B. kumščiu į veidą, nukentėjusiajam pinigų nedavus, G. M., grasindamas peiliu, reikalavo atiduoti namuose turimus pinigus, o nukentėjusiajam pasakius, kad pinigų neturi, A. L. spyrė jam į veidą, tuo padarydami nukentėjusiajam J. B. viršutinio žandikaulio dešinės pusės I-III dantų išmušimą, muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinės speninės ataugos srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei užvaldė svetimą, J. B. priklausantį, turtą: 78,00 eurus, 14,50 eurų vertės dujų balioną, 510,00 eurų vertės sidabrinę grandinėlę su pakabuku „Šv. Antanas“, 86,00 eurų vertės mobilų telefoną „LG“ su SIM kortele, kurios vertė 5,86 eurų, 5,00 eurų vertės du elektros saugiklius, 3,00 eurų vertės stiklainį su marinuotais grybais ir 3,00 eurų vertės lenktinį peiliuką, tokiu būdu G. M., R. G. ir A. L., įsibrovę į patalpą, pagrasindami panaudoti fizinį smurtą bei grasindami peiliu ir panaudodami fizinį smurtą, įvykdė plėšimą bei pagrobė svetimą, J. B. priklausantį, 705,36 eurų vertės turtą.

Nukentėjusysis J. B. teismo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, kad civiliniu ieškiniu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jis prašo solidariai iš visų trijų kaltinamųjų. Jo netenkintų 1500 EUR žalos atlyginimas. Nesutiktų sumažinti reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo sumos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais: nukentėjusiojo J. B. parodymais (1 t., b. l. 27–28; 39–40; 41–42; 44–46), liudytojo R. G. parodymais (1 t., b. l. 60–62), liudytojos V. M. parodymais (1 t., b. l. 83–85), įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 13–21), papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 76–81), asmens apžiūros protokolu (1 t., b. l. 33–37), specialisto išvada (1 t., b. l. 54), parodymų patikrinimo vietoje protokolu (2 t., b. l. 33–40), daiktų apžiūros protokolu (2 t., b. l. 41–44).

Išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamieji G. M., R. G. ir A. L. padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą. G. M., R. G. ir A. L. veika pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes kaltinamieji 2016-09-23, apie 04.00 val., įsibrovę į patalpą – nukentėjusiojo J. B. gyvenamąjį namą, panaudodami peilį bei fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. B. priklausantį turtą.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. G. M. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę G. M., teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (1 t., b. l. 178–179), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 180–198), nedirbantis (1 t., b. l. 199), registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 200). Įvertindamas G. M. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam G. M. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. M. teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, darbingas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, teismas spendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant G. M. įpareigojimus.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. R. G. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje, be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmę R. G., teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę: teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 87–94), naują nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistu už tyčinį nusikaltimą, teistumui neišnykus, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.), be to, nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, įvykdė tik 2016-09-14 paleistas iš bausmės atlikimo vietos, kurioje atliko laisvės atėmimo bausmę, teistas 6 kartus, iš kurių net 5 kartus – už nusikalstamas veikas nuosavybei, kas rodo, kad R. G. negerbia Lietuvos Respublikos įstatymų, bendrųjų visuomenės elgesio taisyklių, nėra linkęs taisytis ir daryti išvadas dėl netinkamo savo elgesio, kaltinamasis R. G. baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 99–103), nedirbantis (2 t., b. l. 105), registruotas darbo biržoje (2 t., 106 b. l.). Įvertindamas R. G. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti už įvykdytą nusikalstamą veiką kaltinamajam R. G. paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nežiūrint to, kad A. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir dėl to gailėjosi tik duodamas paaiškinimus teisiamajame posėdyje, vis dėlto teismas šią aplinkybę pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga, Išvadų 13 punktas). Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis A. L. prisipažino ir gailėjosi padaręs jam inkriminuojamą veiką teisiamajame posėdyje dar nepradėjus tirti kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl negalima teigti, jog jis tą padarė verčiamas byloje surinktų įrodymų ir nenuoširdžiai. Jis teisme davė pakankamai išsamius paaiškinimus, kurie prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Jei A. L. nebūtų prisipažinęs ir būtų atsisakęs duoti paaiškinimus teisme, nebūtų galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kas įtakotų ir kitų kaltinamųjų teisinę padėtį, užvilkintų bylos nagrinėjimą.

A. L. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje. A. L. atveju teismas nenustatė BK 60 str. 1 d. 13 p. numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veiką padarė recidyvistas), nes paskutiniu jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu jis buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas nepilnamečiu (BK 27 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę A. L., teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę: teistas, teistumas neišnykęs (3 t., b. l. 6-12), naują nusikalstamą veiką įvykdė tik 2016-08-03 paleistas iš bausmės atlikimo vietos, kurioje atliko laisvės atėmimo bausmę, teistas 6 kartus, iš kurių visus kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, kas rodo, kad A. L. negerbia Lietuvos Respublikos įstatymų, bendrųjų visuomenės elgesio taisyklių, nėra linkęs taisytis ir daryti išvadas dėl netinkamo savo elgesio, kaltinamasis A. L. baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (3 t., b. l. 21–22), nedirbantis (3 t., b. l. 24), neregistruotas darbo biržoje (3 t., 23 b. l.). Įvertindamas A. L. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. L. paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 687,86 EUR turtinės žalos ir 5000,00 EUR moralinės žalos (1 t., b. l. 47). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis patikslino, kad civiliniu ieškiniu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jis prašo priteisti solidariai iš visų trijų kaltinamųjų. Kaltinamasis G. M. su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su reikalaujamu priteisti turtinės žalos dydžiu ir iš dalies sutiko su reikalaujamu priteisti neturtinės žalos dydžiu, teigdamas, kad reikalaujamas 5000 EUR neturtinės žalos dydis yra per didelis, kiti kaltinamieji R. G. ir A. L. su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko visiškai.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo prašoma iš kaltinamųjų solidariai priteisti turtinė žala yra įrodyta bylos medžiaga, su jos dydžiu sutiko visi trys kaltinamieji, nukentėjusiojo J. B. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo yra tenkintinas visiškai, iš kaltinamųjų G. M., R. G. ir A. L. solidariai priteisiant 687,86 EUR turtinės žalos.

Nukentėjusysis J. B. prašo solidariai iš kaltinamųjų G. M., R. G. ir A. L. priteisti 5000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nors nukentėjusysis J. B. nedetalizuoja, kuo konkrečiai pasireiškia jo deklaruojama neturtinė žala, neteikia jos dydį pagrindžiančių įrodymų, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl tyčinių kaltų kaltinamųjų G. M., R. G. ir A. L. neteisėtų veiksmų. Vien ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus dėl išmuštų trijų priekinių dantų ir pan. Teismas, įvertindamas visas aukščiau išvardintas aplinkybes, siekdamas nukentėjusiojo ir kaltininkų interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškiniu reikalaujama 5000 EUR neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl mažintina iki 1500 EUR.

Laikini nuosavybės teisių apribojimai į kaltinamųjų G. M., R. G. ir A. L. turtą (2 t., b. l. 5–6; 110–111; 3 t., b. l. 29–30) paliktini galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

2017-01-17 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktais, kaltinamiesiems G. M., R. G. ir A. L. buvo paskirti gynėjai advokatai E. Jankaitis ir L. Musteikienė. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant įgyvendinti kaltinamųjų teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš G. M., R. G. ir A. L. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) dujų balionas, stiklainis su grybais ir peilis (1 t., b. l. 50–51), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui J. B. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

2) mobilaus ryšio telefonas Nokia 230 (1 t., b. l. 124–124), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui G. M. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 426-432 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2016-10-06 iki 2016-11-06 išbūtą laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. M. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis ar būti registruotam darbo biržoje, 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. M. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į R. G. paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-10-06 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į A. L. paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-10-10 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš G. M., R. G. ir A. L. 687,86 EUR (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 86 ct) turtinės žalos ir 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos nukentėjusiojo J. B. naudai.

Laikinus nuosavybės teisių apribojimus į G. M., R. G. ir A. L. turtą palikti galioti iki visiško nukentėjusiajam J. B. priteistų sumų atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) dujų balioną, stiklainį su grybais ir peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui J. B.;

2) mobilaus ryšio telefoną Nokia 230, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui G. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.